šeštadienis, sausio 05, 2013

Kinijos grožis ir netvarka

Kelionių atžvilgiu mums praeiti metai buvo netikėtų ir greitų apsisprendimų metai. Aplankėme JAV ir nuvykom į tolimąją Aziją. Apie Ameriką vis neprisiruošiu sėst ir parašyt... O kol nenublanko įspūdžiai iš paskutinės mūsų didelės kelionės, pabandysiu atskleist labiausiai įstrigusius momentus.

Nemaniau, kad kada apskritai važiuosime į Kiniją, nes kelionė į ten atrodė tokia ilga, tolima ir brangi... Raityti stogai taip ir būtų likę tik knygose, jei nebūtų pasitaikę pigių bilietų su Finnair'u: bilietas Briuselis-Helsinkis-Chongqing (ir atgal), kainavo 200 eur. žmogui. Finnair'as vienintelė kompanija, kuriai leidžiama kirsti Rusijos platybes tiesiu keliu link Kinijos, todėl ieškant bilietų tai pigiausias variantas. Išvykom.

Dviračiais Xian'o miesto siena - 15 km




Kinija - pirmoji iš mano lankytų šalių, kur mes labai išsiskyrėme iš minios. Vien jau Nerijus - žmogus kalnas, o dar grupėje pora blondinių... sunku nepastebėtiems prasmukt. Didelis kiniečių dėmesys, sakoma, suteikia užsieniečiams užtikrintą saugumą keliaujant šalyje, nes kai esi labai matomas, mažėja rizika, kad tave kas apvogs. Lankėmės mažuose (jų masteliu) miesteliuose, kuriuose baltųjų turistų vienetai, o mūsų buvo net šeši vienoje vietoje. Senesni kiniečiai į mus žiūrėdavo taip, lyg matytų europietį pirmąkart gyvenime. Dažnas vaikas pirštu parodydavo mus savo tėvams.

Laukinė gamta
Juokingas momentas buvo kai paprašėm vietinio žmogelio mus su Nerijum nufotografuoti besibučiuojančius, įveikus aukščiausią - Pietinę 2,160 m. Mt. Huashan
kalno viršukalnę. Kopt iki viršūnės lengva nebuvo, todėl jautėmės verti šio kadro. Pasibučiavom, atsisukom, ir mūsų nuostabai mus fotografavo dar gal šeši kiniečiai! Ir sakė: " nespėjom nufotografuot, pakartokit :)". Ot, tie išdykėliai europiečiai! :)

Melejono vertas kadras

Kad kelionė lengva nebus žinojom, bet šitai supratom pamatę visuomeninio transporto grafikus. Retai kurioje informacijoje (nesvarbu ar tai oro uostas, traukinių stotis ar pan.) jūs gausite informaciją angliškai. Jie nešneka angliškai, o jei kalba tai tik sau suprantama anglų kalba. Dažnai paaugliai bandė prakalbinti mus su "hello". Mes buvom linkę su jais pabendrauti, bet deja tai būdavo tik "hello" arba "I can't understand you".  Mūsų draugai rusai puikiai išsireiškė: "popali v žopu mira".
Traukinių grafikai







Nerijus prieš kelionę paruošė lentelę kaip miesto pavadinimas angliškai/kaip jis tariasi kinietiškai/kaip rašosi hieroglifais. Taip ne kartą išsigelbėjom iš beviltiškos padėties, rodydami pirštu į pavadinimą ir klausdami gestų kalba į kurią pusę mums lėkt?!? Be gido tikrai nelengva keliauti, viską turi susivokti pats. Mūsų pirma suplanuota diena nuėjo šuniui ant uodegos, nes visą dieną važiavom iš taško A į tašką B per tašką C... Kinijoj atstumai didesni nei tikėjomės. Autobusu važiavom į vieną miesto galą, o paskui tą patį kelią grįžinėjom atgal... ir jau buvom pradėję galvot, kad teks ieškot nakvynės nepasiekus taško B... Vieno geranoriško jaunuolio dėka, kuris pats nekalbėdamas angliškai (nors sakė kalba, kai užklausėm.. - Yes Yes) susiskambino su savo mama (kuri iš tikro kalbėjo angliškai, ir tarpininkavo: patarė kaip pasiekti stotį; tik mes jos niekaip negalėjom rasti), metė savo reikalus ir mus, už rankutės vedžiodamas painiomis Chengdu gatvelėmis įsodino į tą autobusą, kuris mus pagaliau nuvežė į reikiamą Emeishan miestą. Tiesa, iš pradžių buvo sunku pasitikėt žmogum, kuris mums dovanojo apie 2 val. savo asmeninio laiko... Gaila neturėjom suvenyrų, o atsilyginimo pinigais nepriėmė. Garbė jam!
Geras žmogus pasitaikė

















O vat taksistai - aiškūs sukčiai, nors keliskart važiavom norėdami sutaupyti laiko ir nervų... Tačiau su jais reikia labai ilgai derėtis... Gatvėse niekas nepaiso kelio eismo taisyklių. Ne kartą mintyse dėkojau vairuotojui, kad likom gyvi. Kuris turi stipresnį garso signalą - tas drąsiau važiuoja. Mūsų vienas vairuotojas buvo įsitaisęs net policijos sireną, tad kai negelbėdavo paprastas signalas, įsijungdavo emergency! Nenutrenkti pėsčiojo, motociklininko, dviratininko ar kitų eismo dalyvių reikia turėti tikrai gerus vairavimo įgūdžius. Pereiti gatvę reikia turėti daug budrumo ir drąsos. Prabuvę tik savaitę Kinijoj mes patys papuolėme į avariją, o dar bent tris matėm keliuose. Jos nebuvo didelės, bet vistiek! Kokia tikimybė čia išgyventi?

Dar vienas, ir bene bjauriausias dalykas, kad visi gatvėse prispjaudo... tikriausiai tai gali visi, buvę Kinijoj, patvirtinti. Ne tik gatvėse, visur: autobusuose, traukiniuose ir pan. Neišsiplėsiu ta tema, bet tai tikrai šlykštu. Beje, kaip pasakojo vienas mūsų draugas M., kad matė senuose Briuselio muziejiniuose tramvajuose pakabintus ženklus su užrašais "nespjaudyti". Matyt tokia kultūra kadaise praėjo ir Europoj. Tikėkimės Kinijoj irgi praeis... Taip pat viena iš naujovių buvo tokie metinukai kūdikiai, kurių kelnės ties užpakaliu kiauros. Nuogybes demonstruot tik prie +15 šaltoka rodosi, bet jei vaikai užsinori gamtinių reikalų, tai tupia čia pat ir daro, nesvarbu ar tai būtų traukinių laukimo salė, ar gatvė, ar pan.

Apskritai Kinijoj higienos trūko siaubingai. Gatvėse perkepusių riebalų kvapas, šiukšlės, prispjaudyta, prikakota ir pastovūs remontai. Maisto įstaigose ir viešbučiuose tarakonai, skersvėjai ir kas nors palūžę. Nakvodavome "hosteliuose" (tai kaip čia išsiverčia? nakvynės namai gal?). Be pusryčių, užtat pigiai - apie 10 eur. žmogui, tad ir skųstis kažkaip nesinori: kiek moki - tiek gauni. Tačiau perėjus kalnais tai nebūdavo svarbu, miegodavom kaip kūdikiai.

Vienas iš kelionių tikslų yra išragauti tos šalies, į kurią važiuoji, virtuvę. Galvojau atsigersiu skanios žaliosios arbatos. Tokią rimtesnę arbatytę ragavom tik vienąkart, o kitus kartus toks vos vos vos vos gelsvas vandenėlis, beveik be skonio. Labai skaniai valgėm tik vieną kartą. Skaniai gal dar kokius du, o visi kiti kartai, kad išgyvent. Be abejo, patiekalai - labai aštrūs, bet gal dėl to sugebėjom išlikti visą kelionę sveiki kaip ridikėliai. Kažkas minėjo, kad matė jog Kinijoj prie druskos, cukraus, aliejaus, ant stalo padeda ir E 621, jei trūktų skonio... mes nesusidūrėm. Kitas gandas buvo, kad jei aukštyn upe geresni restoranai išpila panaudotus maistui riebalus į upę, tai žemyn upe ne tokie kilmingi restoranėliai renka ir naudoja riebalus toliau. Tikiuosi irgi nesusidūrėm.
Pats skaniausias troškinys kokį teko valgyti Kinijoj. Kiek čili pipirų pridėta! Bet vis tiek skanu buvo :)




Sriuba
Drakono ragavimai

Kas pasakys kas šie dalykai?
Skanus atradimas Kinijoje!
Kinijoje šiuo metu vyksta statybų bumas. Šalis keliasi, statosi, kada nors gal bus gražu, šiuo metu - baisu. Vien dulkės, smarvė, netvarka. Senieji kinietiško tipo namai su riestais stogeliais likę tik senamiesčiuose, šventyklose ir prisiminimuose. Visa naujesnių laikų statyba - blokiniai namai, o kiniečiai gali ranką ištiesdami sveikintis su kito namo kaimynu. Nors mums vienas gidas sakė, kad standartinis butas Kinijoj 80 kv.m., tuo labai abejočiau, nes tas pats kinietis minėjo, kad ir standartinis vyrų ūgis pas juos 185 cm. Nepasakyčiau...

Šiaip susidarė įspūdis, kad kiniečiai labai pamaldūs. Nuo pat ankstyvo ryto jų pilna savo šventyklose: uždeginėja smilkalus, meldžiasi, medituoja, neša, krauna Budai maisto ir tada jau eina tolyn su savo reikalais. Įdomu kas jų manymu tą maistą suvalgo? Buda?

Ankstyvą rytą šventykloje
Rytinės religinės apeigos





Kiniečiai ne tik meldžiasi nuo pat ankstyvo ryto, o ir užsiima masiniais šokiais, mankšta, treniruotėmis, sportu. Tokių saviveiklininkų būrelių pilni parkai ir aikštės. Prie vienos šokančių moterų grupės, joms leidus, mums pavyko prisijungti ir šiek tiek prisiliesti prie tradicijų. Klausėm vieno vaikinuko koks tikslas viso to? Nes matėm kaip ryte miesto aikštėj išlipa iš autobusiuko būrelis vienodai apsirengusių mergaičių ir daro pasirodymą, vėliau atvyksta kita grupelė, stoja šalia ir šoka savo šokį. Atsakymas buvo paprastas: nėra jokio tikslo, moterys tiesiog mėgsta šokt, o vyrai labiau linkę užsiimti sportu, mankšta, tobulinti kovos menų įgūdžius.

Yang-style t'ai chi ch'uan

 

Visgi masės žmonių daro savo. Jų tikrai pilna visur. Kalnuose vos galima prasilenkt, gatvėse, parkuose... Matydami, kad laiko mes tiek nepasilikom kiek reikia atlaukti eilę nusileidžiant nuo kalno (nesitikėjom tiek žmonių), apsaugai rodydami bilietus lenkėm kiniečius šokinėdami per tvoras (vėl tie europiečiai!), dėl to susilaukdami ir piktų pastabų, ir nuostabos žvilgsnių... bet taip vos spėjom į traukinį. Bet spėjom! Galvojau galą gausiu nuo bėgimo...

Kitas momentas vėlgi, dėl didelio žmonių kiekio ir noro visiems visur suspėt, teko bėgte užsiiminėt autobusą:


Viena iš didžiausių mūsų kelionės vinių buvo 8 val. trukmės kelionė II klasės traukinio vagone iš Zhangjiajie į Chongqing. Tiesa pasakius tikrai gaila, kad nevažiavo dar ir vištų, ožkų iki pilnos egzotikos, bet pamatyti vietinę kultūrą viešajame transporte laiko pakako. Dėmesio mums kitokiems be abejo netrūko. Sėdimos vietos visų mūsų šešetuko skirtinguose vagono kampuose. Visų pirma reikėjo atsikovoti savo sėdimas vietas rodant biliete nurodytą skaičiuką. Paskui šone sėdintieji taip garsiai diskutavo, kad neįmanoma buvo miegoti. Priedo dar ir rūkė, spjaudėsi, valgė, šiukšlino čia pat kur sėdi. Po trečios cigaretės parodžiau ženklą prie durų "rūkyti vagone draudžiama" ir kad čia pilna važiuojančių vaikų. Atsiprašė, išėjo į koridorių. Jaučiausi parūkius ir aš. Lipom į traukinį su mintim susikeisti vietas, kad drauge visi šešiese susėstumėm, bet vėliau supratom, kad neverta nervuotis. Tik kam atsikėlus, tuoj jo vietą užimdavo kitas. Tad tos 8 val. prailgo šiek tiek, tačiau pamatėm tikrosios Kinijos. 
vaikams čia tikrai buvo sunku
Daug daiktų žmonės turi, patys nebetelpa
O gražiausia ką mes matėme Kinijoje - Mt. Huashan, Zhangjiajie ir Tianmen Nacionaliniai miškų-kalnų parkai. Fantastiška gamta: laukinės beždžionės, niekur nematyti, įspūdingi vaizdiniai, svaiginantis aukštis ne vienam drebino širdį. Kita įžymi Kinijos vieta - Terracotta armija, kuri man didelio įspūdžio nepadarė. Gal ir netikėta buvo kai 1974 m. atrado šią slaptą imperatoriaus kariauną, bet man ta vieta dvelkia bloga nuotaika ir kapinėm. Tai kas čia gali patikti? Ir kaip vėliau supratom, kad Azijos gidų pagrindinę algos dalį ir sudaro komisiniai, gaunami iš prekybos taškų, kuriuose atvežti užsieniečiai apsiperka. Tai žinoma ir mus vedžiojęs gidas iš karto palydėjo į suvenyrų parduotuvę, paskui siūlė dar šen bei ten nuvažiuoti, bet mes sutikom nueiti tik į vakarinį tradicinių kinietiškų ritualinių šokių vakarą, kuris visai patiko. Žodžiu, pasikultūrinom visapusiškai. 

Mano pasakojimas apie Kiniją baigėsi. Nelabai tikiu, kad kas nors perskaitė iki galo... man pačiai nusibodo tiek rašyti :) Gal kada kam nors bus naudinga info ir tiek. Ir labiau dėl savęs, dėl savo bendrakeleivių sumontavau filmuką apie mūsų matytas vietas. Už daugelį video buvo atsakinga Julenka su Miša, taigi dėkoju jiems, kad pasidalino savo turtu. Taip pat ačiū Julenkai už kelionės iniciatyvą, planavimą, info ieškojimą (ir Nerijui bučkis už tai) ir atsakomybę visos kelionės metu. Kitai bendrakeleivei Juliai už gerą nuotaiką ir puikų prisitaikymą prie grupės, o Natašai už nuoširdų bendravimą ir ištvermę.

Pabaigai: 

I. Foto iš kelionės po Kiniją čia - Centrinė Kinija.

II. Video iš kelionės po Kiniją


III. Turnė: Už šią surinktą info dėkoju mūsų Julenkai ir Natašai:

1 diena: BrusselsHelsinki – Chongqing by Finnair. Chongqing:

1) Chongqing: City view from the Light rail on the way from the Airport to Chongqing North Railway Station.

2) Chongqing– Chengdu by train 117 CNY (first class)

3) Chengdu: City view from the local bus from Train Station to Bus Station

4) Chengdu– Emeishan by two local buses and at the end by taxi to “Teddy Bear Hotel” www.teddybear.com.cn

2 diena: Emeishan:



3) Golden Summit,Golden Peak Temple(Jinding), at 3077m: http://www.travelsichuanguide.com/tour/emeishangoldensummitspectacle.html

3 diena: Chengdu - Xi’an by plane (73 eur). Xi’an:

1) Museum of Qin Terracotta Warriorsand Horses: http://www.travelchinaguide.com/attraction/shaanxi/xian/terra_cotta_army/






4 diena: Xi’an – Zhangjiajie (transit Shanghai) by plane (110 eur). Zhangjiajie:


5 diena: Zhangjiajie:


2) Zhangjiajie – (transit Huaihua) – Chongqing by train 33 CNY+ 82 CNY (second class, seating places)

6 diena: Chongqing:

1) People's Liberation Monument, Chongqing: http://www.travelchinaguide.com/cityguides/chongqing.htm

2) City Center tour, shopping

7 diena: ChongqingHelsinkiBrussels by Finnair.

11 komentarai (-ų) :

Rima ir Algis rašė...

labai daug skaityti:(...TIK KOL KAS PAZIUREJOM:)

Agnietė rašė...

Gražiai ir įdomiai aprašai, Ramune. Tikrai neprailgo skaityti. Mes irgi kadanors nuvyksime į Kiniją, tikrai :)

Giedre rašė...

Ciki kelione. Smagu pasidalint ispudziais, saunuoliai.

Egle rašė...

Visai neprailgo skaityti. Smagus pasakojimas ir filmukai labai geri. Nerijus bega i autobusa taip saukdamas, turbut del to ir suspejot ;)

ramunia rašė...

ja ja! ;) Egle, tikrai: koks tai baltasis, žmogus-kalnas ir dar garsus kaip griaustinis vidury baltos dienos - geriau jau praleist ;)))

ramunia rašė...

beje, nebūtina skaityti viso to detalaus mūsų 7 dienų kelionės plano... čia nebent kas sugalvotų važiuot ir reiktų info... kada nors ;)

Rūta rašė...

Informatyvus įrašas. Tik dabar perskaičiau ir galvoju, tai patiko kelionė ar ne? :) Kaip suprantu, gerokai vargino "kitokia" buitis ir Oxford street minios, ar ne? ;)

O tie augalai tai gal kokių pupelių daigai. Kad daigai - tai tikrai :)

Filmukai smagūs ir gražios kelionės nuotraukos, of kors.

ramunia rašė...

tai čia žinai, Rūta, negali nepatikti kelionė iš principo, nes joje vistiek yra daug gero ;) bet tu teisi... šiek tiek daugoka žmonių, nors ne tai didžioji bėda jų, o tas toks tvarkos ir higienos trūkumas...

Kalnai nerealūs, miestai, kurių senosios architektūros likę - labai mieli ir gražūs, bet mes matyt pataikėm truputį ne tuo metu dar, labai daug remontų visur, tai tas biški akį rėžia...

Ta 'kitokia' buitis yra gerai susipažint, nes pamatėm tikrosios Kinijos gabalėlį, ko tikriausiai kelionių agentūros nesiūlo ;)

Žodžiu, neišeina vienpusiškai nupiešti viso paveikslo - buvo visko :)))

Vytautas rašė...

Perskaiciau labai idomiai iki pat pabaigos. Saunu. As tai va irgi planuoju vis kur nors toliau vaziuot. Tikiuos iki kitu metu nuvaziuoti i Indija. ...

ramunia rašė...

Važiuok būtinai, kiekviena patirtis yra vertinga ;) arčiau spėsim nuvažiuot bet kada, o tolyn reikia kol yra už ką ir sveikatos ;) aš tavęs paklausinėsiu apie Indiją , jei kada sugalvosim važiuoti ;)))

Rūta rašė...

kaip suratau iš kitų pasakojimų, kad ir apie Pekiną, statybos - šios šalies kasdienybė. Kaip Tu ir sakei - griauna medinius namukus ir stato dangoraižius.

Et, na tai gi - puiki kelionė ;)

Rašyti komentarą