Kaip Mantvydas dantuką rovė

Dantukai pradėjo byrėti kaip žirniai. Septyni metai, ir jau penktas krenta. Ir kaip gerai, kad tos dantukų fėjos egzistuoja! Mano laikais nebuvo taip lengva leist dantuką ištraukt... o dabar, vat prašau - rišk siūlą!

Prašau - rišk siūlą!

Dantukas klibėjo, bet kiek įmanydamas dar laikėsi.
-Gal pabandom? - ir dar priduriu, kad jei dantukas iškristų per mamos gimtadienį, brangiau kainuotų fėjai.

Gimtadienio šventės

Šiandien mano gimtadienis. Kaip visad atėjo netikėtai, nors pradėjau švęst jau prieš dvi dienas. O kiniečiai pradeda dar nuo šiandien ir Naujuosius Juodojo Drakono metus. Švenčių nors vežimu vežk. Visad buvo sunku apsispręsti būti vandeniu ar ožiaragiu, o pagal gimimo metus arkliu ar gyvate. Tai ir patvirtina šiandieninis kiniečių kalendoriaus persivertimas - būtent per gimtadienį. Visi gruodžio 31d. švenčia Drakonų metų pradžią, o jinai realiai atėjo tik šiandien. Galiu pasirinkti kurie man metai labiau prie širdies. Nors horoskopuose nesigaudau, bet kažkaip pasakyti esu gyvatė skamba geriau nei arklys... ir ką pasakyti tiems, kurie gimė kiaulės metais? Drakono metais gimę įdomu pranašesni?

Vaikai labai laukė rezultatų

Gimtadieniui maždaug pagal šį Beatos receptą išsikepiau keksiukų, kurie gavosi labai gardūs. Ačiū Agnietei už dovanotas formeles, kurios puikiai išsiplovė po kepimo, o keksiukai puikiai išlaikė formą. Kitąkart kepsiu keksiukus su uogomis. Įsivaizduoju, kad labai gražus derinukas turėtų gautis.

Streikas - UŽ Laisvą Internetą

Solidarizavausi prieš internete norimą įsteigti blogį - cenzūrą. Sausio 18 d. STREIKAVAU.

Visi mano 4 skaitytojai patyrė nepatogumus, atsiprašau ;)

Viskas paaiškinta lietuviškai: Streikas už laisvą internetą.

Il n'a peur de rien.

Laikiau prancūzų egzaminą. Nebijojau, nes viską moku pati. Svarbiausia panaudoti žodyną. Stengiausi parašyti kuo daugiau žinomų man žodžių. Tiesa, ne visad pataikau. Tiksliau retai kada pataikau...

Mokytojos sako susėsti drauge su priešingos grupės mokiniu. Prie manęs prisėda vyrukas, rusas kaip paskui supratau. Pasisveikinom. Aš klausiu (su mintim jei gerai moka nusirašysiu):
- Kaip prancuzų mokat? Gerai? (prancūziškai aišku šnekamės)
- Nu ne, nelabai...
- Aš irgi, - sakau, - nelabai...
Atsikelia ir nueina vyrukas prie kito stalo... nusivylė matyt. Bet paskui žiūriu pareina po kurio laiko. Parsiuntė mokytoja atgal, nes buvo susiradęs matyt gerai besimokantį savo grupioką vieną, bet gi negalima su grupioku sėdėt... nepasisekė vyrukui :D Buvo juokinga.

O vat viena užduotis prašė rasti atitikmenį "Il n'a peur de rien". Bet kadangi aš supratau tik "Il n'a... rien" ("kažkas" jam negerai) tai ir naudodama savąjį žodyno lobyną rašau "aveugle, handicape" ("aklas, neįgalus"). Ką reiškia "peur" sužinojau vėliau. Iš tikro "Il n'a peur de rien" reiškia "Jis nieko nebijo" - tai čia tikriausiai reikėjo atsakyti "Drąsuolis".

Tai net nežinau... spėju, kad gausiu tašką už atsakymą, nes ko jau aklam ir neįgaliam dar bijoti, ar ne?

Ai, dar bus egzaminas žodžiu, vat čia tai pasireikšiu... pradedu mokytis žodžius iš A.

Atlantida - istorija ar legenda?

Ar iš tikro buvo Atlantida, ar tik mitas - nežinia. Ar ten kur randamas jos palikimas gyveno atlantai, minojiečiai, eteokretiečiai ar majai - galima tik spėlioti. Ar Atlantidą ir atlantus sunaikino ugnikalnis, ar nukrito meteoritas - sunku atsakyti. Ar Atlantida buvo prie Kretos, Sicilijos, Kipro, Šiaurės jūros ar Kanarų, Bahamų salų - versijų daug. Tai legenda. Atlantida tai sala ar žemynas, kurį 360 m. pr. m. e. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“ paminėjo graikų filosofas Platonas. Mokslininkų tyrinėjimus ir spėliones galima pasižiūrėti čia, bet kol kas man labiausiai priimtina idėja, kad Atlantida buvo Atlanto vandenyne, iš kur ir kilęs šis pavadinimas.

Valandos trukmės gražus filmukas apie legendinę Atlantidą čia.

Vikipedijos žinios apie Atlantidą (čia)

O čia parodo kaip tokius vaizdus filmuoja, labai įdomus grafikos ir tikrovės sujungimas, pasmalsaut traukia...

Esate tikriausiai girdėję pasakymą:
"Jei laikote moterį silpnąja lytimi, pabandykite naktį atimti iš jos antklodę".

Kiekvieną rytą vis pasistebiu kodėl mano antklodės pusėje vien užvalkalas, o antklodė nukeliavus į Nerijaus pusę? Ogi, nes norint apsikloti, reikia iš kokono išvynioti savo vyrą!!! Aš vis gudraudama apsuku antklodę kas vakarą... ir vis tempiu tempiu tą kaldrytę... užsirašysiu į sporto salę.

Kartais randu tokių perliuku, kurie labai patinka, kaip pvz. Lykki Li - "I Follow Rivers". Kažkas kabina.

... nes žodžių ne visada klausausi. Pirmenybė - melodijai. Pusiausvyra tarp gero garso, muzikos, atlikėjo. 

Žodžius priskiriu garsui. Mano mama niekaip negali suprasti kaip gali patikti daina, jei neįsiklausai apie ką jinai... Gerai, kad mano tėtis mane supranta, nes jam visad patiko Queen'ai, nors niekad nesuprato anglų kalbos taip, kad suprastų apie ką dainuoja :D

Kur pasislėpė žiema?

Gintarė susipažįsta su žaisliukais

Atėjo ir praėjo labai lauktos šventės. Antrus metus švęst Kūčių, Kalėdų likome savo namie, Briuselyje. Šventė nebūtų tokia žavi jei neturėtų tiek tradicijų, tokių kaip kūčiukų kepimas, 12-os valgių ruošimas, burtų ir stebuklų laukimas, nykštukai, Kalėdų Senis, dovanos ir pan. Kitaip būtų eilinis gimtadienis.

Smalsu Gintariukui visos girliandos nurinkt...

Todėl bandėm prisiminti viską ką turime nuveikti, kad Kūčios ir Kalėdos sutilptų į visus žinomus senelių ir prosenelių palikimus.  Suabejojau tik dėl eglutės, nes visad su savo tėvais eglutę puošdavom Kūčių dieną. Visad galvodavau, kad kitaip nespėdavom gal!? Bet dabar kai pasipuošėm eglutę kokią savaitę anksčiau supratau, kad ta, būtent Kūčių dieną puošta eglutė, šventės nuotaiką sustiprina žymiai labiau. Kitais metais puošim TIK išvakarėse. 

Vis džiaugiuosi ir galvoju: kaip smagu turėti net dvi mergytes, kurios kaip žiežirbos spragsi nuo kiekvieno komplimento. Gintarė jau ir pati sau negaili gražaus žodžio. Jos žodyne pirmauja žodis 'a-jai-jai' (suprast 'kaip gražu!') - užsidėjus ką nors ant galvos (pėdkelnes, trumpikes ar sijoną) arba ant nugaros užsimetus brolio kelnes; ar įlipus į užkandžių dėžutę žingsniuot per kambarį; ar įsivyniot į skarą, kai su pagalba iškrapštyt reikia... nieko, svarbu graži jaučiasi. Džiugina.

a-jai-jai (suprast 'kaip gražu!')

Dovanoti - miela

Šventės metuose kartą, kas?
Ne, ne gimtadienis. Kalėdos.

Jau praėjo, bet apie jas vis dar liko labai daug neparašyta. Pirmiausia, kaip su vaikais gaminome žaisliukus eglutei. Užduotis - pagaminti žaisliuką klasės draugui. Idėja aprašyta štai čia: "JAUKUS IR PRASMINGAS ŠVENČIŲ LAUKIMAS".

Rašomas nuoširdus sveikinimas

Aptarėme, kad smagu ne tik gauti dovanas, bet ir jas dovanoti kitiems. Su tėveliais buvo įvairių diskusijų: kad nėra laiko (nors visa savaitė prieš akis); kad nėra idėjų; kad nėra noro pirkti kiniškų niekučių ir pan. O kur idėja, kad keitimasis dovanėlėmis daugiau terapinis ir ritualinis veiksmas, kuris neturėtų būti įkainojamas brangiais daiktais? Kurie mažiau savim pasitikėjo - siūlė pirkti žaisliukus, kurie savim pasitikėjo - siūlė gamintis patiems, kai kurie organizavo dirbtuves pas save namie ir t.t. Bet juk kai įdedi daugiau darbo tai ir dovanoti mieliau, ar ne taip?