Filmas prie kavos - Slidinėjimas Les Menuires, Prancūzija

Kai už lango (Briusely) tik + 2 C, tai norisi sveikinti su Šv. Kalėdom, o juk Velykos!!! Velykinis kiškis uodegą nušals lakstydamas po pieveles...

Kol dar nesibaigė šaltukas, siūlau atsigręžti į kalnus ir pažiūrėti kaip sniegas+šaltis+saulė (tokia formulė) gali būti gerai! Už filmuotą medžiagą dėkoju draugui Ramūnui, kurio kamerikė labai gražiai piešia! Taip ir meni prasilėkimą su vėjeliu kalnų trasomis.



Šiais metais slidinėjom Prancūzijoje, taip vadinamame Trijų slėnių kurorte, kuris pasirodo yra didžiausias slidinėjimo kurortas pasaulyje. Tikriausiai ir brangiausias (kiek girdėjom), nors savo kailiu nepasakyčiau, kad labai pajutom skirtumus. Visur brangu. Buvom apsistoję Les Menuires miestelyje ir apsigyvenę nedideliame (svetainė su mažu miegamuoju), tačiau pagrindinius patogumus turinčiame butuke, visai šalia trasos. Butuką susiradom kelios dienos iki išvažiavimo, kainavo apie 450 eur, bet juk tai tik kambarys permiegojimui, jei esi teisingai nusiteikęs leisti laiką slidinėjimo kurorte, ar ne?

Mūsų draugai gyveno Mont Vallon viešbutyje, kuriame be visų būsto privalumų (šeimai: du dideli kambariai, atskira virtuvė, svetainė, viešbučio apačioje restoranas, židinys, baseinas (įskaičiuotas jau į nuomos kainą)). Visi šie privalumai kartais gali virsti trūkumu, nes labai nemaža nuomos kaina gaunasi, bet vien ką reiškia baseinas, kai per dieną prasibastęs snieguose gali sau su chalačiuku nusileidęs sumerkt kojytes į šiltą vandenėlį ir pamiršęs visus dienos vargus laukti sekančių pramogų.

Į Alpes važiavom savo mašina. 930 km. ir numatyta tik 9 val. važiavimo. Skamba nemažai, bet tai būtų visai nebaisu, jei ir būtų tik 9 val. O pasirodo, kadangi visi briuseliečiai sugalvojo važiuoti atostogauti tuo pačiu metu su mumis, ir būtent visi ten pat kur ir mes (!), kelionė dėl to prailgo... Gerai, kad nors išvažinejant iš Briuselio, laiku pavyko prisiskambinti anksčiau išvykusiems draugams ir taip važiuojant Reimso kryptimi (Prancūzijoje) aplenkti didžiausias mašinų spūstis ties Liuksemburgu. Sutaupėm keletą valandų kelio. Draugams ne taip pasisekė. Bet ačiū jiems už info dėl Liuksemburgo, visą kelią jaučiausi skolinga. Žodžiu, tikslą pasiekėm laiku, bet tik nuvykus Rusnei pakilo temperatūra ir galvojom, kad visos slidinėjimo mokyklėlės, Gintarės darželiai ir panašūs malonumai nueis perniek, nes viskas buvo užsakyta iš anksto (taip gaunasi šiek tiek pigiau). Laimei, iki pietų visos ligos dingo! Taip Rusnė baigė meškiukų slidinėjimų kursus. Gintarė pirmąkart išbandė kas yra darželis (visą savaitę palikinėdavom po pusę dienos) ir jau į trečią dieną suprato, kad tai visai neblogas reikalas. O mes su Nerijum ir Mantvydu tą pusdienį, kai mergaitės būdavo savo užsiėmimuose, prasilėkdavom kalnų keliukais, saulei šviečiant ar rūkui užslinkus, o popiet jau visi drauge ridinėdavomės po sniegus, čiuožinėdavom rogėmis ir kalbėdavomės kaip kam diena sekėsi.

Tokie tat žiemos malonumai. O dabar pavasarį grąžinkit!

Ir pabaigai dar keletas momentų iš Rusniuko mokymosi slidinėti ir laiko praleisto kalnuose, o kai užplūs nostalgija kalnams, sniegui ir žiemai, užsukite! :)

Mano mamos mezginukai - 2 dalis

Mama, ilgais žiemos vakarais, turėdama ir neturėdama laiko, užsiima savo mėgstamais darbais - mezgimu virbalais ir vašeliu. Kitas mamos hobis - siuntiniai. Taip mums nejučiom atkeliauja vienas po kito pamaloninimo dovanėlės, kurių vaikai labai laukia ;) Bet kol kas apie mezgimą. Prašom pasigrožėti darbeliais. Modeliai brangiai apmokami ir labai perspektyvūs. Ir dar labai kantrūs.

Daugiau foto čia: Mamos rankdarbiai.

Mantvydas fotosesijai puikios nuotaikos

Rusnė turėjo visokiausių idėjų kaip nori būti nufotografuota

Gera nuotaika spinduliuoja

Filmas prie kavos - Svečiuose pas australopithecus ir kitus protėvius

Jei norite su vaikais įdomiai praleisti laiką, tai vienas geriausių Briuselio muziejų - Gamtos mokslų (Museum of Natural Sciences). Rimtai. Beveik viską galima liesti, klausyti, suprasti ir pajausti. Įvairių iliustracijų ir eksponatų dėka bus lengviau paaiškinti evoliucijos teorijas. Kokių trijų valandų kaip nebūta! Laikas tiesiog sprogsta. Ir labai skoningai viskas įrengta: didelės erdvės, nesugrūsta, suklasifikuota viskas labai paprastai. Atskirtos mokslinės zonos nuo žaidimų zonų, ir viskas su mintim kuo aiškiau pateikti žiūrovui. Prie daugelio eksponatų yra garso įrašai, galima paklausyti istorijos pamokėlių. Tai muziejus, į kurį galima eiti daug daug daug kartų. 

Svečiuose pas protėvius

Žiedadulkės, sporos ir  kitokie dalykai

Dinozaurų salė. Sunku patikėti kokie jie buvo dideli... Žolėdžiai galėjo gyventi dar milijonus metų, bet neslėpsiu, kad džiugina Tiranozaurų išnykimas... nenorėčiau rinkdama žemuoges, ar grybus, miške sutikti tokių... brrr... kita vertus drambliai irgi įspūdingo dydžio ir rodos taikūs žolėdžiai žemės gyventojai, bet sakykim tie, kurie nuo mažens auga ne bendruomenėse, o pavieniai blaškosi po pasaulį, ir negauna gero pavyzdžio iš tėvų bei kitų giminiečių, puola žmones ir kitas nesąmones daro. Kita vertus su žmonėm tas pats. Ir kuo mažesnis kartais tuo aršesnis, tai gal visgi ne dydyje esmė slypi...

Dinozaurai

Kai kurios ekspozicijos laikas nuo laiko keičiamos. Šiuo metu viena iš įdomesnių laikinų ekspozicijų ugnies įskėlimas. Tai supažindinimas su kasdieniu mūsų protėvių gyvenimu. Galima kiekvienam norinčiam sudalyvauti. Apie tai video. Ir dar buvo kelios ekspozicijos, bet dėl laiko stokos nepriėjom pasižiūrėti, tad teks grįžti...

Pvz. ši foto, kur mokino vaiką kaip senovėj buvo siūnami rūbai?!

Dar kelios foto iš priešistorinių iškasenų ir kaulinių radinių, ir kelios muziejaus salių akimirkos. Beje, kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį nuo 13 val. muziejus būna nemokamai (kaip ir daugelis Briuselio muziejų), tik nepatariama eiti per vaikų atostogas, nes ooooooi (!) kiek būna žmonių, net man per daug ;)

Banginio griaučiai

Paukšteliai

Kas kur gyvena?

Gamta - visų namai

Augalų pasaulis

Neskubantiems - geras laikas Briuselio gamtos mokslų muziejuje gyvai:


Montaže skamba nuostabiai graži grupės Arbata daina "Nuo durų prie durų".

Garbanotas bosistas

Išgirdus dainą "Oh, my brother" susidomėjau kas ją atlieka!? Pradėjau ieškot, žinoma, tarp užsienio atlikėjų, bet Youtubė nieko gero nerodė, tiksliau neradau to, ko ieškojau. Ogi, paskui, paaiškėjo, kad ne užsieny reikia talentų ieškoti! Čia gi - lietuviai! Labai patinka! ;)

Atradau juos Vilmos ir Agatos pagalba (ačiū joms), ir tik dabar pradedu klausytis "Garbanoto bosisto".

Kol kas mano mylimiausi:







Ir dar labai geru žodžiu norėčiau paminėti "Vilnius Temperature" montažus. Tai muzikinis blogas. Labai skoningai nufilmuoti ir sumontuoti pasirodymai. Taip meniškai, kad žiūrėčiau ir žiūrėčiau - Bravo! ♥