Kelias savaites nervina už sienos knarkiantis kaimynas... nu ir taip apsisukdamas miega - ar diena, ar vakaras - toks neaiškus miego ritmas... nu gal anksčiau eina miegoti, vėliau keliasi, bet negali vidutinio amžiaus vyras miegoti ir dienos metu!? Paskui žiūriu sukinėjasi lauke su žirklėmis, žolytes sau skabo, bet vis dar knarkia kažkas už tos sienos... nu gal tada jis koks maniakas, gal prie girnelių prirakintas kas sandėliuke gyvena (įtakoja šią mintį filmas "Room")... nes anksčiau mačiau pas jį moterį, o dabar jau metus jos nebesimato...

Vakar vakare, man visai susiparanojinus, visas blogas mintis išsklaido Nerijaus aptiktas kompo 'cooleris', kuris toks pavargdamas sukasi, kad tikrai retkarčiais nenuostabu, kad užknarkia...

Filmas prie kavos - Slidinėjimo atostogos Mayrhofen, Austrijos Alpės

Tikrai negalėjau atsidžiaugti, kad atostogauti išvykome šiek tiek anksčiau. Atsijungę nuo visų realijų, naujienų, tik iš Lietuvos gavome žinutę, kad įvyko keletas stiprių sprogimų Briuselyje... Kas žino kur tuo metu būtum, ką tuo metu veiktum, kur artimieji, draugai?!? O dar svečiuojasi mano tėtis, kuris atskrido į Zaventemo oro uostą ir turės kažkaip grįžti...

Užuojauta atsidūrusiems netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, ir ,žinoma, jų artimiesiems...

O čia, Austrijos Alpėse, rodosi rojus: visi geros nuotaikos, saulė šviečia, muzika groja, parasparniai dangų raižo, slidės ir snieglentės kalnus pjausto - rodos nė nebūta problemų, nė nebūta ašarų kitų... Tik lieka pyktis, kad taip galima žaisti kitų žmonių gyvybėmis...

Aš planavau neslidinėti, bet neatlaikiau kalnų atmosferos - nusprendžiau išmokti čiuožti snieglente. Subyrėjus palaikymo komandai, slides nuomojasi ir mano tėtis. Paskutinykart ant slidžių mano mamą draugystės laikais vežiojo po miškus ir kalnelius Žemaitijoje. Oi, - sakė, - nebuvo tokių apkaustų, kai rodos slidė su koja suauga. Būdavo prisiriši slidę apkaustėliais prie bato ir važiuoji - tu sau, slidė sau. O nuo kalniukų tai aišku, kad be stabdymo, kad toliau nučiuožtum. Nu kokie ten kalnai!? Dabar teko pasimokyti ir plūgeliu stabdyti, ir užkirsti esant reikalui. Kartais pasitikėjimas savimi pakeldavo adrenalino lygį, nes žiūrėk ir sumėto lygioj vietoj. Bet šiaip, šaunuolis tas mano tėtis, kaip vakar čiuožęs - stojo ant slidžių ir nuvažiavo ♥

Mano mokymasis snieglente buvo irgi gana greitas, su palyginus neskausmingais griuvimais. Antrą dieną tobulinau pasūkius. Bet trečią dieną taip skaudėjo rankų raumenis, kad nebegalėjau pati kumpio atsipjauti... Nežinau kaip rankos dalyvavo mano mokymosi čiuožti snieglente procese, bet jos matyt daugiau dalyvavo, nei aš pastebėjau.

Išreiškiu begalinę pagarbą draugams korporantams iš Lietuvos, kurie nepabūgę ilgo kelio, mašina atvyko iki Austrijos. Linai ir Ingrida, Jūs ir Jūsų vaikai, mūsų vakarojimus pavertė dar linksmesniais ir smagesniais. Ačiū už nuotaiką, už žaidimus, už skanias vakarienes ir teisingą kompaniją ♥

Po slidinėjimo mūsų namuose nesiliauja skambėjusi smagioji grupė "Antikvariniai Kašpirovskio dantys"! Turim naują mėgstamą grupę :)

Ar jau pasidarėte kavos? Tai tada ir važiuojam.