Važiuoju dviračiu namo. Dviračių taku prieš mane, toliau, matau rieda dviratis su karietaite. Nu tokia plati ta karietaitė. Matau, kad sunku bus aplenkti, nes mano greitis žymiai didesnis. Pykčiukas toks biški kyla…
Lenkiant jie pasitraukia, o man pykčiukas bemat dingsta – sėdi sau senuliukas toj karietaitėj, veža jį vaikinukas laukais, miškais, tylėdami sau šnarant vėjeliui darda toliais…
Galvoju sau: kol gali – eik, važiuok, keliauk…
Pranešimai
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą