Filmas prie kavos: Ir vėl kelionė pas romėnus!

Apie romėnus ir Romą būtų galima daug rašyti, bet kviečiu geriau pasiklausyti apie gladiatorių kovas ir imperatorių didybę, jų organizuojamas kovas ir dar daug dalykų, kurie mums šią dieną atrodo tik didi istorija ir šlovės aprašymai.

Ramiam savaitgaliui su kava ♥

Filmas prie kavos: Slidinėjimas Les Menuires 2016

Trys slėniai - labai rekomenduotina vieta slidinėtojams ir kalnų mėgėjams!

Kadangi nebuvo sniego pertekliaus daugelyje slidinėjimo kurortų, tai kur važiuosime atostogauti rinkomės tik paskutinę dieną, t.y. pirmą dieną po šv. Kalėdų. Stebėjome kur vaizdo kameros gyvai parodys kaip šiuo metu atrodo slidinėjimo trasos. Išsirinkome Les Menuires miestelį. Čia jau tenka būti antrą kartą. Čia esantis butukas standartinis, kalnų slidininkams pritaikytu interjeru: svarbiausia yra kur pernakvoti ir nusimaudyti, bet užtat už jo namo sienų prasideda tikras gyvenimas. Dar neteko taip patogiai gyventi - galima sakyti tiesiai trasoje.

Kadangi trys slėniai yra susisiekiantys keltuvais, tai pirkome leidimus, kurie padengia visą teritoriją. Trasų čia laaaaaabai daug, tik aišku dėl to paties sniego stokos ne visos veikiančios, tačiau jų yra pakankamai ir mums sočiai sočiai...

Saulė lydi ir šviečia mums kiekvieną dieną. Taip malonu mėgautis tuo tyru gamtos vaizdu ♥

Filmas prie kavos - Slidinėjimo atostogos Mayrhofen, Austrijos Alpės

Tikrai negalėjau atsidžiaugti, kad atostogauti išvykome šiek tiek anksčiau. Atsijungę nuo visų realijų, naujienų, tik iš Lietuvos gavome žinutę, kad įvyko keletas stiprių sprogimų Briuselyje... Kas žino kur tuo metu būtum, ką tuo metu veiktum, kur artimieji, draugai?!? O dar svečiuojasi mano tėtis, kuris atskrido į Zaventemo oro uostą ir turės kažkaip grįžti...

Užuojauta atsidūrusiems netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, ir ,žinoma, jų artimiesiems...

O čia, Austrijos Alpėse, rodosi rojus: visi geros nuotaikos, saulė šviečia, muzika groja, parasparniai dangų raižo, slidės ir snieglentės kalnus pjausto - rodos nė nebūta problemų, nė nebūta ašarų kitų... Tik lieka pyktis, kad taip galima žaisti kitų žmonių gyvybėmis...

Aš planavau neslidinėti, bet neatlaikiau kalnų atmosferos - nusprendžiau išmokti čiuožti snieglente. Subyrėjus palaikymo komandai, slides nuomojasi ir mano tėtis. Paskutinykart ant slidžių mano mamą draugystės laikais vežiojo po miškus ir kalnelius Žemaitijoje. Oi, - sakė, - nebuvo tokių apkaustų, kai rodos slidė su koja suauga. Būdavo prisiriši slidę apkaustėliais prie bato ir važiuoji - tu sau, slidė sau. O nuo kalniukų tai aišku, kad be stabdymo, kad toliau nučiuožtum. Nu kokie ten kalnai!? Dabar teko pasimokyti ir plūgeliu stabdyti, ir užkirsti esant reikalui. Kartais pasitikėjimas savimi pakeldavo adrenalino lygį, nes žiūrėk ir sumėto lygioj vietoj. Bet šiaip, šaunuolis tas mano tėtis, kaip vakar čiuožęs - stojo ant slidžių ir nuvažiavo ♥

Mano mokymasis snieglente buvo irgi gana greitas, su palyginus neskausmingais griuvimais. Antrą dieną tobulinau pasūkius. Bet trečią dieną taip skaudėjo rankų raumenis, kad nebegalėjau pati kumpio atsipjauti... Nežinau kaip rankos dalyvavo mano mokymosi čiuožti snieglente procese, bet jos matyt daugiau dalyvavo, nei aš pastebėjau.

Išreiškiu begalinę pagarbą draugams korporantams iš Lietuvos, kurie nepabūgę ilgo kelio, mašina atvyko iki Austrijos. Linai ir Ingrida, Jūs ir Jūsų vaikai, mūsų vakarojimus pavertė dar linksmesniais ir smagesniais. Ačiū už nuotaiką, už žaidimus, už skanias vakarienes ir teisingą kompaniją ♥

Po slidinėjimo mūsų namuose nesiliauja skambėjusi smagioji grupė "Antikvariniai Kašpirovskio dantys"! Turim naują mėgstamą grupę :)

Ar jau pasidarėte kavos? Tai tada ir važiuojam.

Filmas prie kavos "Kelionė pas romėnus - Roma"

Italija - šalis, kuri verčia galvoti apie sugrįžimą dar ir dar kartą. Kol sudėjau filmuką jau ir laiko šiek tiek nutekėjo... Nekantraudama vėl žvalgausi kur čia užsukti skaniausios espresso kavos pasaulyje. O Italijoje ne tik kava skani, ten visur jauku ir gražu, ir ypatingi komplimentai jos sostinei Romai - antikinių ir viduramžių paminklų tvirtovei. Tai gražiausias miestas EVER! Po Telšių. Telšiai yra ypač gražus miestas, tiesiog kaip ta pati Roma stovi ant savo septynių kalvų. Tik Telšiai žymiai žymiai žymiai mažesni ir jaunesni.

Romoje, kur tik akis užmato tai koks kupolas dangų remia, tai obeliskas, tai skulptūros stačiai iš knygų nužengusios... Vienur pasisukus Koliziejus, kitur Triumfo arka, štai už kampo Panteonas, o anai ten Vatikanas, už kito kampo eiliniai kolonų fragmentai mėtosi, o štai čia fontanai keturių upių... Nereali ta per tūkstančius metų susiformavusi imperija! Tai visiškas prisilietimas prie amžinybės, tai ištisas muziejus po atviru dangumi.

Ir iš viso, visas laikas praleistas Italijoje - nerealus. Norėčiau čia gyventi...

Filmas prie kavos - Roma.

p.s. Ačiū mūsų bendrakeleiviams Jūratei ir jūračiukams.

Filmas prie kavos - Kalėdiniai džiaugsmai tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos

Šiandien Briuselyje sniegas, o tai reiškia beveik visuotinę paniką, t.y. kad nepakeistos padangos žieminėmis, kad nepavyks ateiti iki mokyklos, kad nesugebės atvažiuoti autobusai, kad neateis darbuotojai į darbus ir pan. Nors snaigės didelės ir gražios, bet jos ilgai neužsilaiko... tykšta nuo asfalto ant batų, o tada jau šlapiom kojom žingsniuoji namo arbatos gerti... ir burnoji sau mintyse "na ir orelis!"

Bet juk žiema gali būti graži! Ryte gerdama kavą stebėjau pro langą balstančią gatvę, prisimindama atostogas Lietuvoje, kai sniegelis ir šaltukas mums netrukdė, o tik džiugino mus! ;)

Filmas prie kavos: apie mūsų žiemos linksmybių paieškas tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos!

Filmas prie kavos - Slidinėjimo atostogos Bormio, Italijos Alpės

Skleidžiantis pavasariui pats laikas prisiminti tik ką rastą sniegą Italijos Alpėse. Pirmas dalykas tai, kad slidinėjimo atostogos vienos brangesnių malonumų, o antras dalykas - jos dažniausiai vienintelės metuose dėl to pirmo dalyko.

Ar visi žinot koks teisingas, atostogaujančių kalnuose, ritmas?

Ogi toks, kad pavalgai pusryčius ir tada su pirmu keltuvu keliesi į kalną, ir varai, varai, varai. Be abejonės nevalgai pietų (nes apsunkinsi organizmą lengvam slidinėjimui), vėl varai, varai, varai, tada su paskutiniu keltuvu nusileidi namų link. Vakare pavalgai vakarienę ir eini kur nors linksmintis, pavyzdžiui pamirkyti sąnarius kokiuose mineraliniuose vandenyse arba į kokį vietinį kabakėlį paragauti ką gamina šalies meistrai. Prie tokio ritmo mus įpratino seni kalnų vilkai - jogai, aukojantys visas savo atostogas tam, kad nuvažiuotų šimtą kartų sniego takais. Tai taip mes varėm kokius keturis metus.

Šis sezonas buvo visiškai neįprastai tingus. Su draugais dalinomės ne tik ski-pasais, slidėm, lazdom, pirštinėm, bet ir maistu, kambariais ir vaikais. Per dieną vienom slidėm spėdavau paslidinėti aš, draugė Eglė, o dar ir trečiam būtų užtekę laiko... Visa ši organizacija mane labiausiai ir sužavėjo, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Spėjom ir pamiegoti, ir paslidinėt, ir pafilmuoti mūsų pasilinksminimus, kuriuos kviečiu pasižiūrėti prie kavos puodelio.

Jei būsite Bormio mieste tai būtina nuvažiuoti į viduramžius siekiančias pirtis "Bagni Vecchi Spa" (čia važiuoti reikia be vaikų) arba su vaikais į "Bormio Terme". Geriausia, aišku, pašildyti kojas visuose terminiuose baseinuose.

p.s. Mano vyras visam mėnesiui išsiruošė kelionėn į Himalajus. Gal tai bus nauja kelionių aistra!? Žinau viena - geriau kalnų gali būti tik kalnai kiti... :)

Iki kitų susitikimų ant pasaulio krašto!

Filmas prie kavos - Portugalija

Kviečiame į filmo "apie jaunimą Portugalijoje" pristatymą. Praeitų metų pavasarį pirmąkart su visais vaikais, ir dar su draugų būriu, atostogoms išvykome į pietų Portugaliją - Faro. Iš ten į išsinuomotą vilą ant kalno, su vaizdu į slėnį, su baseinu, su rozmarinų krūmeliais, persikais, su vištomis ir šviežiais kiaušiniais...

Žodžiu, pradedu grąžinti skolas. Kviečiu puodeliui kavos. Ir antram. Ir gal dar arbatos spėsite išgerti :) Filmukas - 35 min. apie tai, kaip Lietuvos jaunimas smaginosi pietų Portugalijos platybėse. Gal važiuojantiems į šią šalį pravers, ir žinos ko laukti, ko tikėtis, o nebuvusiems - kviečiu pakeliauti ir pabūti drauge su mumis.

Geros kelionės, smagaus žiūrėjimo!

Filmas prie kavos - Slidinėjimas Les Menuires, Prancūzija

Kai už lango (Briusely) tik + 2 C, tai norisi sveikinti su Šv. Kalėdom, o juk Velykos!!! Velykinis kiškis uodegą nušals lakstydamas po pieveles...

Kol dar nesibaigė šaltukas, siūlau atsigręžti į kalnus ir pažiūrėti kaip sniegas+šaltis+saulė (tokia formulė) gali būti gerai! Už filmuotą medžiagą dėkoju draugui Ramūnui, kurio kamerikė labai gražiai piešia! Taip ir meni prasilėkimą su vėjeliu kalnų trasomis.



Šiais metais slidinėjom Prancūzijoje, taip vadinamame Trijų slėnių kurorte, kuris pasirodo yra didžiausias slidinėjimo kurortas pasaulyje. Tikriausiai ir brangiausias (kiek girdėjom), nors savo kailiu nepasakyčiau, kad labai pajutom skirtumus. Visur brangu. Buvom apsistoję Les Menuires miestelyje ir apsigyvenę nedideliame (svetainė su mažu miegamuoju), tačiau pagrindinius patogumus turinčiame butuke, visai šalia trasos. Butuką susiradom kelios dienos iki išvažiavimo, kainavo apie 450 eur, bet juk tai tik kambarys permiegojimui, jei esi teisingai nusiteikęs leisti laiką slidinėjimo kurorte, ar ne?

Mūsų draugai gyveno Mont Vallon viešbutyje, kuriame be visų būsto privalumų (šeimai: du dideli kambariai, atskira virtuvė, svetainė, viešbučio apačioje restoranas, židinys, baseinas (įskaičiuotas jau į nuomos kainą)). Visi šie privalumai kartais gali virsti trūkumu, nes labai nemaža nuomos kaina gaunasi, bet vien ką reiškia baseinas, kai per dieną prasibastęs snieguose gali sau su chalačiuku nusileidęs sumerkt kojytes į šiltą vandenėlį ir pamiršęs visus dienos vargus laukti sekančių pramogų.

Į Alpes važiavom savo mašina. 930 km. ir numatyta tik 9 val. važiavimo. Skamba nemažai, bet tai būtų visai nebaisu, jei ir būtų tik 9 val. O pasirodo, kadangi visi briuseliečiai sugalvojo važiuoti atostogauti tuo pačiu metu su mumis, ir būtent visi ten pat kur ir mes (!), kelionė dėl to prailgo... Gerai, kad nors išvažinejant iš Briuselio, laiku pavyko prisiskambinti anksčiau išvykusiems draugams ir taip važiuojant Reimso kryptimi (Prancūzijoje) aplenkti didžiausias mašinų spūstis ties Liuksemburgu. Sutaupėm keletą valandų kelio. Draugams ne taip pasisekė. Bet ačiū jiems už info dėl Liuksemburgo, visą kelią jaučiausi skolinga. Žodžiu, tikslą pasiekėm laiku, bet tik nuvykus Rusnei pakilo temperatūra ir galvojom, kad visos slidinėjimo mokyklėlės, Gintarės darželiai ir panašūs malonumai nueis perniek, nes viskas buvo užsakyta iš anksto (taip gaunasi šiek tiek pigiau). Laimei, iki pietų visos ligos dingo! Taip Rusnė baigė meškiukų slidinėjimų kursus. Gintarė pirmąkart išbandė kas yra darželis (visą savaitę palikinėdavom po pusę dienos) ir jau į trečią dieną suprato, kad tai visai neblogas reikalas. O mes su Nerijum ir Mantvydu tą pusdienį, kai mergaitės būdavo savo užsiėmimuose, prasilėkdavom kalnų keliukais, saulei šviečiant ar rūkui užslinkus, o popiet jau visi drauge ridinėdavomės po sniegus, čiuožinėdavom rogėmis ir kalbėdavomės kaip kam diena sekėsi.

Tokie tat žiemos malonumai. O dabar pavasarį grąžinkit!

Ir pabaigai dar keletas momentų iš Rusniuko mokymosi slidinėti ir laiko praleisto kalnuose, o kai užplūs nostalgija kalnams, sniegui ir žiemai, užsukite! :)

Filmas prie kavos - Svečiuose pas australopithecus ir kitus protėvius

Jei norite su vaikais įdomiai praleisti laiką, tai vienas geriausių Briuselio muziejų - Gamtos mokslų (Museum of Natural Sciences). Rimtai. Beveik viską galima liesti, klausyti, suprasti ir pajausti. Įvairių iliustracijų ir eksponatų dėka bus lengviau paaiškinti evoliucijos teorijas. Kokių trijų valandų kaip nebūta! Laikas tiesiog sprogsta. Ir labai skoningai viskas įrengta: didelės erdvės, nesugrūsta, suklasifikuota viskas labai paprastai. Atskirtos mokslinės zonos nuo žaidimų zonų, ir viskas su mintim kuo aiškiau pateikti žiūrovui. Prie daugelio eksponatų yra garso įrašai, galima paklausyti istorijos pamokėlių. Tai muziejus, į kurį galima eiti daug daug daug kartų. 

Svečiuose pas protėvius

Žiedadulkės, sporos ir  kitokie dalykai

Dinozaurų salė. Sunku patikėti kokie jie buvo dideli... Žolėdžiai galėjo gyventi dar milijonus metų, bet neslėpsiu, kad džiugina Tiranozaurų išnykimas... nenorėčiau rinkdama žemuoges, ar grybus, miške sutikti tokių... brrr... kita vertus drambliai irgi įspūdingo dydžio ir rodos taikūs žolėdžiai žemės gyventojai, bet sakykim tie, kurie nuo mažens auga ne bendruomenėse, o pavieniai blaškosi po pasaulį, ir negauna gero pavyzdžio iš tėvų bei kitų giminiečių, puola žmones ir kitas nesąmones daro. Kita vertus su žmonėm tas pats. Ir kuo mažesnis kartais tuo aršesnis, tai gal visgi ne dydyje esmė slypi...

Dinozaurai

Kai kurios ekspozicijos laikas nuo laiko keičiamos. Šiuo metu viena iš įdomesnių laikinų ekspozicijų ugnies įskėlimas. Tai supažindinimas su kasdieniu mūsų protėvių gyvenimu. Galima kiekvienam norinčiam sudalyvauti. Apie tai video. Ir dar buvo kelios ekspozicijos, bet dėl laiko stokos nepriėjom pasižiūrėti, tad teks grįžti...

Pvz. ši foto, kur mokino vaiką kaip senovėj buvo siūnami rūbai?!

Dar kelios foto iš priešistorinių iškasenų ir kaulinių radinių, ir kelios muziejaus salių akimirkos. Beje, kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį nuo 13 val. muziejus būna nemokamai (kaip ir daugelis Briuselio muziejų), tik nepatariama eiti per vaikų atostogas, nes ooooooi (!) kiek būna žmonių, net man per daug ;)

Banginio griaučiai

Paukšteliai

Kas kur gyvena?

Gamta - visų namai

Augalų pasaulis

Neskubantiems - geras laikas Briuselio gamtos mokslų muziejuje gyvai:


Montaže skamba nuostabiai graži grupės Arbata daina "Nuo durų prie durų".

Šventės ateina pas visus!

Mielieji, šventės atėjo netikėtai! Tik pirmadienį supratau, kad ši savaitė vaikams paskutinė mokslų savaitė, ir jau pirmadienį Kūčios! Gal kad to sniego pas mus, Belgijoj, nėra... ir kaip tas Kalėdų Senis rogėmis atvažiuos??? Siaučiant lietui sunku net įsivaizduot, kad už poros dienų jau didžiausios metų šventės sės prie stalo. Ir visad taip: lauki lauki, o štai žiūri ir praėjo...

Nepaisant lietingo belgiško oro, vis dar labai tikimės baltų baltų Kalėdų. Taip ir salsta širdis pagalvojus, kaip jauku namie, kai už lango balta balta. Pirmąkart per tris metus pačios laukiamiausios šeimos šventės bus prie gausaus saviškių iš Lietuvos stalo. Tiesiog kaip Lietuvoj, tik sniego dar atvežkit! Mintyse vėl tik dvylika patiekalų, tradicijos ir kiti prieššventiniai malonumai. Praeitais metais buvom tikriausiai vieni iš pirmųjų pasipuošę eglutę, o šiais metais nusprendėm palaukt iki pat Kūčių išvakarių, nes pagal savo vaikystės prisiminimus tai tik sustiprina tą jausmą, kad šventės bus labai labai Ypatingos! Tikiu, kad taip ir bus! :)

Artėjant šventiniam susikaupimui, o vėliau linksmybėms, siūlau pasižiūrėti visus metus taupytą, puoselėtą, brandintą ir Nerijaus bei jo draugų kompanijos sukurtą, suvaidintą, nufilmuotą, sumontuotą video filmuką apie tai, kad šventės ateina pas visus! Gražių švenčių!

Scenarijus: lietuvių liaudies

Vaidina: Nerijus S., Nerijus V., Dangiris N., Gintautas B.

Filmavo ir montavo: Mindaugas K.