Kriminalinė drama apie piktuosius paukščius

Net ir pikti paukščiai nori sukti lizdą, turėti namus, vaikų. Jų ramų šeimyninį gyvenimą sudrumsčia netikėtas įvykis - pagrobiamas jų aukso vertės kiaušinis! Negi daugiau mažų piktų paukščiukų nebebus?!? Siūlau pažiūrėt...

Taip pasirodė antras Mantvydo režisuotas filmukas ir mano manymu kur kas labiau išbaigtas nei pirmasis. Tačiau jau ir "Nepaspruksi!" sulaukė didelio pasisekimo tarp draugų. Vėlgi su tėčio pagalba sumontuotas filmukas net pačiam Mantvydui kuteno padus. Vis dar viliuosi, kad šis hobis taps įpročiu, ir tuo pačiu įtrauks į šią kūrybingą veiklą seses, kurios šiuo metu smalsaudamos stebi.

Mantvydas kuria barikadas kol sesės žaidžia su paukščiukais



Įrašas apie nusmukusias kelnes

Dvi dienas namie buvo karo stovis. Kovojau su savo vyru, kad nusipirktų kelnes pačias nuostabiausias pasaulyje... kažkaip reikėjo man sugalvoti kaip jas tinkamai apibūdinti, kad jis tų kelnių užsimanytų... Aš jam "pirk dramblį", o jis man "pati pirk, aš jų nenoriu". Bet, kad ir kaip stengiausi, man nepavyko geruoju susitart. Tada ėmiausi šantažo. Sakiau, kad prašysiu draugės nupirkt ir vistiek turėsi nešiot! O mano brangusis šaukė "aš ne gėjus!"

Galų gale dėl šventos ramybės sakė: "ok, užsisakysiu, tegul guli spintoj". Ir jam pasisekė! Nepavyko užpildyt internetinio užsakymo (ir tai buvo paskutinė diena kai tai buvo galima padaryti), nes išmesdavo užrašą "klaida"! Et! Iki šiol negaliu patikėt, kaip taip ir sutapo... Nu bet jis tikrai stengėsi, nebegalėjau pykti...

Karo kelnės

Štai ir mano numylėtos kelnės, kurių, per dideles kančias, man vistiek nepavyko parvilkt į namus... Manau, kad daugeliui vyrų toks stilius visiškai nepriimtinas. Netgi mano brolis, pamatęs mane su panašiom kelnėm slampinėjant po namus, sakė: "į žmones taip neik" ;)







Ojėzusmarja! Ar tikrai taip blogai? Use your imagination! Tai tada pasipylė įvairūs įrodymai kaip vaizduotė toli gali nešti, ir kaip tos kelnės gadina nuostabų kūno sudėjimą, žodžiu figūrą išdarko negrįžtamai... "ir geriau į žmones taip neiti" ;)

Paveiksliukas iš čia

Paveiksliukas iš čia

"Man patinka, kad tu man išrenki rūbus, bet šitų kelnių aš tiesiog negalėsiu nešiot..." Ir dar prisiminęs klausė: "O paprastų kelnių ten nėra? Noriu normalių kelnių, su aptemptu užpakaliuku!"

Poezijos vakaras su TIKRAIS poetais

Nesu labai didelė poezijos žinovė ir gerbėja. Prašom nesimėtyti obuolių graužtukais...

Vis pagalvodavau, kad gal ir norėčiau nueiti į kokį lietuviškos poezijos renginį "Poezijos pavasaris" ar pan., ir pasižiūrėti kaip mūsų draugė Agnė Žagrakalytė skaito savo eiles. Dažniausiai apie žmogaus gyvenimą žinai tiek, kiek susiduri kasdienybėje, o pasirodo labai įdomu pamatyti ir iš kitos, profesinės, pusės. Aš kaip jau minėjau nesu didelė poezijos gerbėja, bet tas vakaras su poetais Agne Žagrakalyte, Akvile Žilionyte, Kęstučiu Navaku ir Sergeju Kanovičium - man patiko. Patiko tikriausiai dėl to, kad skaitė taip kaip reikia skaityti. Man šiuolaikinė poezija rodos nesirimuoja, nesilanksto... aš pati nemoku skaityti. Skaityti moku, bet ne taip kaip norėtų, matyt, poetas. Galvočiau, kad tada skaitė ne eilėraščius, o tarytum neeiliuotus kūrinius (galbūt dėl to ir patiko). Netgi įsigydama poezijos knygą norėčiau ją pirkt kartu su pačiu poetu, kad man paskaitytų prieš miegą... bet taip nebūna juk, gauni tik autografą. Taip namo parsitempiau vieną iš geriausių (pasak rašytojo) knygą "Atspėtos fleitos", pats Kęstutis nepasidavė (nelabai ir prašiau, nedrįsau).

Nedrįsau, tiesą sakant, daugelio dalykų tą vakarą. Vienas iš tokių - kalbėt. Kai susirenka didelis būrys poezijos, literatūros, gražių žodžių, gilaus turinio žinovų, paprastai tariant baisu prasitart, kad galbūt neturi to kalbos lobyno prabangaus ir tada geriau iš viso patylėt. Nesijaučiau vieniša. Man rodos, kad buvo pilna salė tokių pat užsisklendusių poezijos klausytojų. Gal vienas kitas kuris išdrįso paklausti vieną kitą klausimą. Norėjau atsistoti ir pasakyti, kad man patinka šis vakaras. Pasakyti paprasčiausią komplimentą susirinkusiems poetams, kad jų eilės skamba nuostabiai, bet širdis taip tuksėjo, kad galvojau aplinkiniai tik ir girdi kaip ji tuoj iššoks, ir nubėgs ten kur nors ambasados koridoriais...

Poezijos guru

Kęstutis Navakas minėjo, kad parašius eilėraštį/kūrinį sunkiausia sugalvoti jam pavadinimą. Pritariu.