Mačiau kitą planetą!

Kažkaip jaučiu, kad mūsų Žemė tikrai nestovi paremta keturiais drambliais.



Esant giedram dangaus skliautui kas vakarą, kai sutemos ateina, su vyru stoviniuojame terasoje ir stebime žvaigždes. Apsikaišę šalikiukais, kepuriukais šąlam nosytes ir kojytes. Mėnulį danguje rasti tikrai nėra sunku. O kokia graži ta dangaus lempa! Toks duobėtas, kalnuotas, ir judrus vienok. Tačiau norint pamatyti daugiau žvaigždžių, miestelėnams ne taip jau paprasta tai padaryti, nes trukdo miesto šviesos. Aš niekur kitur nesu mačius tokio ryškaus dangaus kaip Lietuvoje - pas tėtį ir mamą. Rodos išeini vakare į lauką ir net kvapą užkniaužia žvaigždžių galybė tamsiame danguje. Kaip tik praėjusią vasarą, grįžus į Lietuvą, išėjau į kiemą ir ilgai gėrėjausi žiūrėdama į Grįžulo ratus, į Paukščių taką, į Šiaurinę žvaigždę, kurių aš Briuselyje nematau... Ar visi žinojot, kad Šiaurinė žvaigždė - tai paskutinė Mažųjų Grįžulo ratų uodegos žvaigždė? Ar žinot kodėl būtent į ją visi orientuodavosi?

Džiaugiuosi, kad turiu labai smalsų vyrą. Būtų liūdna, jei jį domintų tik kompas arba futbolas. Prieš mėnesį į mūsų namus atkeliavo teleskopas, kurį pasiskolinom iš vieno draugo. Žvaigždės žvaigždėmis, bet AŠ MAČIAU JUPITERĮ!!! Kitą planetą, ar suprantat!? Savo akimis! Vat taip pro mažą skylutę skrenda sau visas dryžuotas su savo 4 palydovais (yra palydovų ir daugiau, bet tik 4 matome... beje, vieno pavadinimas Europa, kuris nesunkiai įsimenamas ;))... negalėjau užmigt! O jau kaip Mantvydas šokinėjo iš džiaugsmo kai parodėm Jupiterį. Mėnulis - be problemų, tik sutemus jau ir pasirodo. O Jupiterio vaikas laukė, trynėsi aplink, nėjo miegot, kol sulaukėm planetos patogiai įsitaisant virš mūsų medžių viršūnių (apie 10 val. vakaro). Bėga iš teleskopo ekranėlio kaip pasiutęs, pameti ir vėl greit pasigauni.

Paskaitinėjus šiek tiek daugiau apie žvaigždes paaiškėjo, kad pačių žvaigždžių neįmanoma prisitraukti ir į jas pažvelgti iš arčiau. Jos vis tiek atrodo tik mažas švytintis taškelis, nors kai kurių žvaigždžių milžinių (pvz. Antaris (Skorpiono žvaigždyne)) skersmuo toks, kad galėtų tilpti mūsų Saulė su Žemės orbita. O teleskopo pliusas toks, kad tų taškelių, į kuriuos žiūri plika akimi ir pro stikliuką, galima pamatyti žymiai daugiau (toje pačioje atkarpoje). Protingų žmonių paskaičiuota, kad teleskopu matomos žvaigždės užima tiktai vieną dvidešimtbilijoninę dalį viso dangaus!

Vidury - Grįžulo ratai dabar
Viršuje - prieš 100 tūkst. metų
Žemutinis - po 100 tūkst. metų

Mėnulį jau išrodėm ir savo, ir kitų vaikams, ir kaimynams keliems, kurie susidomėję iškišo nosis pasižiūrėt ar ne į kieno langus žiūrim. Jei kam norėsis pažvelgt į žvaigždes, rašykite, kol dar teleskopas mūsų namuose karaliauja. Pabandysime surasti gražų vėlyvą žiemos vakarą.

Artimiausiu metu bandysime ieškoti labai įspūdingo Didžiojo Oriono Ūko. Labai tikiuosi, kad mes jį rasime ir bus palankus metams stebėjimams.

Piešinėlyje pavaizduoti mums gerai pažįstami Didieji Grįžulo ratai. Čia pavaizduota, kad žvaigždės per daugelį metų juda, kinta jų buvimo vieta.

Per teleskopą galima stebėti netgi Saulę. Bet tam būtinai reikia Saulės filtro (AstroSolar), kuris praleidžia tik 0,001% Saulės spinduliuotės. Radau anekdotą apie Saulę:

- Ar galima su teleskopu žiūrėti į Saulę?
- Galima, bet tik du kartus.
- O kodėl du!?
- Vieną kartą dešine akimi, o antrą kartą kaire :)

Artimesniam susipažinimui su žvaigždėlapiu galite parsisiųsti Stellarium programą.

Puikus video apie tai, kaip išbandyti naujus dalykus savo gyvenime, net jei tu galvoji, kad tai daryti yra per vėlu - nauja veikla 30-čiai dienų.

Kaip matuojamas mandagumas?

Šį semestrą tokius nuostabius prancūzų kursus turiu, kad net sunku ir nupasakoti. Visų pirma tai, kad pirmąkart jaučiuosi savo vėžiose. Neskaitant to, kad grupėje yra keletas italų, ispanų ir visokių prancūzų kalbą geriau nuo prigimimo mokančių, bet ir aš jau galiu kalbėti! Begėdiška girtis gal tokiais dalykais, bet kai kiti kursiokai sako komplimentus kaip gerai kalbu apie tai ką veikėme savaitgalį, ką veiksiu šiandien ir šiaip kokie ateities planai, aš pradedu tikėti, kad šią kalbą pagaliau pramoksiu. Aš žinoma kuklinuosi ir sunkiai pripažįstu, kad kalbu gerai. Su savo draugėm ispanėm, graike ir rumune nueinam karts nuo karto kavos išgerti po kursų. Ir nors anglų kalbą mokam kur kas geriau, bet laužyta prancūzų kalba dalinamės įspūdžiais apie gyvenimą, maistą, šeimą ir pan. Mes galim! Su rumune važiuojant metro namų link juokavom, kad mums kalbant prancūziškai tikriausiai niekas iš aplink važiuojančių prancūzakalbių net nesupranta, kad mes kalbam jų kalba dėl mūsų akcentų, žodyno ir tarties :) Nu bet vis tiek mes jau galim!

Ir nors turim labai šaunų prancūzų kalbos mokytoją (dinamiškas, draugiškas, kantrus ir pan.), bet daugiausia spalvų mano kursams suteikia žmonės, kuriems trūksta kultūros. Tame tarpe žinoma ir aš pati, nes nors ir labai nemėgstu vėluoti, bet dažniausiai į pamokas vėluoju 15 min. Vien dėl to, kad laiku nesugebu išsikrapštyti iš namų, o kursai gana toli. Iki jų nuvykti išbandžiau visas priemones, bet labiausiai pasitvirtinęs - 30min. mynimas dviračiu. Kadangi mano pabėgimą į kursus pareguliuoja vaikai, kuriuos reikia išruošti į mokyklą, aš vėluojančius kažkuria prasme pateisinu, nes tikriausiai kiekvienam yra aplinkybės, dėl kurių nesugeba išeiti anksčiau. Man nėra gėda įėjus į klasę pasakyti 'atsiprašau už vėlavimą'. Man atrodo keista, kad kiti vėluojantys (žinoma ne tik vėluojantys) net nesugeba pasisveikinti įeidami. Gal ir sveikinasi, bet tyliai?

Lietuvos mokslas - džiaugčiausi, jei būtų geriau

Šiandien pasirodė PISA (The Programme for International Student Assessment) darytas skirtingų šalių (15 metų amžiaus moksleiviai) vertinimai matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų srityse. Džiaugiuosi, kad Lietuva papuolė į pirmaujančių 40 šalių lentelę, bet juk dalyvaujančių tik 65. O juo labiau, kad Lietuvos skaitymas krenta iš 32 į 39 vietą, vos išsilaikydamas lentelėje... bet mus pačius nelabai daugiau kas ir pastebi tikriausiai, nes pirmauja Kinija (Šanchajus), o didžiausią nuopolį patiria Švedija. Nors daug diskutuojama, kad iš šio tyrimo nelabai kas matosi, ir visaip kitaip stengiamasi priešintis teisybę sakantiems rezultatams, su gėdos jausmu, kad visgi švietimo sistema kai kuriose šalyse gerėja, o kai kur šlubuoja, tačiau matyti, kad kažkas šalyje yra daroma neteisingai... Laikas susirūpinti.

Norėčiau pasidžiaugti kaimynais estais, kad jie daro smarkų šuolį savo švietimo sistemoje, ir siekia net 11-12 vietą!

Galbūt azijiečių darbštumas parodė rezultatus ir davė spyrį į užpakalį aptingusiems, ir savim pasitikintiems, europiečiams ir amerikiečiams?

Granatų vaisiai

Granatai tai vaisiai, kuriuos taip mėgstam valgyt ir kuriuos taip sudėtinga išlupinėti. Dalis susitraiško, dalis išbyra ant žemės, o likusius trūksta kantrybės išlupt... Užmatėm filmuką kaip greitai susidoroti su granatų vaisiais be didelio vargo. Prašau!

Negali būti taip paprasta, apgaulė...

Patikrinom patys. Veikia!

Tikrai smarkiai palengvino mūsų gyvenimą!

Įdedu įrodymus. Mėgaukitės!

Pam pam pam paparam!