pirmadienis, gegužės 24, 2021

Palaikymas LGBT nariams

Mane, kaip mamą, labai sukrėtė žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė vienas moksleivis.

Jaučiu tokią širdgėlą, lyg tai būtų man labai artimas žmogus... Vaiko, kuriam tik 16 metų, pečius slėgė jau per sunki našta. Našta, keliama patyčių ir nesupratimo. Visa tai buvo susiję su LGBT. Aš jo nepažinojau, bet tikriausiai nėra sunku įsivaizduoti kiek reikia jėgų atsilaikyti prieš visa tai. Prasivardžiavimai, nepalaikymas, galbūt netgi nuteikimas, kad jis pats kaltas dėl to. O kuo jis kaltas? Kad tiesiog toks gimė?

Kažkaip atsirado noras prisidėti prie įvairių akcijų, kad žmonės, kurie savęs ieško, kad jiems būtų drąsiau į kažką atsiremti. Mokyklose visi vaikai turi jaustis reikalingi. Čia neturi būti vietos homofobams!

Kviečiu pažiūrėti socialinę kampaniją, kuri vyko 2014–2015 m. Škotijoje, bet manau puikiai tinka ir šiai dienai. Kokia jūsų reakcija kaip turėtume palaikyti seksualinio identiteto ieškančius vaikus? Pasirinktumėt tylėti ar kalbėti? Aš renkuosi kalbėti.

Pagal apklausas 2 iš 3 LGBT vaikų slepia savo LGBT identitetą mokykloje.

Vienas iš 3 jaunuolių slepia savo LGBT identitetą nuo šeimos.














Naudoju skaidres iš vieno seminaro.
Patarimai kaip elgtis su norinčiu išsikalbėti:






















Prisiskaičiau daug visokių komentarų ta tema. 

Daugelis sako: aš nieko prieš, tegul sau gyvena, tik aš su jų vėliavom nestovėsiu, ir nenorėčiau, kad jie vaikus įsivaikintų, o ir dar kam ten jie į tuos paradus eina? Bet šiaip kol manęs neliečia - viskas ok.

Bet tu niekad nežinai ar tavęs tai dar neliečia! Galbūt neliečia, nes tavo draugas bijo Tau pasakyti žinodamas išankstinę Tavo nuomonę? Galbūt tavo vaikui taip bus, o gal tavo anūkas toks bus? Ką tada darysi?

O paradai... Geriau savęs klauskime: "o kodėl gi ne!?"

Garsiai nuskambėjęs „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021".
Jei tai būtų "Didysis Šeimos maršas" klausčiau savęs: "o kodėl gi ne!?", bet dabar - pardon my french...

O kiek tamsuolių interviu davė, baisu klausyti... Toks jausmas, kad kai kuriems dar reikia įrodyti, kad ir juodaodis yra žmogus, o transseksualus žmogus nėra tas pats kas pedofilas!


Pabaigai noriu pasidalinti Puikiu ir LABAI puikiu įrašu, ir dar TAIKLIU iš @Mamalogas:

#StopHomophobia Kadangi nuoširdžiai nebesuprantu pastaruoju metu aplink mane vykstančių procesų, tai turiu jums klausimą (grynai iš statistinio-sociologinio smalsumo). Nes nu Gitanas daro apklausas, tai kodėl aš negaliu padaryti?

Jeigu jūsų mylimas vaikiukas, sūnelis ar dukrytė sulaukęs pilnametystės ateis ir pasakys "Mama, aš gėjus" - ką jūs į tai?:

A. Iškart paduosit virvutę pasikarimui, dėžutę migdomųjų ar kitą priemonę, kad susitvarkytų pats/pati ir baigtų savo netikusią egzistenciją ir nedarytų šeimai gėdos.

B. Liepsit eiti gydytis savo iškrypimo ir nesirodyti namuose, kol nepasveiks (kas su didele tikimybe pasibaigs scenarijum A, tik virvutę nusipirks pats).

C. Apkabinsit ir pasakysit, kad viskas gerai ir jį/ją mylite. Nes tai vis dar jūsų vaikas. Toks pats mylimas ir svarbus ir vienintelis. Ir viskas ko jūs norite - kad jis būtų laimingas.

Varianto, kad "man taip nenutiks", prašau, nerašykite. Greičiausiai tikrai nenutiks (nes statistiškai maža tikimybė), bet nuo jūsų ir nuo auklėjimo tai nepriklauso niekaip - mokslas tą įrodė. Vaikai tokie gimsta.

Ir jeigu renkatės variantą C, gal galit tuo pačiu paaiškinti man mistinį dalyką - kaip moterys, kurios pačios yra mamos ir turi savo vaikų, kituose vaikuose, jaunuoliuose, kurie yra netradicinės orientacijos - pirmiausia mato "iškrypėlius", "ligonius" ir pan. O ne jaunus žmonės, ne žmones su geru jumoro jausmu, ne žmonės kurie studijuoja, moka gražiai dainuoti ar dar kažką. Tiesiog - mato ne ŽMONES.

P.S. siunčiu tūkstantį apkabinimų vaikams, kurių mamos pasirinko A ir B. Ir tiems, kurie niekad neprisipažino mamoms, nes žinojo, kad jos pasirinks A ir B. Taip pat siunčiu ir maldą tiems, kurių jau nebėra, nes jų mamos pasirinko A ir B, ir jiems buvo per sunku su tuo susitaikyti.


Jei pasirinkote A arba B - grįžkite skaityti iš naujo mano rašinėlio

Influenceris inžinierius Mark Rober

Atėjo laikas palikti įspaudą savo bloge apie blogerius. Na, gal tiksliau apie "influencerius", kurie šiais laikais labai stipriai veikia mūsų jaunimą (jaunimas, turiu omenyje, tai žmogus, kuris dar nesijaučia senas).

Aš linkusi stebėti lietuviškus influencerius, nes man paprasčiau suprasti, paprasčiau 'pagauti' apie ką jie ir t.t., bet mūsų vaikai nebežiūri lietuviškų *žvaigždučių*, jie stebi anglų kalba paleistus įrašus, kur vienoks ar kitoks turinys tėvams gali patikti ar nepatikti. Nebūtinai visi blogeriai ir vlogeriai turi gerą turinį. Mano blogas - aišku - kad geras, nes jis skirtas siauram ratui žmonių, kurie mane pažįsta ir kam įdomu ką aš veikiu, ar kuo mes gyvename. Bet ne visi tokie geri kaip mano. Tai tie, kurie ne tokie geri, jų taktika yra visokios keistos mimikos, garsiai išreikštos emocijos, reklamos ir pan. Kiti vlogeriai/blogeriai savo viliojimo taktika pasireiškia tyčiodamiesi iš kitų tokių pačių kaip jie, kas dažnai pavyksta jiems gana neblogai, nes toks dalykas neturi pabaigos, vis atsiranda tai keistų foto, tai keistų video, kur kas nors apsikvailina patys to nenorėdami, o tai yra duona tokius perliukus renkantiems influenceriams. Tokius aš iš tolo praleidžiu ar apeinu dideliu ratu.

Kai kurie vaikai dabar jau nebenori stoti į universitetus, nes į galvas yra prikišta tiek info apie galimybes jaunam užsidirbti pirmą melejoną kuriant nebūtinai kokybišką turinį, kad dažniausiai pasiklysta vaikai savo svajonėse, o tėvai neturi tiek galių juos perkalbėti.

Bet, noriu parekomenduoti žiūrėti gana neblogą turinį turintį influencerį @Mark Rober, kurį yra pamėgę mūsų vaikai. Man vis siūlė Mantvydas pažiūrėti, bet aš ilgai spardžiausi, kad nenoriu! Bet jis mane tikino, kad man turėtų patikti! ;) Ok, galvoju, nu rodykit... Ir man labai patiko!

Aš sutinku, kad tokie influenceriai būtų sekami Man tikrai negaila laiko stebint jų sukurtus filmukus, nes tai nenuobodūs, netgi įdomūs, o dažnai ir naudingi bei prasmingi pamokymai, susieti su mokslu, ekologija, paremti bandymais bei paįvairinimui šiaip linksmais jo kuriamais žaidimais ir išradimais.

Taigi, ačiū vaikams, kad užrodė šį vaikiną, o nusprendžiau parekomenduoti jį pažiūrėti po tokių jo video kaip šiukšlinas vanduo išvalomas iki geriamo vandens, ar kaip jis Bilą Geitsą vaišina bemėsiu burgeriu ;)

Aš tikiu, kad mokslo prasme yra ir geresnių šaltinių pažiūrėti apie visa tai, bet čia aš randu labai smagiai pateiktą rimtą medžiagą nelabai rimtai. Užsiprenumeravau jo kanalą :) Voila!






antradienis, kovo 16, 2021

Su šventėmis, Lietuva!
 

sekmadienis, sausio 10, 2021

Today is The Day!

Suvalgytas paskutinis šokoladinis saldainis. Juodas šokoladas - baltas šokoladas. Juoda - balta. Yin - Yang. Basta! Mėgavausi per šventes, negalėjau sustoti po švenčių. Kova su savimi nustatoma bent metams! Kas mane pamato su tortu rankoje - skolinga šokoladą lieku!

Nuo rytojaus atsisakau saldumynų. Nevalgysiu cukraus!

Su išskirtine teise kokiam vienam tortuko gabaliukui vasaros metu!



penktadienis, sausio 01, 2021

Švenčių maratonas žengiant į 2021!

Šventės baigėsi. Sulaukėme Trijų Karalių apsilankymo ir burto kas taps šių metų karalius, kas užsidės šių metų karūną. Šią tradiciją sužinojome atvykę į Belgiją, ir supratome, kad ji įprasmina trijų karalių dieną mums priimtinu būdu. Pirkome marcipaninį pyragą, dalinome į tiek dalių kiek burtuose dalyvių ir žiūrėjome kas ištrauks skulptūrėlę iš savo išsirinkto pyrago gabaliuko. Šiais metais Mantvydui teko laimė užsidėti karūną  ir mums pavadovauti. Karūna, beje, su Elzomis ir Anomis iš Frozen! Nu blyn... Nu kodėl! Čia tik mergaitės nori būti princesėmis, suprasti!? Nors pyragas buvo šįkart labai skanus, nors paprastai nemėgstu marcipanų.

Padidintas buvimas namuose leido suprasti, jog esame labiau intravertai nei manėme esantys. Aš pati nors mėgstu būti ten kur daug žmonių, bet visiškai nemėgstu būti dėmesio centre. Labiau mėgstu kitus stebėti, nei būti stebima. Visos dienos buvo apkamšytos įvairiais reikalais reikaliukais, o dabar štai - atsirado laiko ir blogui, ir sportui, ir knygoms, ir filmams, ir pokalbiams prie stalo su šeima, ir tiesiog pagulėjimui vonioje.

Geriausias atradimas - audioknygos. Mėgstu skaityti kelias knygas iš karto. Kokia nuotaika - tos knygos ir imiesi. Geriausia 2020 knyga Walter Isaacson "Steve Jobs. Oficiali biografija". Labai geras įgarsinimas, labai įtraukianti istorija, o ir pati asmenybė Stevo Jobso tiek įdomi, kad negali nustoti klausytis. Ta proga, kad jau lengvai klausosi knygos kelyje, pradėjau po truputį bėgioti. Vaikščioti visad mėgau, o vat bėgiojimą pradėsiu pratintis iš naujo. 3 km. 5 km. Nedaug, bet juk pratintis pamažu yra geriau nei visai to nedaryti.

Tarpe įprasto gyvenimo atėjus šventiniam laikotarpiui grįžo ir nykštukai, ir siurprizai, laiškų rašymai ir siuntimai artimiesiemss mylimiesiems, dekoracijų paieškos, apsisprendimai važiuoti, skristi ar likti savo namuose. Viskas pamažu aiškėjo, kad geriausia ir saugiausia niekur nevykti. Ramu. Lėtu žingsniu ėmėm pušų šakeles merkti į vazas, kojines nykštukų dovanėlėms ruošti, lemputėm šiltinti kalėdinės nuotaikos laukimo atmosferą.