pirmadienis, spalio 31, 2011

Gyvenimiškos istorijos iš serijos 'patys darom juokingus'

Grįžęs kažkurią dieną namo mano brangusis pareiškė, kad įsigijau bačką nuo kurios galiu rėkauti. T.y. blog'ą. Tam tikra prasme - tiesa. Patinka, kad galiu sakyti ką noriu, kada noriu, ir niekam tai nerūpi :D

penktadienis, spalio 21, 2011

Kai supranti, kad Steve'u Jobs'u netapsi

Šiandien mano akis pasiekė ši iliustracija. Kur parašyta (išversiu): "Kai 1 žmogus miršta - verkia milijonai, kai miršta milijonai - niekas neverkia". Paprastai nemėgstu nagrinėti tokių temų, bet šis, kaip ir to buvo siekiama, palietė jausmus ;)


"Kai 1 žmogus miršta - verkia milijonai, kai miršta milijonai - niekas neverkia"
Visuomenė, kurioje gyvename yra supainiota.










trečiadienis, spalio 19, 2011

Obuolių pasakos

'Na, gal jau užteks?' - vis girdisi...
'Ne ne, daugiau... daugiau aukso!' - taip mes rinkom obuolius sekmadienį.

Panašus obuolių vajus aprašytas pas Renatą. Čia ir nusižiūrėjau obuolių sodus, kurie tą nuostabų šeštadienį mus patraukė pas save pasisvečiuoti. Oras puikus - toks rudeniškai jaukus ir šiltas. Į gamtą.

Obuoliukas ir Gintariukas




trečiadienis, spalio 12, 2011

Gyvenimiškos istorijos iš serijos 'patys darom juokingus'

Sulaukusi Kaune miesto autobuso įlipau ir sakau:
- Man bilietą vieną...
- Kokį? - vairuotojas klausia.
- O kokį galima rinktis? - nustebau...
- Na, su nuolaida ar be?
- Man su nuolaida aišku, jei jau galima rinktis :)
- O Jūs studentė ar pensininkė?


Su šiokia kompanija kažkada važiavom į zoologijos sodą,
bet ne gyvūnų parodyti, o miesto autobuso išbandyti ;)















Kiek verti dienpinigiai?

Man į rankas papuolė interviu 'Kada vaikus supažindinti su pinigais?'
Komentuoja 'Šeimos banko' iniciatorius Vytautas Šulcas.

Riba tarp mokslo, pareigų, darbo ir laisvalaikio malonumų - labai slidi.

Dabar Mantvydui jau prasideda mokslai apie centus, eurus ir pan., žodžiu pradeda rūpėti pinigai ;) Iki šiol jokio intereso jis neturėjo jiems, t.y. nesvarbu ar jis turėjo daug ar mažai, nesuprato jų vertės. Netgi sakyčiau 10 cnt. po centą jam atrodė daugiau nei 1 euro moneta. Žodžiu ne kokybė, bet kiekybė. Šiuo metu tokie pamąstymai pas Rusnytę, o Mantvydas pradeda jausti piniginį svorį.

Kažin ar gerai mokėti už darbus? Pavyzdžiui, kad ir žolės nupjovimą, kaip minėjo interviu, nes mano manymu čia tiesiog savitarpio pagalba, o ne darbas už kurį reikia savo vaikui mokėti. Kaip jūs manote? Vat jeigu žolę paprašo nupjauti kaimynas, tada jis privalo sumokėti už šią paslaugą jam, sakykim.

ketvirtadienis, spalio 06, 2011

Grafiniai eksperimentai mokykloje

Kartas nuo karto mokykloje su vaikais užsiimam dailės darbeliais. Šį kartą nusprendėme kibti į grafikos menus. Juodai dengta plokštelė, kurią reikia išraižyti tam tinkamais peiliukais-plunksnelėm. Nežinau kaip čia tiksliai lietuviškai vadinasi ši technika, bet angliškai apie tai galima plačiau paskaityti čia - "Scratchboard Tutorial" . Visa esmė šių raižinių yra dengtas juodas plotas, kur panaudojant įvairius peiliukus, plunksneles, adatėles ir pan. (įrankius skirtus raižymui), išgaunamos norimos linijos, formos ir galutinis piešinys. Temą raižiniams pasirinkome "Miestas", susiedami ją su geometrinėmis formomis, kurias mokinukai studijuoja per matematiką. Miestas gali būti labai įvairus: nuo tikroviško iki fantastinio, kitų galaktikų ir pan. Kalbų tarp vaikų aišku buvo žymiai daugiau, nei jie sugeba perteikti viską pieštuku, bet svarbu sugalvoti pagrindinį vaizdą. Kaip pavyzdį atsinešiau savo pabraižytą miesto fragmentą:

Ramunės miestas vaikams suprantama kalba






antradienis, spalio 04, 2011

Duona kasdieninė

Užsimaišiau duoną. Pirmas bandymas - Kūčioms, atsilaužti po gabalėlį prie bendro stalo sėdintiems namiškiams. Kūčioms tešlą dariau kietesnę, kad galima būtų ją minkyti ir formuoti rankomis, ir kol buvo šilta - labai skani, tačiau rytojaus dieną duona pavirto į akmenį, nebuvo įmanoma atsipjauti... bet tas aišku irgi buvo gerai, nes daviau vaikams pasismaginti, net mažoji Gintarė graužė išsijuosusi ir masažavo savo dygstančius dantukus. Užsimaišiau dar keliskart, bet nesėkmingai. Buvau nuleidusi rankas po ilgo nesėkmingo periodo vėl išsikepti duonos, bet laimei grįžau į teisingą kelią... Supratau kas buvo neatidirbta. Aš tešlą laikydavau per ilgai ir man jinai perrūgdavo, ir tada jau neiškildavo tiek, kiek reikia. Ir jei ne mano mama, kuri vėl sugundė imtis šių kepinių, tai tikriausiai jau ir nebūčiau iš naujo pradėjusi... Savo žygdarbius su pirmuoju duonos kepimu esu pasirašiusi čia: "Kalėdinių švenčių belaukiant" , o dabar bandysiu dar kartą parodyti sau ir kitiems kaip čia viskas gaunasi.

Kaip rašiau savo 'picasoj', kad iki šiol galvojau, kad išsikepti duoną yra ne mano jėgoms, nes sklido kalbos, kad reikia kažkokio 'raugo', pasidalinti tuo 'raugu' su draugais ir t.t... supratau, kad reikia turėti pažinčių tą 'raugą' iš kur nors gaut, o aš tokių draugų neturiu. Ėmiausi ieškoti informacijos. Ir paaiškėjo, kad tas 'raugas' yra ne kas kita kaip sumaišyti ruginius/kvietinius miltus teisinga proporcija su vandeniu ir laukt kol šita košė malošė surūgs (tai čia maždaug 2-3 dienos). Ta užmaišyta masė turi būti tirštos blynų/grietinės konsistencijos ir reikia ją laikyti šiltai, kad pradėtų rūgti. O dar geriau užpilti šiltu vandeniu, kad rūgimo nereiktų laukti parą ir daugiau laiko, arba įjungti orkaitę ant 50 laipsnių ir palaikyti, kad pašiltų, ir rūgimo mielės pradėtų daryti savo gerą darbą.

Kai tešla pradeda rūgti į stiklainį įsidėti kokius gerus 10 šaukštų (kas kiek nori) tos košės, kuri ir yra vadinamas 'raugas'. O kitąkart jau su tuo 'raugu' bus žymiai greitesnis darbas (nuo užmaišymo iki kepimo tešlai pakilti užtenka maždaug 6 val.)

Maišydama duoną vadovaujuosi šiuo receptu (maždaug):

500g ruginių miltų
500g kvietinių miltų
100g kvietinių sėlenų
180g cukraus
100g avižinių kruopų
2 a.š. druskos
1 l šilto vandens
0,5 l raugo
100 g saulėgrąžų
100g linų sėmenų
2 saujelės kmynų

Saulėgrąžas, sėmenis, nuplikyti, po to nuplauti šaltu vandeniu. Į dubenį sudėti visus kitus produktus. Juos užpilti šiltu vandeniu, sudėti raugą ir gerai išmaišyti 10-15 min. 0,5 l tešlos atudėtu į atskirą indą. Likusią tešlą sudėti į skardą išteptą aliejumi. Laikyti kambario temperatūroje 6h. Po to skardą  į pečių, o raugą į šaldytuvą. Galima laikyti 2 sav. Duoną kepti 200 laipsnių temperatūroje 65 min ir dar 15 min 180 laipsnių temperatūroje. Iškepus atvėsinti skardoje.

'Raugas' atrodo taip. Laikas ruoštis kepimui