Palaikymas LGBT nariams

Mane, kaip mamą, labai sukrėtė žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė vienas moksleivis.

Jaučiu tokią širdgėlą, lyg tai būtų man labai artimas žmogus... Vaiko, kuriam tik 16 metų, pečius slėgė jau per sunki našta. Našta, keliama patyčių ir nesupratimo. Visa tai buvo susiję su LGBT. Aš jo nepažinojau, bet tikriausiai nėra sunku įsivaizduoti kiek reikia jėgų atsilaikyti prieš visa tai. Prasivardžiavimai, nepalaikymas, galbūt netgi nuteikimas, kad jis pats kaltas dėl to. O kuo jis kaltas? Kad tiesiog toks gimė?

Kažkaip atsirado noras prisidėti prie įvairių akcijų, kad žmonės, kurie savęs ieško, kad jiems būtų drąsiau į kažką atsiremti. Mokyklose visi vaikai turi jaustis reikalingi. Čia neturi būti vietos homofobams!

Kviečiu pažiūrėti socialinę kampaniją, kuri vyko 2014–2015 m. Škotijoje, bet manau puikiai tinka ir šiai dienai. Kokia jūsų reakcija kaip turėtume palaikyti seksualinio identiteto ieškančius vaikus? Pasirinktumėt tylėti ar kalbėti? Aš renkuosi kalbėti.

Pagal apklausas 2 iš 3 LGBT vaikų slepia savo LGBT identitetą mokykloje.

Vienas iš 3 jaunuolių slepia savo LGBT identitetą nuo šeimos.

Naudoju skaidres iš vieno seminaro.

Patarimai kaip elgtis su norinčiu išsikalbėti:

Prisiskaičiau daug visokių komentarų ta tema. 

Daugelis sako: aš nieko prieš, tegul sau gyvena, tik aš su jų vėliavom nestovėsiu, ir nenorėčiau, kad jie vaikus įsivaikintų, o ir dar kam ten jie į tuos paradus eina? Bet šiaip kol manęs neliečia - viskas ok.

Bet tu niekad nežinai ar tavęs tai dar neliečia! Galbūt neliečia, nes tavo draugas bijo Tau pasakyti žinodamas išankstinę Tavo nuomonę? Galbūt tavo vaikui taip bus, o gal tavo anūkas toks bus? Ką tada darysi?

O paradai... Geriau savęs klauskime: "o kodėl gi ne!?"

Garsiai nuskambėjęs „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021".
Jei tai būtų "Didysis Šeimos maršas" klausčiau savęs: "o kodėl gi ne!?", bet dabar - pardon my french...

O kiek tamsuolių interviu davė, baisu klausyti... Toks jausmas, kad kai kuriems dar reikia įrodyti, kad ir juodaodis yra žmogus, o transseksualus žmogus nėra tas pats kas pedofilas!

Pabaigai noriu pasidalinti Puikiu ir LABAI puikiu įrašu, ir dar TAIKLIU iš @Mamalogas:

#StopHomophobia Kadangi nuoširdžiai nebesuprantu pastaruoju metu aplink mane vykstančių procesų, tai turiu jums klausimą (grynai iš statistinio-sociologinio smalsumo). Nes nu Gitanas daro apklausas, tai kodėl aš negaliu padaryti?

Jeigu jūsų mylimas vaikiukas, sūnelis ar dukrytė sulaukęs pilnametystės ateis ir pasakys "Mama, aš gėjus" - ką jūs į tai?:

A. Iškart paduosit virvutę pasikarimui, dėžutę migdomųjų ar kitą priemonę, kad susitvarkytų pats/pati ir baigtų savo netikusią egzistenciją ir nedarytų šeimai gėdos.

B. Liepsit eiti gydytis savo iškrypimo ir nesirodyti namuose, kol nepasveiks (kas su didele tikimybe pasibaigs scenarijum A, tik virvutę nusipirks pats).

C. Apkabinsit ir pasakysit, kad viskas gerai ir jį/ją mylite. Nes tai vis dar jūsų vaikas. Toks pats mylimas ir svarbus ir vienintelis. Ir viskas ko jūs norite - kad jis būtų laimingas.

Varianto, kad "man taip nenutiks", prašau, nerašykite. Greičiausiai tikrai nenutiks (nes statistiškai maža tikimybė), bet nuo jūsų ir nuo auklėjimo tai nepriklauso niekaip - mokslas tą įrodė. Vaikai tokie gimsta.

Ir jeigu renkatės variantą C, gal galit tuo pačiu paaiškinti man mistinį dalyką - kaip moterys, kurios pačios yra mamos ir turi savo vaikų, kituose vaikuose, jaunuoliuose, kurie yra netradicinės orientacijos - pirmiausia mato "iškrypėlius", "ligonius" ir pan. O ne jaunus žmonės, ne žmones su geru jumoro jausmu, ne žmonės kurie studijuoja, moka gražiai dainuoti ar dar kažką. Tiesiog - mato ne ŽMONES.

P.S. siunčiu tūkstantį apkabinimų vaikams, kurių mamos pasirinko A ir B. Ir tiems, kurie niekad neprisipažino mamoms, nes žinojo, kad jos pasirinks A ir B. Taip pat siunčiu ir maldą tiems, kurių jau nebėra, nes jų mamos pasirinko A ir B, ir jiems buvo per sunku su tuo susitaikyti.

Jei pasirinkote A arba B - grįžkite skaityti iš naujo mano rašinėlio

Influenceris inžinierius Mark Rober

Atėjo laikas palikti įspaudą savo bloge apie blogerius. Na, gal tiksliau apie "influencerius", kurie šiais laikais labai stipriai veikia mūsų jaunimą (jaunimas, turiu omenyje, tai žmogus, kuris dar nesijaučia senas).

Aš linkusi stebėti lietuviškus influencerius, nes man paprasčiau suprasti, paprasčiau 'pagauti' apie ką jie ir t.t., bet mūsų vaikai nebežiūri lietuviškų *žvaigždučių*, jie stebi anglų kalba paleistus įrašus, kur vienoks ar kitoks turinys tėvams gali patikti ar nepatikti. Nebūtinai visi blogeriai ir vlogeriai turi gerą turinį. Mano blogas - aišku - kad geras, nes jis skirtas siauram ratui žmonių, kurie mane pažįsta ir kam įdomu ką aš veikiu, ar kuo mes gyvename. Bet ne visi tokie geri kaip mano. Tai tie, kurie ne tokie geri, jų taktika yra visokios keistos mimikos, garsiai išreikštos emocijos, reklamos ir pan. Kiti vlogeriai/blogeriai savo viliojimo taktika pasireiškia tyčiodamiesi iš kitų tokių pačių kaip jie, kas dažnai pavyksta jiems gana neblogai, nes toks dalykas neturi pabaigos, vis atsiranda tai keistų foto, tai keistų video, kur kas nors apsikvailina patys to nenorėdami, o tai yra duona tokius perliukus renkantiems influenceriams. Tokius aš iš tolo praleidžiu ar apeinu dideliu ratu.

Kai kurie vaikai dabar jau nebenori stoti į universitetus, nes į galvas yra prikišta tiek info apie galimybes jaunam užsidirbti pirmą melejoną kuriant nebūtinai kokybišką turinį, kad dažniausiai pasiklysta vaikai savo svajonėse, o tėvai neturi tiek galių juos perkalbėti.

Bet, noriu parekomenduoti žiūrėti gana neblogą turinį turintį influencerį @Mark Rober, kurį yra pamėgę mūsų vaikai. Man vis siūlė Mantvydas pažiūrėti, bet aš ilgai spardžiausi, kad nenoriu! Bet jis mane tikino, kad man turėtų patikti! ;) Ok, galvoju, nu rodykit... Ir man labai patiko!

Aš sutinku, kad tokie influenceriai būtų sekami ♥ Man tikrai negaila laiko stebint jų sukurtus filmukus, nes tai nenuobodūs, netgi įdomūs, o dažnai ir naudingi bei prasmingi pamokymai, susieti su mokslu, ekologija, paremti bandymais bei paįvairinimui šiaip linksmais jo kuriamais žaidimais ir išradimais.

Taigi, ačiū vaikams, kad užrodė šį vaikiną, o nusprendžiau parekomenduoti jį pažiūrėti po tokių jo video kaip šiukšlinas vanduo išvalomas iki geriamo vandens, ar kaip jis Bilą Geitsą vaišina bemėsiu burgeriu ;)

Aš tikiu, kad mokslo prasme yra ir geresnių šaltinių pažiūrėti apie visa tai, bet čia aš randu labai smagiai pateiktą rimtą medžiagą nelabai rimtai. Užsiprenumeravau jo kanalą :) Voila!

Su rugsėjo 1-ąja!

Šiais metais susitikome su klasės draugais po 20 metų mokyklos baigimo. Buvo be galo malonu visus matyti. Rodos nepasikeitę, rodos visai ne 20 metų praėjo, gal tik kokie 5 (daugiausiai). Toks jausmas, kad broliai ir sesės susirinko - nesusvetimėję, o tik artimesni nei bet kada. Miela. Jauku. Ypač džiaugiuosi, kad pasirodė keli klasiokai, kurių po mokyklos nematėme ♥

Kiek daug emocijų iš pradinių klasių mokytojos Valės Beržienės, kuri jautėsi labai pamaloninta ir įvertinta pakvietimu į mūsų susitikimą. Kiek daug gražių žodžių buvo pasakyta mūsų auklėtojos Adolfinos Varnelienės, kuri vis dar kuria ir nesustoja tobulėti literatūroje. Mylėkime savo mokytojus, su kuriais praleidžiame visai nemažą dalį savo jauno gyvenimo.

Man didelį įspūdį paliko mūsų pačių vaikai, kuriuos atsivedėme parodyti savo mokyklą, savo pramintus takus koridoriais. Jie sėdėjo mano klasėje, mano suole ♥ Tai - transformacija laike. Žiūrėdama į juos, tarsi iš šono žiūrėjau į save, į savo mokyklos laikų pažinimo džiaugsmą.

Susiorganizavome ekskursiją po Telšių miestą. Labai patiko. Gidas Andrius Dacius su jumoru ir savo istorinėmis žiniomis sugebėjo sudominti net ir pačius mažiausius. Galvojau, kad vaikams gali pabosti klausytis ir vaikščioti iš paskos, bet stebėjau kaip jie susidomėję sekė gido pėdomis ir kiekvieną jo gestą. O aš užmačiau niekad anksčiau nematytų architektūros ir skulptūros objektų ir sužinojau įvairių detalių kas-kaip-kodėl-kadaise įvyko. Tiesa, mažai ką galėčiau atpasakoti... :D

Atidarėme mūsų 15-ojo susitikimo metu moliu aplipintą ir penkis metus saugotą brendžio butelį!


Pralėkė tie 20 metų rodos taip greit, kad ir suprasti nespėjome. O vat rugsėjo takeliu vedu jau savo visus tris džiaugsmelius mokyklon, kur savi dideli lūkesčiai ir įdomybių pilni metai laukia. Mantvydas - jau septintokas, Rusnė - ketvirtokė, o mažoji mūsų Gintarė - pirmokė. Viskas, nebeturim darželio, visi dideli jau pas mus!

Tasty frogs - nuo vieno metuko iki šimto metų!!!

Šiandien - diena, kai pasaulį išvydo mano ir Nerijaus pirmasis žaidimas Androidui "Tasty frogs". Mintis paprasta ir aiški - lavinti reakciją ir sugebėjimą išskirti daiktus erdvėje. Padarėm apšilimą, nepamiršom tempimo pratimų, truputis jogos, vėliau meditacijos ir štai kūnas atsigavo - viskas kuo puikiausiai veikia! Susipažinom su žaidimų kūrimo technologijomis, t.y. teko pastudijuoti daugelį dalykų kaip viena ar kita įgyvendinti, bet viskas gana nesunkiai yra padaroma. Reikia laiko, noro, idėjų, žinių, šiek tiek sugebėjimų ir dar daug daug dalykų, kurie arba ateina, arba ne - keep going!

Žaidimas "Tasty frogs" - nuo 1 metuko iki 100 metų!!!

Iki pasimatymo!

Negersi, nerūkysi, tai mirsi sveikas!?

Šiek tiek neįprastai norėjau pasveikinti visus su šv. Valentino diena.

Ne vienas jau paskaitęs antraštę pagalvojo, kad nevertas dėmesio įrašas, nes "man tai neaktualu". Kiti lyg pateisindami rūkymą/gėrimą sako: tai išsikelk į vienkiemį, augink savo daržoves, mėsą, važinėk dviračiu, o geriausia kojos nekelk iš namų, tada gyvensi sveikai ir laimingai. Jei yra kitų rizikos veiksnių ar tai reiškia, kad jų reikia įdėti dar daugiau?

Noriu pristatyti jums Aurelijų Verygą. Man šis žmogus patinka todėl, kad jis nuoširdžiai linki visiems sveikiau gyventi. Aš Aurelijų pažinau dar mano studijų laikais, priklausėm skirtingoms studentiškoms korporacijoms, turėjom gražių tarpkorporantiškų mainų. Šiuo metu Aurelijus - gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas ir t.t. Kaip jis sako, kad gydytojo pareiga pasakyti žmonėms tiesą, kas kad jiems tai nepatinka!? Tai tarsi lietuviškasis Allen Carr, kuris savo knygomis "Lengvas būdas mesti rūkyti", "Lengvas būdas mesti gerti" paplito visame pasaulyje. Allen Carr knygas perka ne tik tie, kurie nori mesti rūkyti, bet ir jų artimi žmonės, kurie tiki, kad gali padėti.

Aš asmeniškai nerūkau. Geriu, bet mažai. Yra kur tobulėti. Manęs klausia kam aš žiūriu informaciją apie rūkymą, jei nerūkau!? Gal man rūkymas neaktualu, bet pasižiūriu kartas nuo karto Aurelijaus įrašus, kad pamatyčiau, sužinočiau ir nenorėčiau to daryti. O iš tikro man aktualus rūkymas, nes yra draugų, artimų man žmonių, kurie turi šią bėdą. Man svarbu žinoti, svarbu jiems pasakyti. Ir žinoma nusibostu savo draugėms su pamokslais, kai sakau "mesk rūkyti, ar tu nenori dar bent 10 metų ilgiau su savo vaikais pagyventi/pabūti/mylėti juos? Rūkymas trumpina gyvenimą (pagal Aurelijų net 20 metų), kai tu turėtum laiko dar pažint savo anūkus ir su jais eit ledų valgyt?"

Mačiau kitą planetą!

Kažkaip jaučiu, kad mūsų Žemė tikrai nestovi paremta keturiais drambliais.



Esant giedram dangaus skliautui kas vakarą, kai sutemos ateina, su vyru stoviniuojame terasoje ir stebime žvaigždes. Apsikaišę šalikiukais, kepuriukais šąlam nosytes ir kojytes. Mėnulį danguje rasti tikrai nėra sunku. O kokia graži ta dangaus lempa! Toks duobėtas, kalnuotas, ir judrus vienok. Tačiau norint pamatyti daugiau žvaigždžių, miestelėnams ne taip jau paprasta tai padaryti, nes trukdo miesto šviesos. Aš niekur kitur nesu mačius tokio ryškaus dangaus kaip Lietuvoje - pas tėtį ir mamą. Rodos išeini vakare į lauką ir net kvapą užkniaužia žvaigždžių galybė tamsiame danguje. Kaip tik praėjusią vasarą, grįžus į Lietuvą, išėjau į kiemą ir ilgai gėrėjausi žiūrėdama į Grįžulo ratus, į Paukščių taką, į Šiaurinę žvaigždę, kurių aš Briuselyje nematau... Ar visi žinojot, kad Šiaurinė žvaigždė - tai paskutinė Mažųjų Grįžulo ratų uodegos žvaigždė? Ar žinot kodėl būtent į ją visi orientuodavosi?

Džiaugiuosi, kad turiu labai smalsų vyrą. Būtų liūdna, jei jį domintų tik kompas arba futbolas. Prieš mėnesį į mūsų namus atkeliavo teleskopas, kurį pasiskolinom iš vieno draugo. Žvaigždės žvaigždėmis, bet AŠ MAČIAU JUPITERĮ!!! Kitą planetą, ar suprantat!? Savo akimis! Vat taip pro mažą skylutę skrenda sau visas dryžuotas su savo 4 palydovais (yra palydovų ir daugiau, bet tik 4 matome... beje, vieno pavadinimas Europa, kuris nesunkiai įsimenamas ;))... negalėjau užmigt! O jau kaip Mantvydas šokinėjo iš džiaugsmo kai parodėm Jupiterį. Mėnulis - be problemų, tik sutemus jau ir pasirodo. O Jupiterio vaikas laukė, trynėsi aplink, nėjo miegot, kol sulaukėm planetos patogiai įsitaisant virš mūsų medžių viršūnių (apie 10 val. vakaro). Bėga iš teleskopo ekranėlio kaip pasiutęs, pameti ir vėl greit pasigauni.

Paskaitinėjus šiek tiek daugiau apie žvaigždes paaiškėjo, kad pačių žvaigždžių neįmanoma prisitraukti ir į jas pažvelgti iš arčiau. Jos vis tiek atrodo tik mažas švytintis taškelis, nors kai kurių žvaigždžių milžinių (pvz. Antaris (Skorpiono žvaigždyne)) skersmuo toks, kad galėtų tilpti mūsų Saulė su Žemės orbita. O teleskopo pliusas toks, kad tų taškelių, į kuriuos žiūri plika akimi ir pro stikliuką, galima pamatyti žymiai daugiau (toje pačioje atkarpoje). Protingų žmonių paskaičiuota, kad teleskopu matomos žvaigždės užima tiktai vieną dvidešimtbilijoninę dalį viso dangaus!

Vidury - Grįžulo ratai dabar
Viršuje - prieš 100 tūkst. metų
Žemutinis - po 100 tūkst. metų

Mėnulį jau išrodėm ir savo, ir kitų vaikams, ir kaimynams keliems, kurie susidomėję iškišo nosis pasižiūrėt ar ne į kieno langus žiūrim. Jei kam norėsis pažvelgt į žvaigždes, rašykite, kol dar teleskopas mūsų namuose karaliauja. Pabandysime surasti gražų vėlyvą žiemos vakarą.

Artimiausiu metu bandysime ieškoti labai įspūdingo Didžiojo Oriono Ūko. Labai tikiuosi, kad mes jį rasime ir bus palankus metams stebėjimams.

Piešinėlyje pavaizduoti mums gerai pažįstami Didieji Grįžulo ratai. Čia pavaizduota, kad žvaigždės per daugelį metų juda, kinta jų buvimo vieta.

Per teleskopą galima stebėti netgi Saulę. Bet tam būtinai reikia Saulės filtro (AstroSolar), kuris praleidžia tik 0,001% Saulės spinduliuotės. Radau anekdotą apie Saulę:

- Ar galima su teleskopu žiūrėti į Saulę?
- Galima, bet tik du kartus.
- O kodėl du!?
- Vieną kartą dešine akimi, o antrą kartą kaire :)

Artimesniam susipažinimui su žvaigždėlapiu galite parsisiųsti Stellarium programą.

Puikus video apie tai, kaip išbandyti naujus dalykus savo gyvenime, net jei tu galvoji, kad tai daryti yra per vėlu - nauja veikla 30-čiai dienų.

Kaip matuojamas mandagumas?

Šį semestrą tokius nuostabius prancūzų kursus turiu, kad net sunku ir nupasakoti. Visų pirma tai, kad pirmąkart jaučiuosi savo vėžiose. Neskaitant to, kad grupėje yra keletas italų, ispanų ir visokių prancūzų kalbą geriau nuo prigimimo mokančių, bet ir aš jau galiu kalbėti! Begėdiška girtis gal tokiais dalykais, bet kai kiti kursiokai sako komplimentus kaip gerai kalbu apie tai ką veikėme savaitgalį, ką veiksiu šiandien ir šiaip kokie ateities planai, aš pradedu tikėti, kad šią kalbą pagaliau pramoksiu. Aš žinoma kuklinuosi ir sunkiai pripažįstu, kad kalbu gerai. Su savo draugėm ispanėm, graike ir rumune nueinam karts nuo karto kavos išgerti po kursų. Ir nors anglų kalbą mokam kur kas geriau, bet laužyta prancūzų kalba dalinamės įspūdžiais apie gyvenimą, maistą, šeimą ir pan. Mes galim! Su rumune važiuojant metro namų link juokavom, kad mums kalbant prancūziškai tikriausiai niekas iš aplink važiuojančių prancūzakalbių net nesupranta, kad mes kalbam jų kalba dėl mūsų akcentų, žodyno ir tarties :) Nu bet vis tiek mes jau galim!

Ir nors turim labai šaunų prancūzų kalbos mokytoją (dinamiškas, draugiškas, kantrus ir pan.), bet daugiausia spalvų mano kursams suteikia žmonės, kuriems trūksta kultūros. Tame tarpe žinoma ir aš pati, nes nors ir labai nemėgstu vėluoti, bet dažniausiai į pamokas vėluoju 15 min. Vien dėl to, kad laiku nesugebu išsikrapštyti iš namų, o kursai gana toli. Iki jų nuvykti išbandžiau visas priemones, bet labiausiai pasitvirtinęs - 30min. mynimas dviračiu. Kadangi mano pabėgimą į kursus pareguliuoja vaikai, kuriuos reikia išruošti į mokyklą, aš vėluojančius kažkuria prasme pateisinu, nes tikriausiai kiekvienam yra aplinkybės, dėl kurių nesugeba išeiti anksčiau. Man nėra gėda įėjus į klasę pasakyti 'atsiprašau už vėlavimą'. Man atrodo keista, kad kiti vėluojantys (žinoma ne tik vėluojantys) net nesugeba pasisveikinti įeidami. Gal ir sveikinasi, bet tyliai?

Lietuvos mokslas - džiaugčiausi, jei būtų geriau

Šiandien pasirodė PISA (The Programme for International Student Assessment) darytas skirtingų šalių (15 metų amžiaus moksleiviai) vertinimai matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų srityse. Džiaugiuosi, kad Lietuva papuolė į pirmaujančių 40 šalių lentelę, bet juk dalyvaujančių tik 65. O juo labiau, kad Lietuvos skaitymas krenta iš 32 į 39 vietą, vos išsilaikydamas lentelėje... bet mus pačius nelabai daugiau kas ir pastebi tikriausiai, nes pirmauja Kinija (Šanchajus), o didžiausią nuopolį patiria Švedija. Nors daug diskutuojama, kad iš šio tyrimo nelabai kas matosi, ir visaip kitaip stengiamasi priešintis teisybę sakantiems rezultatams, su gėdos jausmu, kad visgi švietimo sistema kai kuriose šalyse gerėja, o kai kur šlubuoja, tačiau matyti, kad kažkas šalyje yra daroma neteisingai... Laikas susirūpinti.

Norėčiau pasidžiaugti kaimynais estais, kad jie daro smarkų šuolį savo švietimo sistemoje, ir siekia net 11-12 vietą!

Galbūt azijiečių darbštumas parodė rezultatus ir davė spyrį į užpakalį aptingusiems, ir savim pasitikintiems, europiečiams ir amerikiečiams?

DNR tyrimas - gyvenimo tyrimas

Apie genetikos tyrimą buvau girdėjusi daugiausiai iš filmų, kai kriminaliniame pasaulyje bandomi suvesti galai kas ir kaip... Nors tikriausiai didžiausią populiarumą yra pelnę bandymai išsiaiškinti tėvystę. Apie genetikos tyrimą dėl įdomumo išgirdau praktiškai pirmąkart. Į svečius užsuko vienas draugas ir papasakojo, kad visai neseniai atliko savo šeimos DNR tyrimą. Man išsprūdo susižavėjimo garselis "nieko sau!" Maniau, kad tik turtuoliai gali sau leisti tokius žaidimus su DNR, o paaiškėjo, kad tai visai prieinamas tyrimas paprastam darbo žmogui. Kaip tas draugas išsireiškė, kad tai, kas prieš 15 metų rodos buvo rašoma tik fantastikos romanuose, o dabar viskas virsta realybe.

Mokslas - kaip vandenynas: kuo daugiau žuvelių, tuo jis įdomesnis

Dar mokyklos laikais viena įdomiausių biologijos pamokų man buvo apie triušiukų paveldimumą ir tikimybę kiek gims baltų triušiukų ir kiek juodų. O dabar pagal DNR tyrimą galima matyti visą savo gyvenimą: koks buvo, koks yra, koks bus. Ne tik savo, o ir visų savo giminaičių, probočių, protėvių... Jūs net neįsivaizduojate kokie informacijos srautai! Procentaliai tu gali matyti net kiek tavo kraujyje yra homo sapiens neanderthalensis, o kiek Homo sapiens sapiens! Nerealiai. Nors neandertaliečiai jau seniai išnykę, o jų genai pasirodo dar tebevaikšto mūsuose... Taip pat sužinosite iš kokių kraštų atkeliavo jūsų protėviai ir kiek procentų mūsuose yra tokios ar anokios tėvynės genų, o DNR duombazėse galima kurti geneologinius medžius, susirasti sau antros trečios kartos pusbrolius, pusseseres, dėdes, tetas ir t.t.

Ilgaamžiškumas

Vakar skaičiau straipsnį, kuris buvo apie ilgaamžiškumą.  Tarp daugelio įprastų dalykų buvo paminėta, kad optimistai gyvena trumpiau. Nu kas čia per Nesąmonė (!), pagalvojau. Ok, panagrinėjus paaiškėjo, kad optimistai daugiau sau leidžia rizikuoti gyvenime. Noriu gyventi ilgai. Dietos ir sportai pasirodo alina kūną. O tokie paprasti dalykai kaip: mažiau rizikuot, būt sąžiningu, gerai jaustis, džiaugtis smulkmenomis, nepergyvent dėl niekų, strateguot savo gyvenimą, mylėti save ir kitus, būti ekstravertu, turėti gerų draugų - štai kur ilgaamžiškumo šaltinis!

Dar vienas straipsnis lietuviškai apie intravertus ir ekstravertus, ir abipusįą gerą savijautą. Ištrauka iš straipsnio: "Visus šiuos žmones aplinkiniai laiko nenormaliais, tačiau tai nenormalu tik todėl, kad dauguma yra kitokie".

Filmas prie kavos - Svečiuose pas australopithecus ir kitus protėvius

Jei norite su vaikais įdomiai praleisti laiką, tai vienas geriausių Briuselio muziejų - Gamtos mokslų (Museum of Natural Sciences). Rimtai. Beveik viską galima liesti, klausyti, suprasti ir pajausti. Įvairių iliustracijų ir eksponatų dėka bus lengviau paaiškinti evoliucijos teorijas. Kokių trijų valandų kaip nebūta! Laikas tiesiog sprogsta. Ir labai skoningai viskas įrengta: didelės erdvės, nesugrūsta, suklasifikuota viskas labai paprastai. Atskirtos mokslinės zonos nuo žaidimų zonų, ir viskas su mintim kuo aiškiau pateikti žiūrovui. Prie daugelio eksponatų yra garso įrašai, galima paklausyti istorijos pamokėlių. Tai muziejus, į kurį galima eiti daug daug daug kartų. 

Svečiuose pas protėvius

Žiedadulkės, sporos ir  kitokie dalykai

Dinozaurų salė. Sunku patikėti kokie jie buvo dideli... Žolėdžiai galėjo gyventi dar milijonus metų, bet neslėpsiu, kad džiugina Tiranozaurų išnykimas... nenorėčiau rinkdama žemuoges, ar grybus, miške sutikti tokių... brrr... kita vertus drambliai irgi įspūdingo dydžio ir rodos taikūs žolėdžiai žemės gyventojai, bet sakykim tie, kurie nuo mažens auga ne bendruomenėse, o pavieniai blaškosi po pasaulį, ir negauna gero pavyzdžio iš tėvų bei kitų giminiečių, puola žmones ir kitas nesąmones daro. Kita vertus su žmonėm tas pats. Ir kuo mažesnis kartais tuo aršesnis, tai gal visgi ne dydyje esmė slypi...

Dinozaurai

Kai kurios ekspozicijos laikas nuo laiko keičiamos. Šiuo metu viena iš įdomesnių laikinų ekspozicijų ugnies įskėlimas. Tai supažindinimas su kasdieniu mūsų protėvių gyvenimu. Galima kiekvienam norinčiam sudalyvauti. Apie tai video. Ir dar buvo kelios ekspozicijos, bet dėl laiko stokos nepriėjom pasižiūrėti, tad teks grįžti...

Pvz. ši foto, kur mokino vaiką kaip senovėj buvo siūnami rūbai?!

Dar kelios foto iš priešistorinių iškasenų ir kaulinių radinių, ir kelios muziejaus salių akimirkos. Beje, kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį nuo 13 val. muziejus būna nemokamai (kaip ir daugelis Briuselio muziejų), tik nepatariama eiti per vaikų atostogas, nes ooooooi (!) kiek būna žmonių, net man per daug ;)

Banginio griaučiai

Paukšteliai

Kas kur gyvena?

Gamta - visų namai

Augalų pasaulis

Neskubantiems - geras laikas Briuselio gamtos mokslų muziejuje gyvai:


Montaže skamba nuostabiai graži grupės Arbata daina "Nuo durų prie durų".

Gintarės žodynėlis

- no liu.
- kažko nori? miego gal?
- neee... liu, liuuuuu!
- ... mmm... ko?
- liu... liu... liuuuuu!
- hmm... parodyk... - ir veda vaikas, rodo.
- aaaa... obuolių nori!

Ir taip mes kalbamės dažnai dažnai dažnai...

Gintarė džiaugiasi gamta

Beje, kamuoliukas taip pat 'liu' - bet iš konteksto jau eina suprast ko prašo: obuoliuko ar kamuoliuko.

Gintarės dėka tuoj pradėsim vadint Rusnę 'Ninia', o Mantvydą 'Diadia'. Taip jai gaunasi kažkodėl. Dažniau prašant 'pasakyk Rusnė' jau galima ir panašesnį variantą išgaut - 'Usnė'.

Mantvydas ir Rusnė pradėjo kalbėt sakiniais nuo 2,5 metų. Leliukiškų žodžių beveik neturėjo, vieną kitą tik. Rusnė mažai kalbėdavo, dažnai tik rodydavo pirštu ir sakydavo 'mmmmm'... Gintarė panašiai - jei kas nesigauna ištart gražiai, aiškiai ir tėvams suprantamai, rodo pirštu.

Gintarė (2m.5mėn.) savo žodelių turi nemažai jau, ir kol dar jų neišaugo - skubu užsirašyti:

Bočius - papa

Močiutė - baba

Bobutė - bobo

Ateik - atei

Taip - tai

Ne - ne

Palauk - palau

Tenai - nai

Štai čia - titia

Gaidys - tiu-diudiu

Dramblys - dro-dro

Krokodilas - kro-kro

Arklys - y-aaa arba kliakli

Žaklina (močiutės karvytė) - Li

Vaiga (močiutės šuo) - Vei-vei

Rikis (kitas šuo) - Tri-tri
Pati - api
Mano - mau
Pūkuotukas - Apukupu
Vabalas - valibi

Saulėtas rugsėjis grįžo

Ruduo grįžo - saulėtas ir šiltas, beveik metai kaip čia 'nuo bačkos' sąmojus laidau, savo gyvenimą nuoginu ir dar tuo džiaugiuosi. Kad ir dabar, vis neįsivažiuojam į tą kasdienį ritmą: mokykla, namai, darbai, maistai, draugės, draugai, miškai, parkai... ir galėčiau tęsti sąrašą ilgai, tik laiko trūksta viskam. Vasaros įspūdžiai savo eilės laukia, o aš dalinuosi jau rudenio akimirkomis.

Krapai su žiedais

Gintarė įsisuko į gėlynėlį

Vaikai draugų pasiilgo, mokytojų pasiilgo, tik namų darbai per daug nekelia susižavėjimo. Smagu pradėt naujus mokslo metus, bet kiekvienam savi lūkesčiai. Baigėsi šėlioniškos katino dienos ir laukia kasdienis lažas prie namų darbų stalo. Vakar vietoj eilėraščio raiškaus skaitymo buvo suprasta, kad užduota išmokti atmintinai reikia... kalė vaikas galvon eilutę po eilutės, kol buvo išsiaiškinta, kad tik gražiai skaityti reikia... gal ir gerai, kad Mantvydulis stato sau kartelę aukščiau, tik kad perlipti paskui pasidaro sunku. Rusniukėlis naują mokytoją turi, kitoj klasėj apsigyveno. Tik klasė šešėlyje - ne vienam tėvui depresija... o vaikams patinka. Patinka Rusnei viskas: nauji draugai, nauji suolai. Ir senus draugus dažnai aplanko, neliūdi nei kiek. Gintariukas tik straksėdama išlydi juos mokyklon, spragsi kaip žiežirba mojuodama rankelėm, laukia savo mokslų eilės.

Prieš einant į mokyklą

Po mokyklos

Gintariukui taip patiko būti aikštelėje su senai matytais žmonėmis, kad visą kelią ožkiuką traukiau namo ant įtemptos mano nervų gyslos. Bliovė, net laukai skambėjo, tėvas ne vienas atsisuko pažiūrėt kas per triukšmas pareina iš tolių... prasideda 3m. krizė matyt, sėdi pasipūtus, brolį su sese iš kantrybės išvedus. Po truputį įsivažiuojam.

Graži dainelė apie vaikus. Teatriuko "Taip mes tapome suaugę". Eilių autorė: Violeta Palčinskaitė. Kviečiu paklausyti žiūrint fotografijas.

Pirmoji Medicininė Pagalba artėjant vasaros sezonui

Tuoj mano blogas pradės panašėti į juodosios kronikos užrašus. Bet pasiteisinimui pasakysiu, kad aš tų blogų žinių vengiu, bet jos ant tiek visus paliečia, kad nori nenori tu jas girdi. Ir tai matyt įtakoja net sapnus. Šiąnakt sapnavau, kad nutrenkė mūsų Gintarę elektros srovė. Vaikščiojom kažkokiose statybose, ir matau kaip jinai lenkiasi link nutiesto prailgintuvo rozetės. Sapnuose veiksmas truputį vyksta lėčiau, bet gana greitai, kad tavo sunkios kojos neštų tave taip kaip tu norėtum... Bėgu, bet vienas žingsnis ir ją čiumpu pagautą srovės... laikau už pažastų leisgyvę, retkarčiais atgaudama sąmonę Gintarė atmerkia akis ir vėl galva nusvyra atgal... bėgom nešu ją žemyn laiptais šaukdama "Nierka, ką daryt???" Jaučiu kaip ją prarandu. Man silpna. Atsibundu, ir kas retai būna, negaliu užmigti - vis suku galvą ką reiktų daryti, kad lemiamu momentu nebėgčiau savo kūdikio pasiėmus šaukdama 'ką daryti?' Užmigau, kai sugalvojau, kad greičiausiai reiktų daryti širdies masažą ir skambint 112.

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė - nepamiršti skambinti 112.

Manau, kad tai vienas protingiausių sprendimų - Emergency telefono numeris ES, nes ištiktam streso žmogui sunku prisimint kuris 01 ar 02 (ar 03) yra tas kurio tau reikia. 112 išmokykit ir savo vaikus.

Šį įrašą dar paskatino parašyti ir tai, kad šiandien viena pažįstama moteris pasakojo kaip prieš porą dienų vos nepaskendo jos 4-etė dukra namuose esančiame baseinėlyje ir tai įvyko per keletą minučių, kol mama nusisuko kažko paduoti dukrai. Skęsdama dukra nesukėlė jokio triukšmo, jinai ramiai sėdėjo dugne. Mamos instinkto dėka jinai greit buvo ištraukta ir viskas baigėsi laimingai, bet mama tą naktį nebemiegojo. Artėjant vasaros ir maudynių sezonui moteris dalinasi straipsniu "Drowning Doesn’t Look Like Drowning" , kur pagrindinė mintis, kad skendimas neatrodo taip kaip jis pavaizduotas kino filmuose. Žmonės dažniausiai vedini išgyvenimo instinktų skęsta tyliai (pvz. rankas dažniausiai nuleidžia žemyn, kad pasistūmėtų nors kiek daugiau įkvėpt oro, o ne mosikuoja rankomis, šaukia ir pan.). Kaip rašoma: iš 750 skęstančių vaikų maždaug 375 nuskęsta per 23 m nuo tėvų ar kitų suaugusių. 10 proc. atvejų vaikai yra stebimi suaugusiųjų, bet jie net nesupranta, kad vaikas skęsta. Viena iš geriausių straipsnio minčių: And parents – children playing in the water make noise. When they get quiet, you get to them and find out why. Vaikai žaisdami vandenyje kelia triukšmą! Jei nors sekundei sukėlė įtarimą - patikrink!

Vaikai žaisdami vandeny kelia triukšmą

Il n'a peur de rien.

Laikiau prancūzų egzaminą. Nebijojau, nes viską moku pati. Svarbiausia panaudoti žodyną. Stengiausi parašyti kuo daugiau žinomų man žodžių. Tiesa, ne visad pataikau. Tiksliau retai kada pataikau...

Mokytojos sako susėsti drauge su priešingos grupės mokiniu. Prie manęs prisėda vyrukas, rusas kaip paskui supratau. Pasisveikinom. Aš klausiu (su mintim jei gerai moka nusirašysiu):
- Kaip prancuzų mokat? Gerai? (prancūziškai aišku šnekamės)
- Nu ne, nelabai...
- Aš irgi, - sakau, - nelabai...
Atsikelia ir nueina vyrukas prie kito stalo... nusivylė matyt. Bet paskui žiūriu pareina po kurio laiko. Parsiuntė mokytoja atgal, nes buvo susiradęs matyt gerai besimokantį savo grupioką vieną, bet gi negalima su grupioku sėdėt... nepasisekė vyrukui :D Buvo juokinga.

O vat viena užduotis prašė rasti atitikmenį "Il n'a peur de rien". Bet kadangi aš supratau tik "Il n'a... rien" ("kažkas" jam negerai) tai ir naudodama savąjį žodyno lobyną rašau "aveugle, handicape" ("aklas, neįgalus"). Ką reiškia "peur" sužinojau vėliau. Iš tikro "Il n'a peur de rien" reiškia "Jis nieko nebijo" - tai čia tikriausiai reikėjo atsakyti "Drąsuolis".

Tai net nežinau... spėju, kad gausiu tašką už atsakymą, nes ko jau aklam ir neįgaliam dar bijoti, ar ne?

Ai, dar bus egzaminas žodžiu, vat čia tai pasireikšiu... pradedu mokytis žodžius iš A.

Atlantida - istorija ar legenda?

Ar iš tikro buvo Atlantida, ar tik mitas - nežinia. Ar ten kur randamas jos palikimas gyveno atlantai, minojiečiai, eteokretiečiai ar majai - galima tik spėlioti. Ar Atlantidą ir atlantus sunaikino ugnikalnis, ar nukrito meteoritas - sunku atsakyti. Ar Atlantida buvo prie Kretos, Sicilijos, Kipro, Šiaurės jūros ar Kanarų, Bahamų salų - versijų daug. Tai legenda. Atlantida tai sala ar žemynas, kurį 360 m. pr. m. e. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“ paminėjo graikų filosofas Platonas. Mokslininkų tyrinėjimus ir spėliones galima pasižiūrėti čia, bet kol kas man labiausiai priimtina idėja, kad Atlantida buvo Atlanto vandenyne, iš kur ir kilęs šis pavadinimas.

Valandos trukmės gražus filmukas apie legendinę Atlantidą čia.

Vikipedijos žinios apie Atlantidą (čia)

O čia parodo kaip tokius vaizdus filmuoja, labai įdomus grafikos ir tikrovės sujungimas, pasmalsaut traukia...