Tokia diena kai rodos nevyksta nieko ypatingo, bet mes patys padarome visa tai ypatingai. Jau kaip džiaugiuosi, kad pavyko man sudalyvauti šiokioje piešimo pamokoje, kad iki šiol dar jaučiuosi tartum būtume nuvertę kalnus ir perbridę per jūras. Net nežinau kodėl, gal kad vaikams buvo iš tikro GERA ir tokia gerų emocijų bomba verčia strikinėti iš pasitenkinimo. Aplinkui čirškėjo paukščiai, mus supo žaluma, šalia - vandens telkinys apaugęs smilgom ir ajerais. Tarp medžių vyšnia įsikūrusi, o visi vaikai ramiai susikaupę ties savo meno kūriniais įšsijuosę dirbo, taškėsi, rankom mojavo, pliauškėjo ir kūrė savo vaizduotės vaisius. Pavyko šiek tiek pakalbinti pačius menininkus.
Šios technikos panaudojimo mintis kilo Mantvydo mokytojai Egidijai užmačius interneto platybėse 4-etę Aelita Andre. Galite pažiūrėti mergaitės meno kūrinius, o ir mes kai turėsime tokias sąlygas kūrybai, irgi rankoves raitysim didesniems darbams:
Keletas foto iš vaikų kūrybinių dirbtuvių gamtoje, o kai kuriuose kadruose dar pavyko užfiksuoti vieną kitą buvusį piešinį, kurie paskui buvo perkomponuojami, perpiešiami ir pradinis variantas liko tik prisiminimuose... ;) Kažkaip pavydžiu vaikams to nebijojimo eksperimentuoti. Jiems nesvarbu, kad jau buvo labai gražu, bet jie žino kad padarys dar geriau! Ir dažniausiai pavyksta!
Darbo įrankiai
Tarp meldų ir smilgų
Gintarė piešia
Platūs užmojai
Gausybė dažų
Kai baigė vaikai piešti savo menus, mes juos sunešėm į mokyklą. Tik dabar supratau dėl ko nugarą skauda, nes reikėjo pernešti maždaug 15 rimtų piešinių su tona dažų...
Kol kas dar nevalgau žalios mėsos, o žuvį - pradėjau.
Mano teta, prieš kokį gerą 15 metų, šaldydavo suprieskoniuotą žalią skumbrę. Būdavo žiauriai skanu. Eidavau šniūrais apie šaldytuvą. Tokiai žuvytei paruošti užtenka praktiškai tik druskos, lauro lapo ir pipiro, bet čia jau nuo jūsų fantazijos priklauso kaip jūs ją pasiruošite. Dažniausiai žiūrime ką turime. Buvau skaičiusi, kad tokiam žuvies ruošimo būdui labai tinka imbiero šaknis, galbūt kitą kartą surizikuosiu... Ir štai sau valgau sumuštinukus su savo šaldyta lašiša ir galvoju 'liuks'! Juk žalia! Bet skanu!!! Negali būti nuodinga jei taip skanu, ar ne?!
Šaldyta lašiša su prieskoniais
Pirmiausia nusipirkau visą žalią lašišą. Nešaldytą. Nedidelę. Svėrė apie 2 kg., ir ėmiausi visokių karatė su kardais. Iš baimės greit atsiskyrė kaulai nuo mėsos. Galima odą nudirti arba palikti (man net labiau su oda patinka, nes labai gražiai atrodo supjaustyta griežinėliais). Čiupau prieskonius: citrinos sultis, medaus, lauro lapą sutrupinau, česnakiuko pripjausčiau, sojos padažo ir aliejaus šiek tiek, ir viską susimaišiau dubenėlyje, taip kad skonis būtų malonus.
Lašišos filė nusausinau, tuomet ištryniau su druska ir pipiriukais, o tada jau užpyliau tuo pasigamintu padažiuku ir jį gražiai paskirsčiau. Atsargiai suvyniojau į ritinėlius. Medaus ir česnakiuko sekantį kartą nedėsiu, kažkaip pasirodė per daug intensyvus jų skonis. Medaus šaukštą pakeisčiau šiek tiek cukraus, tik siūlau nepersistengti (maždaug 3 šaukštai druskos ir 1 cukraus). Citrinos galima ir neįtrinti, o ja tiesiog pašlakstyti valgant.
Lašišos filė paruošta
Prieskoniai paruošti
Vyniojam ritinėlius
kad kuo sklandžiau susisuktų
Lašišos ritinėlius dedame ant maistinės plėvelės ir tampriai įvyniojame. Palaikome kokią valandą (bent jau), kad prieskoniai ir druska įsigertų, o tuomet į šaldiklį. Jau kitą dieną galima plonai pasipjaustyti ir valgyti. Pjaustyti, ir netgi valgyti, skaniausia man kol dar žuvytė sušalus į ragą, bet ir atšilus - puikus dalykėlis. O labiausiai tokias lašišas naikiname įvyniodami į sušius - nespėju sūdyt! Perfect!
Bet galiausiai dar keletą lašišų sudorojusi apsisprendžiau, kad pabandyti galima visaip, bet aš lieku prie tradicinio varianto: druska, pipiriukas, lauro lapas smulkintas gali būti (bet nebūtinas) - the best! Lašišos mėsą šiuo metu nupjaunu nuo skūros (kažkaip dažniausiai gaunasi sušius gaminti, tai kažkaip natūraliai ir nusidiria oda). Papuošimui skūra gerai, bet valgyti daugelis valgiusiųjų pasirodė esą jautrūs :)
Jei lašišos šaldyti neplanuojate, tai rekomenduočiau paslėgti su krapais. T.y. įtrinti druskos ir cukraus mišiniu (santykiu 3:1) + pipiriukas + truputis aliejaus. Lašišos filė suvožiame skūra į išorę (arba susukame į ritinėlius) ir iš visų pusių apkaišome krapais. Paslegiame kokiu sunkesniu akmenuku ir dedame į šaldytuvą pastovėti parai.
Beje, lašišos kaulų ir galvos/uodegos rekomenduoju neišmesti - tai 100% skanios žuvienės garantas ;)
Sklandžiai suritinta lašiša, visiškai nugalėta ir suvystyta
Семён Слепаков išgarsėjo kaip КВН komandos "Сборная Пятигорска" kapitonas. Jei neteko matyti šių laidų, būtinai, esant progai, pažiūrėkite. 2004 metais jų komanda tapo "Высшая лига КВН 2004" čempionais. Dabar Семён'asprodiuseris, scenaristas, aktorius, bardas, ir dar bala žino kas - žmogus talentingas, jo siekiai nežinomi. O labiausiai Семён'as savo jumoro jausmu ir balso tembru primena mano brangiausiąjį, todėl taip ir girdžiu mūsų pokalbius, чисто гипотетически...
Dainos įrašas apie tai, ko 'šiaip' nepasakytum vienas kitam ;) Labai smagus, tiems kas supranta rusiškai.
P.S. Ir ta moteris man labai graži, mylėčiau.
Turi storą jumoro jausmą vaikinas. Talentas, negaliu atsigėrėti. Romantiškai.
Ši dainelė tokia apie teisybę Rusijoj, o gal net ir daugelyje labai savim pasitikinčių šalių :)
Ir dar daug daug dainų, tekstų nuotaikai skaidrinti. Pasidalinau paskutiniais žiūrėtais, o jūs jau pasirinkite pagal savo skonį. Progai pasitaikius mielai nueičiau į jo koncertą. Smagaus žiūrėjimo.
Šiuo metu didžiumą savo laiko praleidžiu WC. Viskas gerai. Tiesiog mūsų mažoji Gintarė mokosi eiti į tualetą. Nėra baisiai nuobodu, nepagalvokit. Bėgam bėgom, gi žiauriai smagus užsiėmimas, o aš jau iš paskos lekiu su susižavėjimo pilnu veidu. Šiaip tai puikiai jai sekasi, tarytum viską jau senai mokėtų, bet taip paprastai, kad atsisėstų ir atsikeltų - nebūna. Gerai dar laikraščių neskaito...
- Mama, če (reiškia atsisėsk šalia ant vonios krašto);
- Če mmm (reiškiasi man reikia padėt savo delnus jai ant kelių);
Aš tik padedu ir:
- Ne. (nuimti rankas nuo jos kelių);
- Če (padėti man ranką jai ant galvos);
- Gerai gerai, taip gerai? - klausiu.
- Ne.
- Če (reikia dabar jau už rankos palaikyti);
- Ne...
Pradeda man atsibosti.
Sakau:
- nu jau?
- ne.
- na, gal jau???
- ne.
- kai bus 'jau' pašauksi!
- ne.
Sėdim laukiam... kol ateis noras nulipti nuo klozeto. Ir taip kasdien :)
Ai, pala, nebegaliu rašyti, vėl 'einam į tualetą'...
Ar pastebėjot, kad birželio 2-ą Briuselyje siautė uraganas? Skraidė žaislai, vaikai, balionai, saldainiai, o tėvai visus juos gaudė. Galbūt ne visur, nes nepranešė orų prognozės, bet mūsų kiemelis jau antra savaitė bus kaip reabilitacijoje. Čia praūžė virš 30 vaikų ir panašiai tiek tėvų. Atšventėm mūsų saulės Rusnės 5-ąjį gimtadienį - DŪZGES! Na, paminėsiu, kad su oru visgi mums labai pasisekė, tai buvo praktiškai vienintelė diena kai švietė saulutė, o rytojaus dieną supratom kaip stipriai sumintas kiemelis, nes balos telkšojo po nulyto lietaus nesugebėdamos susigert žemėn. Bet svarbiausia, kad balius pavyko! Rusnei pirmoj vietoj buvo JOS šventė namie ir dėmesys, o gautos dovanos dar iki šiol stovi supakuotos (antraeilis dalykas pasirodo, bet ateis laikas ir joms - kai išblės gimtadienio įspūdžiai) ;)
Asmeninė žaislų parduotuvė namuose
Šio gimtadienio ji laukė kokius tris mėnesius be pertraukos, nepamiršdama kalendoriuj žymeklį pastumt kasdien viena diena arčiau TOS lauktosios dienos. Artėjančią šventę dar labiau priminė iš močiutės gautas siuntinys su nuostabia raudona suknele, kuria nusprendė pasipuošti gimtadienio šventės metu.
Kaip ryte vaikus greit išversti iš lovos? Siuntinys.
Pati gražiausia
Ir TA diena išaušo. Virtuvėje plušėjo bent penkios mamos su savo išradingais picų receptais, o lauke tvarką palaikė ir atrakcijas organizavo tėčiai. Stebiuosi kaip šį gimtadienį išgyveno batutas ir kaip nuo įkalnės nenušliaužė visi dengti celofanai ir pasodintos smilgos, matyt visų tėvų-prižiūrėtojų dėka. Ačiū visiems tėveliams už pagalbą, be jūsų kaip be rankų... ;)
Vaikams papildomų atrakcijų nereikėjo, jiems užteko batuto, ir sočiai kiemelio su kamuoliu. Bet vos vos pavyko bent dvi atrakcijas visgi įpinti į jų šėlsmą: estafetinį šokinėjimą su maišais ir orientacinį pastabumo žaidimą, kurie kaip koks sukūrys įtraukė vaikus ir davė šiek tiek komandinio azarto. Aiškaus nugalėtojo nebuvo, bet kai kurie tikrai jautėsi nugalėję ir tai svarbiausia. Didelė puodynė braškių ir saldainių vėrinukai atiteko visiems kaip prizas už gražius komandinius žaidimus.
Pastabumo žaidimas
Surasti ir užbraukti
Estafetė su maišais
Namai buvo virtę į disko erdvę su scena, blizgučiais ir balionais, o šokius pavyko įgyvendinti jau tik likus trečdaliui minios, nes iki tol visas veiksmas vyko lauke, o namie sau ramiai kavą siurbčiojo ir širšių medų laižė ramybės minutėlės susirasti užklydę tėvai.
Vaikų daug - skonių daug, todėl padariau du skirtingus tortus, ir neapsirikau - abu buvo populiarūs: tiek šokoladinis, tiek sūrio. Greičiausiai nereikia nei sakyti, kad sidabriniai rutuliukai turėjo dar didesnį pasisekimą. O kieme iki šiol dar pluša kaimynas varnėnas, vis atlėkdamas ir kažką tempdamas atgal į lizdą - matyt torto liko dar ir jam, sanitaras vienok.
Gimtadienio meniu: Vaikams: vaisių/jogurto desertas; naminės picos; braškės, kepta duona; tortai ir gaiva. Dar buvo sausainiai ir spragėsiai, kuriuos pamiršau ištraukti į dienos šviesą ;) Tėvams: kepta duona/alus, širšių medus, naminės picos, kava ir tortai.
Kaip ir dera gimtadienio pabaigoje, Rusnė išdalino maišelius su saldumynais visiems savo gimtadienio dalyviams. Atsakingas (neužmiršt kiekvienam svečiui atiduot!) ir smagus momentas! Tik aš atsiprašau visų, kuriems į maišelius pakliuvo balionai su jubiliejiniais užrašais "60", "1", "2", "3", "30" ir pan. Kažkaip perkant balionus mačiau, kad jie su paveikslėliais 'célébration' , tačiau nepastebėjau kad jie skirti jubiliejams, tokie kaip pvz 60-ečiui! Buvo smagaus juoko kai likusius puolėm pūsti ir padarėm šį atradimą, o su 5-erių metų jubiliejum nepripūtėm nei vieno, tikiuosi visus 5-ukus išdalinom... ;)
Gimtadienio namuose trūkumai:
1. jei jums nepasisekė su gerais draugais, gimtadienis gali virsti į virtuvės vergovę (gerai, kad man pasisekė);
2. reikia pagalvoti ką užkandžiaus vaikai ir tuo pačiu, kad tėvai neliktų badaujantys;
3. namams šakės, jei neturite kiemelio;
4. kiemeliui šakės, jei vaikai siaučia kiemelyje;
5. baliui ir namams šakės, jei turite kiemelį, bet neturite gero oro užsakę;
6. apskritai šakės tėvams, jei gimtadienį švenčiate namuose; bardakas lieka kokioms 4 val. tvarkymo;
7. jei leisti visišką laisvę vaikams, tai sulauktumėm arba policijos, arba piktų kaimynų žvilgsnių, todėl labai svarbu turėti tėvelių-prižiūrėtojų;
7. taip pat tėvelių-prižiūrėtojų labai reikia inventoriaus priežiūrai;
Gimtadienio namuose privalumai:
1. svarbu atsižvelgti į vaikų norus - Rusnė gimtadienį norėjo švęsti TIK namie;
2. skamba keistai, bet tai neįprasta ir nenusibodę vaikams (nes šiuo metu daugelis gimtadienių organizuojami žaidimų kambariuose);
3. vaikai bus pavalgydinti, pagirdyti ir palinksminti;
4. tortas bus skanus!
5. neištirti žaislų ir atrakcijų lobynai;
6. tėvams nereikia pergyventi iš anksto ieškant ir užsakant šventei laisvų žaidimų aikštelių ir kambarių;
7. išlaidų atžvilgiu kainuos manau panašiai kaip ir žaidimų kambary, bet užtat kokybė maisto atžvilgiu kita;
8. geresni santykiai su vaikų draugų tėvais, nes kas išdrįsta savo pagalbą pasiūlyti, automatiškai tampa artimu;
9. galų gale susitvarkai uragano padarytą žalą ir
Pranešimai
