DNR tyrimas - gyvenimo tyrimas

Apie genetikos tyrimą buvau girdėjusi daugiausiai iš filmų, kai kriminaliniame pasaulyje bandomi suvesti galai kas ir kaip... Nors tikriausiai didžiausią populiarumą yra pelnę bandymai išsiaiškinti tėvystę. Apie genetikos tyrimą dėl įdomumo išgirdau praktiškai pirmąkart. Į svečius užsuko vienas draugas ir papasakojo, kad visai neseniai atliko savo šeimos DNR tyrimą. Man išsprūdo susižavėjimo garselis "nieko sau!" Maniau, kad tik turtuoliai gali sau leisti tokius žaidimus su DNR, o paaiškėjo, kad tai visai prieinamas tyrimas paprastam darbo žmogui. Kaip tas draugas išsireiškė, kad tai, kas prieš 15 metų rodos buvo rašoma tik fantastikos romanuose, o dabar viskas virsta realybe.

Mokslas - kaip vandenynas: kuo daugiau žuvelių, tuo jis įdomesnis

Dar mokyklos laikais viena įdomiausių biologijos pamokų man buvo apie triušiukų paveldimumą ir tikimybę kiek gims baltų triušiukų ir kiek juodų. O dabar pagal DNR tyrimą galima matyti visą savo gyvenimą: koks buvo, koks yra, koks bus. Ne tik savo, o ir visų savo giminaičių, probočių, protėvių... Jūs net neįsivaizduojate kokie informacijos srautai! Procentaliai tu gali matyti net kiek tavo kraujyje yra homo sapiens neanderthalensis, o kiek Homo sapiens sapiens! Nerealiai. Nors neandertaliečiai jau seniai išnykę, o jų genai pasirodo dar tebevaikšto mūsuose... Taip pat sužinosite iš kokių kraštų atkeliavo jūsų protėviai ir kiek procentų mūsuose yra tokios ar anokios tėvynės genų, o DNR duombazėse galima kurti geneologinius medžius, susirasti sau antros trečios kartos pusbrolius, pusseseres, dėdes, tetas ir t.t.

Kaip Mantvydas dantuką rovė

Dantukai pradėjo byrėti kaip žirniai. Septyni metai, ir jau penktas krenta. Ir kaip gerai, kad tos dantukų fėjos egzistuoja! Mano laikais nebuvo taip lengva leist dantuką ištraukt... o dabar, vat prašau - rišk siūlą!

Prašau - rišk siūlą!

Dantukas klibėjo, bet kiek įmanydamas dar laikėsi.
-Gal pabandom? - ir dar priduriu, kad jei dantukas iškristų per mamos gimtadienį, brangiau kainuotų fėjai.

Kai supranti, kad Steve'u Jobs'u netapsi

Šiandien mano akis pasiekė ši iliustracija. Kur parašyta (išversiu): "Kai 1 žmogus miršta - verkia milijonai, kai miršta milijonai - niekas neverkia". Paprastai nemėgstu nagrinėti tokių temų, bet šis, kaip ir to buvo siekiama, palietė jausmus ;)

"Kai 1 žmogus miršta - verkia milijonai, kai miršta milijonai - niekas neverkia"
Visuomenė, kurioje gyvename yra supainiota.

Gyvenimiškos istorijos iš serijos 'patys darom juokingus'

Sulaukusi Kaune miesto autobuso įlipau ir sakau:
- Man bilietą vieną...
- Kokį? - vairuotojas klausia.

- O kokį galima rinktis? - nustebau...
- Na, su nuolaida ar be?

- Man su nuolaida aišku, jei jau galima rinktis :)
- O Jūs studentė ar pensininkė?

Su šiokia kompanija kažkada važiavom į zoologijos sodą,
bet ne gyvūnų parodyti, o miesto autobuso išbandyti ;)



Kiek verti dienpinigiai?

Man į rankas papuolė interviu 'Kada vaikus supažindinti su pinigais?'
Komentuoja 'Šeimos banko' iniciatorius Vytautas Šulcas.

Riba tarp mokslo, pareigų, darbo ir laisvalaikio malonumų - labai slidi.

Dabar Mantvydui jau prasideda mokslai apie centus, eurus ir pan., žodžiu pradeda rūpėti pinigai ;) Iki šiol jokio intereso jis neturėjo jiems, t.y. nesvarbu ar jis turėjo daug ar mažai, nesuprato jų vertės. Netgi sakyčiau 10 cnt. po centą jam atrodė daugiau nei 1 euro moneta. Žodžiu ne kokybė, bet kiekybė. Šiuo metu tokie pamąstymai pas Rusnytę, o Mantvydas pradeda jausti piniginį svorį.

Kažin ar gerai mokėti už darbus? Pavyzdžiui, kad ir žolės nupjovimą, kaip minėjo interviu, nes mano manymu čia tiesiog savitarpio pagalba, o ne darbas už kurį reikia savo vaikui mokėti. Kaip jūs manote? Vat jeigu žolę paprašo nupjauti kaimynas, tada jis privalo sumokėti už šią paslaugą jam, sakykim.