Suaugę fėjomis tikime

Nežinau, kaip čia taip nutiko, bet galvoju, kad gerųjų fėjų visgi YRA. Nesakyčiau taip, bet vieną tikrai sutikau tris dienas atgal.

Dar praeitais metais nusipirkom bilietus į Oskaro Koršunovo režisuotą spektaklį, pagal rusų klasiko Antono Čechovo pjesę "Žuvėdra". Esu mačiusi vieną šios pjesės versiją dar mokyklos laikais. Tuomet mažiau vertinau meną ir pagrindinis akcentas buvo išvyka su klasės draugais iš mažo miestelio į didmiestį. Spektaklį iki pat šūvio pramiegojom...

Paskutinykart lietuviškame spektaklyje Briuselyje buvome prieš porą metų, Lietuvos prezidentavimo ES metu. Lietuviškų spektalių čia ne taip dažnai pasitaiko. Tuo metu buvo rodomas O. Koršunovo "Hamletas". Taigi beveik galiu teigti, kad pasidarėme ištikimi šio režisieriaus talento ir spektaklių gerbėjai ir lankytojai.

Atėjo ilgai laukta penktadieninės "Žuvėdros" diena. Nuo 19 val. spektaklio pristatymas publikai, į kurį mes jau matomai nebespėjame, nes reikia vaikus priduoti mielai kaimynei E., kuri juos sutiko pasaugoti su įsipareigojimu pažiūrėti jos vaikus per šeštadienį vyksiantį antrąjį "Žuvėdros" spektaklį. Taigi, spektaklis nuo 20 val. Nerijus grįžta po darbo, greitas ruošimasis kultūrinimuisi, išvažiuojam likus pusvalandžiui iki pasirodymo. Laiko sočiai, bet visas miestas važiuoja į miestą! Nuuuu šakės, nėra kur mašinos statyti... Karaliaus rūmai užimti, visos patvorės kur galima ir kur negalima apmėtytos mašinomis. Sukam ratais karališką parką, katedrą, šunkelius ir šaligatvius. Minutės tiksi, nervinė lemputė pradeda žybsėti... Vėluosim...

Briuselio knygų mugė

Kažkaip niekad nepasitaikė progos lankytis knygų mugėje: Lietuvoje - Vilnius man buvo per toli, o Briuselyje, matyt, reikėjo tam prisiruošti... O tiek daug šnekėta apie tai, matyta, skaityta spaudoje... Šiais metais, draugės Onos paskatintos, greit tik hop hop ir nuvykom į Tour & Taxis. Šiais metais mugė buvo nemokama, tik reikėjo užsiregistruoti ir atsispausdinti bilietą, o parkingas - 5 eur.

Kiek grožybių, kiek įdomybių - akys raibsta. Žmonės daro stebuklus: kas gali - piešia, kas gali - rašo, kas moka parduoti - parduoda, o kas moka mokyti - moko.

Mugėje, mano manymu, karaliavo vaikiška literatūra, komiksai, pasakos, istorijos, bet žinoma ir suaugusiems buvo pateiktas gana platus spektras literatūros: nuo romanų iki dokumentikos, kelionių knygų, istorijos ir t.t.

Šios mugės metu aš įsigijau vieną paprastą, bet daug žadantį Hervé Tullet žaidimą "Un jeu", kurio dar neišbandėm. Žaidimas pasirodė genialus: skatinantis kūrybiškumą, logiką, spalvų suvokimą, reakciją. O ir šiaip labai mielas - įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Panašaus pobūdžio yra ir dar keletas šio autoriaus darbų, tarp jų didelio populiarumo sulaukusi interaktyvi knyga "Un livre" arba "Press here". Turintiems jaunesnio amžiaus vaikų, Hervé Tullet knygutės tikrai turėtų patikti. Ona pasidom4jo, kad Lietuvoje galima rasti ir lietuviškai verstų šio autoriaus knygelių.

Visoms amžiaus grupėms skirtingos atrakcijos: pokalbiai, mokymai, įvairios ateljė, kuriose gali pasidaryti knygutę, atvirutę ar pan. Pačiupinėjus beveik visas knygas imi suprasti, kuris iliustratorius tau pats mieliausias, o kurio rašytojo knygos tau įdomiausios. Be abejonės kitais metais eičiau drauge su visa šeima.

Briuselio knygų akimirkos.

Piešiamas David Bowie ir

Svetlanos Alexievitch "Oeuvres"

Knygos gaminimo ateljė ir

Anne Brouillard eskizai knygoms

"Max et Lili" komiksai ir

Martine Peucker-Braun ir Bernard BLOT kūryba

Biblija

Filmas prie kavos "Kelionė pas romėnus - Roma"

Italija - šalis, kuri verčia galvoti apie sugrįžimą dar ir dar kartą. Kol sudėjau filmuką jau ir laiko šiek tiek nutekėjo... Nekantraudama vėl žvalgausi kur čia užsukti skaniausios espresso kavos pasaulyje. O Italijoje ne tik kava skani, ten visur jauku ir gražu, ir ypatingi komplimentai jos sostinei Romai - antikinių ir viduramžių paminklų tvirtovei. Tai gražiausias miestas EVER! Po Telšių. Telšiai yra ypač gražus miestas, tiesiog kaip ta pati Roma stovi ant savo septynių kalvų. Tik Telšiai žymiai žymiai žymiai mažesni ir jaunesni.

Romoje, kur tik akis užmato tai koks kupolas dangų remia, tai obeliskas, tai skulptūros stačiai iš knygų nužengusios... Vienur pasisukus Koliziejus, kitur Triumfo arka, štai už kampo Panteonas, o anai ten Vatikanas, už kito kampo eiliniai kolonų fragmentai mėtosi, o štai čia fontanai keturių upių... Nereali ta per tūkstančius metų susiformavusi imperija! Tai visiškas prisilietimas prie amžinybės, tai ištisas muziejus po atviru dangumi.

Ir iš viso, visas laikas praleistas Italijoje - nerealus. Norėčiau čia gyventi...

Filmas prie kavos - Roma.

p.s. Ačiū mūsų bendrakeleiviams Jūratei ir jūračiukams.

Sūnaus klausiame kokie trys patiekalai skaniausi. Ilgai mąsto, nes tikrai nemažai visko mėgsta, ir galų gale dar truputį pagalvojęs išsirenka:

1-oje vietoje: cheeseburgeriai.

2-oje vietoje: aštuonkojai.

3-oje vietoje: arba kebabai, arba kalmarų žiedai - sunku išsirinkti trečią.

- Aha, neblogai... Savo vaikystėje tik girdėję buvome apie tokius dalykus...

Filmas prie kavos - Kalėdiniai džiaugsmai tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos

Šiandien Briuselyje sniegas, o tai reiškia beveik visuotinę paniką, t.y. kad nepakeistos padangos žieminėmis, kad nepavyks ateiti iki mokyklos, kad nesugebės atvažiuoti autobusai, kad neateis darbuotojai į darbus ir pan. Nors snaigės didelės ir gražios, bet jos ilgai neužsilaiko... tykšta nuo asfalto ant batų, o tada jau šlapiom kojom žingsniuoji namo arbatos gerti... ir burnoji sau mintyse "na ir orelis!"

Bet juk žiema gali būti graži! Ryte gerdama kavą stebėjau pro langą balstančią gatvę, prisimindama atostogas Lietuvoje, kai sniegelis ir šaltukas mums netrukdė, o tik džiugino mus! ;)

Filmas prie kavos: apie mūsų žiemos linksmybių paieškas tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos!