Tikriausiai neįmanoma tobulai ištyrinėti aplinkos, kurioje gyveni. Jau šešti metai Briusely, ir vis atrandi tokių vietų-perlų, kur norisi dar kartą sugrįžti. Viena tokių vietovių miestai-sodai, esantys savivaldybėje Watermael Boitsfort. Šie miestai-sodai tai - įgyvendinta utopija dvidešimto amžiaus pradžioje pirmiausia Anglijoje, o vėliau ir eilėje kitų Europos valstybių. Viena tokių Briuselyje. Pirmieji namai buvo pastatyti po Pirmojo pasaulinio karo. Tokios gyvenvietės suteikė galimybę naudotis miesto privilegijomis džiaugiantis gamtos artuma ir, kaip sakė vienas iš architektų Jean de Salle, jos sprendė ne tik apgyvendinimo problemą, bet ir pasiūlė socialinę alternatyvą, besiremiančią kolektyvine dvasia. Dalis šių namų yra socialiniai būstai, skirti mažas pajamas turintiems žmonėms, negalintiems įsigyti brangaus būsto, bet norintiems likti gyventi mieste. Čia įrengta ir visa kolektyvinė infrastruktūra (mokyklos, sporto aikštelės, ir kt...) Ši savivaldybė - žaliausia Briuselio mieste. Čia gyventi yra pliusų ir minusų. Pliusas, kad daug ir gražios gamtos. Minusas - gana sudėtinga viešojo transporto sistema, t.y. sunkus susisiekimas su miestu. Bet gal tai iš kitos pusės irgi pliusas.
Šie miestai-sodai yra gražūs visais metų laikais, bet japoniškų vyšnių žydėjimas Floreal ir Logis gatvelėms suteikia ypatingo žavesio. Pirmąkart Watermael Boitsfort sodus apžiūrėjau keliaudama su lietuvių keliautojų klubu. Dabar su draugais ir draugėm važiuojam ten smagiai pasivaikščioti, toli neišvykstant iš miesto. Tokie pasivaikščiojimai skirti šeimoms, taip pat architektūros ir istorijos mėgėjams, besidomintiems to krašto paveldu.
Atostogų metu planuoju aplankyti ir šalia esantį Tournay-Solvay parką, kuris buvo įkurtas 1980 metais. O čia nuoroda, kur duota žemėlapių, kuriais vaikščioti, norint pamatyti vienokius ar kitokius objektus.
Mama, ilgais žiemos vakarais, turėdama ir neturėdama laiko, užsiima savo mėgstamais darbais - mezgimu virbalais ir vašeliu. Kitas mamos hobis - siuntiniai. Taip mums nejučiom atkeliauja vienas po kito pamaloninimo dovanėlės, kurių vaikai labai laukia ;) Bet kol kas apie mezgimą. Prašom pasigrožėti darbeliais. Modeliai brangiai apmokami ir labai perspektyvūs. Ir dar labai kantrūs.
Dvi dienas namie buvo karo stovis. Kovojau su savo vyru, kad nusipirktų kelnes pačias nuostabiausias pasaulyje... kažkaip reikėjo man sugalvoti kaip jas tinkamai apibūdinti, kad jis tų kelnių užsimanytų... Aš jam "pirk dramblį", o jis man "pati pirk, aš jų nenoriu". Bet, kad ir kaip stengiausi, man nepavyko geruoju susitart. Tada ėmiausi šantažo. Sakiau, kad prašysiu draugės nupirkt ir vistiek turėsi nešiot! O mano brangusis šaukė "aš ne gėjus!"
Galų gale dėl šventos ramybės sakė: "ok, užsisakysiu, tegul guli spintoj". Ir jam pasisekė! Nepavyko užpildyt internetinio užsakymo (ir tai buvo paskutinė diena kai tai buvo galima padaryti), nes išmesdavo užrašą "klaida"! Et! Iki šiol negaliu patikėt, kaip taip ir sutapo... Nu bet jis tikrai stengėsi, nebegalėjau pykti...
Karo kelnės
Štai ir mano numylėtos kelnės, kurių, per dideles kančias, man vistiek nepavyko parvilkt į namus... Manau, kad daugeliui vyrų toks stilius visiškai nepriimtinas. Netgi mano brolis, pamatęs mane su panašiom kelnėm slampinėjant po namus, sakė: "į žmones taip neik" ;)
Ojėzusmarja! Ar tikrai taip blogai? Use your imagination! Tai tada pasipylė įvairūs įrodymai kaip vaizduotė toli gali nešti, ir kaip tos kelnės gadina nuostabų kūno sudėjimą, žodžiu figūrą išdarko negrįžtamai... "ir geriau į žmones taip neiti" ;)
"Man patinka, kad tu man išrenki rūbus, bet šitų kelnių aš tiesiog negalėsiu nešiot..." Ir dar prisiminęs klausė: "O paprastų kelnių ten nėra? Noriu normalių kelnių, su aptemptu užpakaliuku!"
Nyderlandai - šalis aukštų ir stilingų žmonių. Save visad laikydavau viena iš aukštesnių, bet praplatėjus pasauliui - aš sumažėjau. Mano vyras irgi gana aukštas (1.93 m.), bet dažnai nuvažiavus Hagon į svečius, ir išėjus miestan išgerti kavos, jis irgi jaučiasi prie mažesnių. Sako keista, kai merginų ūgis leidžia tiesiai joms į akis žiūrėti.
Taip pat Nyderlandai žolės ir dviračių kraštas. Apie žolę nerašysiu, gal kada nors... o vat dviratis - neatsiejamas šių lygumų draugas. Lėtai slankiojant pajūrio keliukais vos fotoaparato neišmečiau iš nagų pamačius vieną vyruką ant jūros kranto. Tiesa, nei aukštas, nei blondinas, bet visiškai nyderlandietiškai - tik jis, dviratis ir jūra. Kas pasakys ką svarstė, ką galvojo... Jam linksma ar liūdna!? Ramiai sau žvelgė į tolį... Įsivaizdavau kaip romantiškai skamba 'Salut' (Joe Dassin - pasileidžiam 'play' po nuotraukomis esančią dainą ir skaitom toliau) žiūrint į jūroje plaukiantį laivą, kuriame prie stalelio moteris pasislėpusi po balta skrybėle klausosi jo dainų... Palūkuriavo, pakedeno savo garbanotus plaukus, apžvelgė žmones stebėjusius jį ir atsisėdęs ant savo pasididžiavimo (dviračio), drauge su savo mintimis, nulingavo tolyn...
Draugė grįžo iš atostogų Amerikoj. Visa geros nuotaikos, įrudus Majamio saulėje. Pikčiausia, kad nusipirko tris sukneles (juodą, pilką ir raudoną) ir taip gerai atrodo!!!
Pavydas. Blogai. Pirksiu ir aš (juodą, pilką ir raudoną)!
Užkratas. Dvi jau nusipirkau - juodą ir ... mėlyną. Liko raudona.
Pasirodžiau brangiausiam:
- Gražu, tik kur su jom žadi eiti!?!?!?
Ilgais žiemos vakarais, kai daugiau laiko saviraiškai ir rankdarbiams, mikliai virbalais siūlą už siūlo dėlioja mano mama. Vasarą, kai visokių darbų daugiau, virbalus deda į šoną, o vat žiema - tas metas, kai šalčio prispirti norim susivynioti į kokį pleduką, skraistę ar megztuką... Ir vis paklausia: ko dar norėčiau, kad numegztų? O aš vis užsiprašau ko nors, ir taip su laiku gavosi visai padorus mezginių rinkinukas, kuriuo noriu su visais pasidalinti ir pasidžiaugti. Dėkoju savo mamai, kad didžiąją dalį savo laiko skiria mūsų, ir mūsų vaikų, gerovei.
Mano mama, Aš ir Tėtis, su mamos mezginiais
Kiauraraštis - mano mamos mėgstamiausias stilius. Gal taip greičiau mezgasi?!? Man ir šalikėlis 'gera' plius 'bloga' akis - iššūkis! O čia įmantriausi raštai! Ir dar jei įsivėlė klaida, tai patikėkit, išardo pusę mezginio, nors tos klaidos ten nebūtų niekas pastebėjęs... sąžininga moteris!
Freeky and I liked it a lot! Toks nerealus grafikos ir veiksmo derinys, kad šį vaizdo įrašą žiūrėjau išsižiojus. Nerijus prieš kokius metus buvo šios grupės koncerte Berlyne. Pasakojo, kad dar gyvenime nebuvo matęs tokių pankų, ne šiaip kokių šūdpankių, bet visiškų auskaruotų, tatuiruotų, išsirengusių, apsirūkiusių geek'ų... žodžiu, visiškų neformalų susirinkimas. Skamba žavingai. Net gaila, kad aš ten nebuvau. Kiek girdėjau, kad į šios grupės koncertą Lietuvoje niekas neatėjo (gal prieš 2-3 metus), nes lietuviai nelabai domėjosi tokio tipo muzika, o ir grupė "DIE ANTWOORD" buvo kylanti žvaigždė iš Pietų Afrikos.
'I FINK U FREEKY' by DIE ANTWOORD (Official)
Dabar gi jie apie savo būsimą koncertą rašo: "Die Antwoord Live in Pretoria Friday nite. Dress zef or fuck off." Jeezes kas čia per 'dress zef' galvoju? Pasirodo jie išpopuliarino tokį savo rengimosi stilių, kuris ir pavadinimą gavo 'zef'. Vienas reperis super gerai apibūdino: "It's kind of like posh, but the opposite of posh." O Yolandi Visser iš Die Antwoord apibūdina paprasčiau: "Zef is, you're poor but you're fancy. You're poor but you're sexy, you've got style". Įsivaizduoju, kad kažkas panašaus apie ką Nerijus pasakojo.
Pranešimai
