ketvirtadienis, rugsėjo 27, 2012

Džiaugiuosi, kad mes susitikom


There are six BILLION people in the world
More or less
and it makes me feel quite small
But you're the one I love the most of all

Vienas draugas sakė: kažin kiek gali būti tikras, kad tai tu pasirinkai tą žmogų, o ne jis pasirinko tave. O gal kažkas surežisavo gyvenimą taip, kad mes susitiktumėm kažkur ir kažkada, ir būtent taip, kad nesusitiktum su kažkuom kitu. O gal tiesiog užtenka būti reikiamu laiku reikiamoj vietoj, kaip sakoma. 'Ar būtum pasirinkusi TĄ žmogų iš dešimties kitų?' - klausia. Tikriausiai būčiau. Patinka kai meilėje būna viskas aišku. Esu įsitikinus, kad neklydau pasirinkdama, nes tai mieliausia ką galėjau rasti visoje žemėje. Džiaugiuosi, kad būtent MES ir susitikom.

Skiriu savo vyrui, kurį įsimyliu vis labiau  ♥



pirmadienis, rugsėjo 24, 2012

Idėja gurmanams: bananai šokolado, imbiero ir mėtų aromate

Gražų (dar šiltą) rudenio vakarą reikėtų praleisti bent jau terasoje su mielais žmonėmis, taure vyno, kokį skanėstą pasidaryt... maždaug taip. Galima apsiklot kokiu apklotėliu, kad jaukiau būtų ir prisidegiot žvakių kiek tik įmanoma, ir ką nors smagaus kalbėtis. Galima ir gamint kažką ypatingo. Kaip mes tą vakarą nusprendėm pasidaryti bananus folijoje, ir juos pakepti ant žarijų. Mūsų svečiai jau buvo nusižiūrėję receptą iš anksčiau ir nekantravo išbandyti. Receptas iš Jamie Oliver'io lobyno, kurio mes taip paprastai nesugebėjom rasti (tik per tam tikrą iPad'o programėlę), ir pas Jamie jis vadinosi "retro chocolate bananas in foil".

Bananai su šokolado, imbiero ir mėtų įdaru












Receptas, kaip ir dera Oliveriui, labai paprastas. Tik proporcijų mes nesilaikėm (mėgstam pagal save gamint), tai bus kur tobulėti, bet šiaip kaip skanėstas - labai gardus. Trumpai ir aiškiai būtų taip: susmulkinti šviežių mėtų lapelių, juos sumaišyti su smulkintu marinuotu imbieru (toks lengviausiai pjaustėsi, nes bandėm ir džiovintą cukruotą, bet aš jį paskui pabaigiau prie vyno). Į įpjautą bananą įsprausti kuo daugiau šokolado (mes šiek tiek pamažinę buvom, tai drąsiai sakau: kuo daugiau šokolado tuo skaniau ;)) Tarp šokolado įspraudžiam mėtų-imbiero mišinio ir suvyniojam su meile kiekvieną bananą atskirai į foliją. Kepti apverčiant apie 15 min. Geras karštis labiau suminkština bananą, todėl atšalusios žarijos nelabai tinka ;)

Kitam kartui įpilsiu šlakelį grietinėlės, tikiu kad nepakenks, o tik pagerins šį desertą. Skanaus!

p.s. vaikai nei vienas nevalgė :) nes apkepusi banano žievelė pajuoduoja šiek tiek, ir tai kažkaip gąsdino visus net prisiliesti ir pajusti skonį... bet tai tiek to, mums daugiau liko... :)

Prasidėjo obuolių lietus

Kaip sakoma kuo gilyn į mišką tuo daugiau medžių. Kai kelelis susiaurėjo iki vienos eismo juostos tarp kukurūzų burbuolių, pradėjau rimtai nerimauti kas bus jei priešprieša atvažiuos koks nors traktoriukas. Niekas nevažiavo. Spėjo ateiti mintis, kad visgi gal ne ten važiuojam... visiška kaimo glūduma, bet taip gražu: aplinka pakelės sodybose sutvarkyta, prižiūrėta, saulė spigina - toks auksinis ruduo. Nurimau pasiekusi miestelį, bet ir čia ženklai su pirmenybe važiuot tai tau, tai priešams, tai tau, tai vėl priešprieša... Dviračiu prasivažiuot būtų gerai - lygumos, tik ir traukia į gamtą pasportuot. Bet ne tuo tikslu mes ten važiavom šįkart - obuoliukai prisirpo, kviečiasi skinami. Kam buvau žadėjus berods visiems informaciją padalinau, kad jau artėja laikas obuoliaut. O kas dar planuoja važiuoti tai siūlau pasiimti didelius maišus, nes neįmanoma sustot skint... vienas už kitą gražiau raudonuoja, į krepšelį lipa patys... sveiki, ekologiški, galima tiesiai nuo medžio raškyti ir jausti kaip byra vitaminai už apykaklės.

Vaikai pririnko pilną dėžutę raudonskruosčių saldžių Gala obuolių

















Bijojau, kad vaikus tarp obelų pamesiu, nes pririnkę savo dėžutę lakstė ir šūkavo laukais. Net mažulienė mūsų vijosi tai apie koją, tai apie obelį, kol galų gale apžiūrėjus visą teritoriją jautėsi kaip namie, ir jei kur nuklysdavo pareidavo atgal.

Pats obuolių skynimas - malonumas. Čia gal sakykim kas mėgsta derinti "malonu" su "naudinga", t.y. pabūti gamtoje su gera kompanija ir prisirinkti skanėstų, tai puikus būdas visa tai patirt - obuoliaut. Kai esi toli nuo fazendos kur nuo mažumės rudenį reikėdavo surinkti didžiulį derlių obuolių, tuomet tokie darbai nostalgiškai malonūs darosi, kaip nuotykis, tarsi ištrūkimas į gamtos rezervatą.

penktadienis, rugsėjo 07, 2012

Saulėtas rugsėjis grįžo

Ruduo grįžo - saulėtas ir šiltas, beveik metai kaip čia 'nuo bačkos' sąmojus laidau, savo gyvenimą nuoginu ir dar tuo džiaugiuosi. Kad ir dabar, vis neįsivažiuojam į tą kasdienį ritmą: mokykla, namai, darbai, maistai, draugės, draugai, miškai, parkai... ir galėčiau tęsti sąrašą ilgai, tik laiko trūksta viskam. Vasaros įspūdžiai savo eilės laukia, o aš dalinuosi jau rudenio akimirkomis.

Krapai su žiedais

Gintarė įsisuko į gėlynėlį

Vaikai draugų pasiilgo, mokytojų pasiilgo, tik namų darbai per daug nekelia susižavėjimo. Smagu pradėt naujus mokslo metus, bet kiekvienam savi lūkesčiai. Baigėsi šėlioniškos katino dienos ir laukia kasdienis lažas prie namų darbų stalo. Vakar vietoj eilėraščio raiškaus skaitymo buvo suprasta, kad užduota išmokti atmintinai reikia... kalė vaikas galvon eilutę po eilutės, kol buvo išsiaiškinta, kad tik gražiai skaityti reikia... gal ir gerai, kad Mantvydulis stato sau kartelę aukščiau, tik kad perlipti paskui pasidaro sunku. Rusniukėlis naują mokytoją turi, kitoj klasėj apsigyveno. Tik klasė šešėlyje - ne vienam tėvui depresija... o vaikams patinka. Patinka Rusnei viskas: nauji draugai, nauji suolai. Ir senus draugus dažnai aplanko, neliūdi nei kiek. Gintariukas tik straksėdama išlydi juos mokyklon, spragsi kaip žiežirba mojuodama rankelėm, laukia savo mokslų eilės.


Prieš einant į mokyklą

Po mokyklos

Gintariukui taip patiko būti aikštelėje su senai matytais žmonėmis, kad visą kelią ožkiuką traukiau namo ant įtemptos mano nervų gyslos. Bliovė, net laukai skambėjo, tėvas ne vienas atsisuko pažiūrėt kas per triukšmas pareina iš tolių... prasideda 3m. krizė matyt, sėdi pasipūtus, brolį su sese iš kantrybės išvedus. Po truputį įsivažiuojam.

Graži dainelė apie vaikus. Teatriuko "Taip mes tapome suaugę". Eilių autorė: Violeta Palčinskaitė. Kviečiu paklausyti žiūrint fotografijas.