pirmadienis, kovo 26, 2012

Kai šluota atsisuka antru galu

Toks amžiaus tarpsnis, kad gali pasakyti dešimt kartų, bet tuo nepatikės tol, kol tai neįvyks. Taip vakar porai valandų tapau mama su trim vaikais be gyvenamo ploto, nes Rusniukas sugebėjo į lifto šachtą įmesti mūsų buto, ir viso gyvenimo, raktus. Visad sakydavau: atsargiai, gali įkristi raktai... Pagaliau pavyko. Labiausiai nuliūdo Mantvydas, nes labiausiai suprato situaciją. Rusnė bandė sakyti, kad ji net neprašė šį kartą TŲ raktų, ir tai buvo tiesa, nes aš pati maišais, vežimais ir dar Gintare apsikrovus ėjau neturėdama rankos kuom atrakint duris... o Gintarė buvo visiškai laiminga, nes jai nesvarbu: pamiegojus, geros nuotaikos, o ir šiaip yra jau du labai liūdintys prieteliai šalia.

Turėjau mašiną, turėjau garažo raktą, tik nežinojau ką daryti toliau. Garaže gi nelauksim kol tėtis grįš iš susitikimo (o tik ką išleidom jį prie metro link centro). Norėjau paskambinti, bet telefono sąskaita irgi tobulai pasibaigus (kaip tik dabar!). Ot kaip valdo mus technologijos, beviltiška - kai reikia, nėra. Galvojau gal paskambint 112 ir sakyt: help, neturim ką veikt, padėkit, sugalvokit, užimkit! Bet palikom šias tarnybas rimtesniems atvejams. Vakarą paįvairinom kaimynams Jūratei su Dangiu. Gavom sriubos, arbatos, sušildė ir aprengė. Telefono sąskaita pasipildė, gyvenimas vėl įgavo spalvų. Grįžus tėčiui parsiradom namo ir mes!

Ties vidurnakčiu į svečius atvyko, didelę patirtį panašiose savo raktų paieškose turėjęs, draugas Gintas. Atsivežė reikalingų įrankių: ilgą vielos galą, didelį magnetą, ranka prisukamą žibintą. Magneto būta tikrai galingo, jis niekaip nenorėjo nusileisti žemyn, nes jį vis traukdavo metalinės šoninės lifto konstrukcijos. Nerijus pasiėmė šluotkotį. Mes su vaikais bandėm svajot, kad prigaudys dabar tėtis kokių senovinių monetų, aukso, sidabro, perlų... žodžiu, šiaip gerų daiktų. Bandė numušt žemyn magnetą, bet pametė šluotkotį. Žibintas nerodė jokių daiktinių įrodymų, kad toje šachtoje (maždaug 6 m. gylyje) būta mūsų raktų. Vyrai netgi ieškojo ne toje pusėje kur Rusnė juos įmetė, bet tikiuosi jie žino geriau... Nerijus su viltim puolė po namus ieškoti kito ilgo daikto, kuriuo magnetą galėtų numušt žemyn... su baime parodžiau toršerą. Na, turim tokius du. Jei jau praganytų vidurinį ilgąjį strypą turėtumėm stalinę lempą. Nors vyrai liftą okupavo 12 nakties, kėlė šiokį tokį triukšmelį magneto ir strypo pagalba, bet kaip tik tuo metu chalatuotai kaimynei prireikė nueiti laikraščių. Galvojau pagalbą siūlė, bet vyrai sakė šiaip pašnekėt norėjo. Būna, kai gyveni vienas.

Žodžiu, perlų nerado tą vakarą. Nusprendėm, kad teks skambinti lifto tarnyboms ir ieškot kas padėtų ištraukti raktus ir šluotkotį. Šluotkočio neminėjom. Bet laimė nelaimėje, nes šią savaitę numatytas vizitas lifto patikrinimui mūsų name! Šiaip iškvietimas kainuotų 50 eur. Šluotkotį galvojam gal pavyks prie šiukšlių konteinerio atgaut, jei nesusipras patys atiduot.

Vaikai apskritai pridaro nemažai iškadų. Mantvydas sudaužė stalo stiklą (iki šiol stovi nenaudojamas) ir tuo pačiu apgadino buto grindis. Bandėm internete ieškot pirkt tokiam stalui stiklo, tai radom du tokius pačius, abu be stiklo aišku... nu matyt toks likimas tokio tipo stalui. Rusniukas vienerių metų nuomojamame bute subraižė televizoriaus ekraną. Pusantrų sugebėjo pakenkti ir sau - nusidaužė priekinį dantuką. Trijų metų kitame nuomojamame bute numetė televizorių ant žemės, bet stebuklingai televizorius susuktas varžtais rodė toliau. Kažkaip užlindus, ten kur rodos niekad neužlįstum, trimetė numetė žemėn toršerą ir sudaužė ne tik lempą, bet ir keliose vietose sugadino grindis. Gintarei jei pili gert į puodelį tai geriau pilt tiesiai ant žemės - laiko sutaupyčiau... Nebesuskaičiuočiau lėkščių, gumbų, išpilto pieno/vandens iš puodelio, ir pan. Ir tikiuosi, kad tas etapas išaugamas, nors... su kiekvienu įvykiu įgyjam naujos patirties ir kiek iškadų bepridarytų aš juos myliu besąlygiškai! ♥

8 komentarai (-ų) :

mociute rašė...

:::)))

Anonimiškas rašė...

Tu apsileidusi ir vyro nevaldai. Normali moteris gyvena taip:


"Biudžetas turi būti tik bendras, ne kitaip bus netvarka. Mano vyras taip įpratintas – visus pinigus nuima nuo kortelės ir tiksliai apskaitai atneša darbovietės išrašytą atsiskaitymo lapelį, tik tam, kad žinočiau kiek tikrai gavo. Pinigų jam nereikia – o kam? Aš jam nuperku pravažiuojantį. Pietus pasigamina namuose ir įsideda.

Cigarečių jam nuperku kontrabandinių. Jo rūbams daug neišleidžiu – namuose yra tvarka ir protingai normuojama: vasarinių rūbų 2 metus nešioja, žieminius – tris metus. Batai vasariniai ir žieminiai po 2 metus, dabar galvoju, kad galima apsieiti su viena pora demisezoninių 30 mėnesių.

Mūsų išlaidos maistui nėra labai didelės mano protingo vadovavimo dėka. Paprastai tai kruopų košės su taukais, makaronai su pomidorų padažu ir margarinu, juoda duona, kartais servelatas ar daktariška dešra.

Kiaušiniai pabrango tai nebeperku. Vaikai neišpaikę, jiems visokių egzotikų nereikia ir jie nemėgsta (žuvis, krevetės, jautiena, aviena fermentinis sūris – ir brangoka ir jiems neskanu), savaitgaliais būna be košių dar palepinu varškėčiais, bet čia retkarčiais. Pavalgo mokykloje (suorganizavau nemokamą maitinimą), sakė būna ten ir daržovių ir pieno, tai dėl maisto medžiagų trūkumo nesuku galvos. Vakarienei gauna saldintos arbatos ir po barankėlę, užtai neištinę ir neištešlėję. Vaikus aprengiu per išpardavimus, po 3 – 5 litus už rūbą, bet irgi nepaikinu – normuotai. Skalbiu kartą per savaitę ir tik vieną mašiną, nėr čia ko milteliams švaistyti, todėl, jei nori vaikščioti švarūs, tegul gerbia rūbą ir neteplioja. Viatka Avtomat 14 todėl ir tarnauja jau devyniolikti metai. Kojines išsiskalbia vakare patys, per naktį ant gyvatuko išdžiūsta.

Daug kainuoja vaikų sąsiuviniai, knygos, to negali nepirkti. Pramogoms pinigų beveik neišleidžiu, būna nueina pasivaikščioti po kokį akropolį, pasižiūri kaip vaikai ant ledo čiužinėja – jau ir pramoga. Dar leidžiu internetu pasinaudoti darbo vienom 15 minučių jaunesniajai, ir 25 minutės sūnui, nes jam mokyklai reikia namų darbams. Savaitgaliais po pusvaladnį galima. Vasarą gydytojai išrašo nemokamas reabilitacijas 2 savaitėms, nes vienai bronchinė astma, o kitam poūmis aseptinis sąnario uždegimas, tai atostogos kaip ir nekainuoja.

Santykiai su vyru geri, manau jis patenkintas, kad jam nereikia rūpintis kaip teisingai panaudoti pinigus. Jis pas mane ir netinginys – baldus sumeistravo, iš bendradarbių gavo prietaisą skaitikliams sustabdyti, mašiną man prižiūri – ir tepalą pakeičia ir ratus permontuoja ir netgi mano mėgiamų pievos gėlių vasarą parneša. Aš sau leidžiu pasilepinti grožio salone kartą per dvi savaites, manau, kad jam atrodau gražiai, bet juk tai nėra svarbiausia.

Vyras atostogauti nemėgsta, bet rudenį išleidžiu jį į bulviakasį pas gimines kaime, tai nuvažiuoju jo pasiimti ir bulvių ir burokų parvežam žiemai. Buvo čia užpernai viršininkas visą kolektyvą nuvežęs į mokymus kaimo turizmo sodyboj dviem dienom, čia jau negalėjau neleist, nes dar iš darbo būtų išmetę.

Aš pati tai važiuoju du kartus per metus į sanatoriją Druskininkuose ar Birštone po dvi savaites, manau, kad už rūpestį šeima to nusipelnau. Išvažiuodma nuperku jiems maisto ir palieku kokius 50 litų, jei bus poreikis nupirkti ką nors neatidėliotinai, bet jie man paskui atsiskaito.

Turiu atidėjus juodai dienai, kur ir kiek žinau aš pati, kitaip disciplinos nebūtų. Juk turi namuose kažkas palaikyti tvarką."

Unknown rašė...

Matei filmą "Children of the Corn"? Jei nematei, pažiūrėk, gal tai tavo ateitis :)

ramunia rašė...

Anonimiškas, tikiuosi tai ne tavo gyvenimo istorija? :DDD bet taip nejuokaujant, tai joooo... yra kur pasitempt.

ramunia rašė...

Jonai, berods mačiau... reiks pažiūrėt darkart :) nors ne, geriau papasakok kaip matai ateitį mano? ;)))

Rūta rašė...

Super sekmadienis, gerai kad ne sausio mėnesį, kai net Belgijoj spaudė iki minus dešimt :)

Bet patirties ir Jūs įgavot - tėtis kitą kartą jau žinos, kad neverta lifto dievui aukoti šluotkočio ar lempos koto - vis tiek po to teks skambinti liftų tarnybai ir prisipažinti, kad šachtoj palaidojai raktus ... :)

Vilma Kr. rašė...

Gerai, kad čia tik raktai...:) Aš, kada man neleido močiutė padėti kurti pečiaus - suskūriau savo "pečių"...po lova...

ramunia rašė...

Raktus atgavau! Šluotkotį irgi :D prisipažinau, kad įmetėm, kad nereiktų eit konteinerių tikrint... Valio!

Vilma, tikiuosi tavo pomėgis piromanijai praėjo? :D

Rašyti komentarą