Išsvajotoji Amerika

Ameriką aš norėjau pamatyti nuo jaunų dienų. Tai buvo mano svajonė. Aš žinojau, kad tikrai ten nuvyksiu. Ir kai basomis kojytėmis žarstant Virginia Beach paplūdimio smėlį mačiau beprotiškai šėlstantį jaunimą, o bangoms mušant vakarėjančio Atlanto vandenyno krantus iš didžiulių laivų griaudėjo nematyto grožio fejerverkai, aš supratau, kad tas laisvės jausmas - tai ir yra pasiekta svajonė. Taip aš pirmąkart atsidūriau išsvajotoje Amerikoje.

2000-ųjų vasarą dirbau daug, mačiau mažai, bet tikrai žinojau, kad ir vėl norėsiu čia sugrįžti. Ne vieną kartą ėjom pasitikti saulėtekio, nors supratom, kad saulėlydžiai daug daug gražesni. Būtų užtekę ir to vieno saulėtekio, bet po darbų nesugebėdavom laiku atsikelti... Dirbau per tris darbus ir to truputį buvo per daug. Jautėsi šioks toks išsekimas. Kartais nuo nuovargio užmigdavau tiesiog stovėdama darbo vietoje prie kasos aparato ir atidavinėdama grąžą. Gėda prisimint kaip vienas žmogus paklausė "ar tu miegi?"

Neskaitant viso nuovargio ir darbo krūvio, laisvalaikis buvo nuostabus. Gyvenau nuostabiame Outer Banks iškišuly, primenančiame mūsų lietuvišką Nidą. Čia visada visiems buvo gera nuotaika. Tai kurortinis kraštas: čia žmonės atostogauja, čia leidžia pinigus, čia banglentininkų rojus. Čia pilna prabangiausių jachtų, čia perkamos milijonus kainuojančios vilos, čia vyksta gyvenimas 24/7. Susipažinau kokie yra amerikietiški vakarėliai. Palyginau kaip gyvena paprasti žmonės ir kaip gyvena turtuoliai, į garažą parkuojantys ne pirmą prabangią mašiną. Vakarais terasoje girdėdavosi svirpliai, lyg mažos žiežirbos ore skraidydavo jonvabaliai, lemputėmis nusagstyti namai švietė nepaprastu jaukumu. Ir ta vasara prabėgo labai greitai. Užsidirbau pinigų ir grįžau. Nostalgija Amerikai buvo nežmoniška, be galo norėjau vėl tenai skristi... Bet praeina laikas ir supranti, kad sprendimas sugrįžti į Lietuvą buvo teisingas.

2012 metais į Ameriką grįžau antrą kartą. Tais metais įvykdėm dvi dideles keliones - Kinija ir JAV. Apie Kiniją pasakojau daug daug daug, o kadangi iš karto neprisiruošiau parašyti apie Ameriką tai jau šiek tiek ir įspūdžiai išblėso. Bet iš kitos pusės liko patys tie prisiminimai, kurie labiausiai įstrigo. Amerikoje šį kartą praleidome 2 savaites.

Niujorkas/New York

Gražiausia Niujorko dalis - Hudson upės pakrantė. Smagiai pasivaikščioti galima Centriniame parke - čia daug skulptūrų, žalumos, įvairia veikla užsiėmusių žmonių (tai su kardais, tai bėgikai, tai šokėjai, tai pianistai, akrobatai, pilna žaidžiančių badmintoną, besideginančių ir t.t.). Mane taip pat sužavėjo sodas įrengtas ant senų buvusių bėgių. Čia galima pasižvalgyti daugiau idėjų dėl sodų/parkų.  Įdomiausia Niujorko dalis - China town/kiniečių miestelis, Soho rajonas, Manhetenas. Įžymybių nesutikom. Užtat labai skaniai visur pietavom. Ypač Niujorkas yra vegetariškų patiekalų rojus. Prie Laisvės skulptūros nevykom specialiai, mums ji ir iš toli atrodė gražiai, ir dar radom jos prototipą (pamatysite foto). Aplankėm tikrai įspūdingą modernaus meno muziejų MoMA (kiekvieną penktadienį nuo 4h iki 8h (vakaro) nemokamas, taip ilgai laukiant eilėje, bet sutaupant 25$). Taip pat istorinį indėnų muziejų. Ir be abejonės labai džiaugėmės mūsų draugo Audriaus namais, kompanija, patirtimi gyvenant Niujorke ir praktiniais patarimais lankantis šiame nežmoniško dydžio mieste. Audriaus dėka susipažinome ne tik su miestu, bet ir su tituluotu vaisių karaliumi durianu. Paragavom. Daugiau nebandysim. Nepamėgom...

Nutukusių žmonių beveik nesimato. Per didelė minia, kad pastebėtum kitokius. Tačiau tu privalai tokiame mieste būti geriausias, nes kitaip nebūsi pastebėtas niekada. O čia geriausių privažiavę labai daug, nes galima gauti pagal kiekvieno skonį tiek maisto, tiek rūbų, tiek kitų paslaugų. Dangoraižiai čia remia dangų ir pasikėlus aukščiau atsiveria nuostabios miesto panoramos. Taip pat iš kaminų, iš kanalizacijos šulinių visur pasimato ir kylantys garų kamuoliai (kas verčia susimąstyti apie ekologiją, klimato kaitą, populiaciją ir pan.)



Čia labiausiai jaudinausi važiuodama, nes iš senų senovės Čikaga - lietuvių rojus. O tame rojuje lankiau savo brolį, su kuriuo čia drauge praleidom tiek laiko, kad tikriausiai per paskutinius 20 metų kartu sudėjus tiek nepriskaičiuotumėm... Tikrai rojus! Daugiau jau man nieko ir nebereikėjo iš Čikagos. Bet atgavusi dvasinę pusiausvyrą rinkausi ką daugiau pamatyti. Dėka mano žavingos brolienės, Čikaga tapo mūsų kultūros sostine. Čia aplankėme super gerą miuziklą "Million Dollar Quartet", kai patys pirštai spragsėjo ir širdį kuteno mėgstami muzikos garsai. Prie to paties, kam patinka Johnny Cash, labai rekomenduoju pažiūrėti filmą "Walk the Line" (2005). Vėliau pabuvome kartu su Blue Man Group pasirodymu, kuris pranoko lūkesčius, nes jame sudalyvavo netgi pati brolienė! Žinoma aplankėme pagrindinius miesto objektus: Millennium Parką su savo grožybėmis: Debesų Vartais/Cloud Gate skulptūra (kai kurie ją vadina Pupa, kokia čia pupa, kai tokia skulptūra debesimis virsta!) ir Jay Pritzker Paviljoną, sukurtą tobulam muzikos klausymui, apvaikščiojom gotikinį stilių menantį Čikagos universitetą. Patikrinom Mičigano ežero pakrantes, kur mus užklupo juodi audros debesys. Pasivaikščiojome Navi Pier prieplaukoje, Grant parke. Pasisvečiavome Čikagos meksikiečių kvartale, daugiau ten nekelčiau kojos... Niekas mums nenutiko, bet rodės visokie nenormalūs aplinkui žmonės: tai koks senis su kirviu tarpdury stovi, tai kitas ramentais pasirėmęs kruvinas sėdi, čigonė praėjo su barškalais, gatvės tuščios, nuo įtampos laidai ūžia... žodžiu, brrr... prieš važiuojant kur nors pasidomėkite saugiomis ir pavojingomis vietovėmis. Paskui nusiraminimui užsukom suvalgyti sparnelių (ir iš tikro pažiūrėti į plikas mergas) į South Park'o išpopuliarintus Hooters. Plikų mergų nebuvo, o sparneliai buvo visai skanūs.

Ir žinoma net stebėtina kokie amerikiečiai atviro būdo. Jei kam faina, tai tikrai visi aplinkui tai žinos. Ar tai būtų bankininkas, ar sargas, ar ledų pardavėjas, visi iki vieno tave pašnekins ir tikrai nepatingės persimesti keletu žodžių. O vakarėjant atsidūrėme šalia būrelio mėgėjų besidominčių astronomija. Tuoj buvom privesti prie teleskopų ir verčiami pažiūrėti kažkokią žvaigždę. Smagiau buvo ne tą žvaigždę pamatyti, o patirti kokie mielaširdingi tie žmonės ir kiek entuziazmo jie turi.

 

Charlotte, NC/Šiaurės Karolina

Charlotte - miestas mažesnis nei prieš tai buvę: mažiau žmonių, mažiau mašinų, gyvenimas čia eina šiek tiek lėtesniu tempu. Ieškant senamiesčio mums viena moteriškė atsakė, kad čia ne Europa, čia nereikia tikėtis iš kojų verčiančios architektūros. Tai taip ir buvo, neišvirtom. Visgi reikia pripažinti, kad Europos senamiesčiai įspūdingesni. O šiaip Charlotės miestas pilnas skulptūrų, fontanų, smagių kampelių, bet reikia žinoti kur eiti. Verta iš anksto daug paskaityti ir pasidaryti sąrašą lankomų objektų, nes miestas visgi ne Telšiai, pėsčiomis neapeisi. Skyrėme laiko ir kultūriniam gyvenimui. Aplankėme NASCAR būstinę, kur vyksta automobilų lenktynės. Taip pat apėjome modernaus meno muziejų "Bechtler Museum of Modern Art", "Mint museum". Taip pat mus labai sužavėjo šalia esantis menininkų miestelis Asheville. Čia buvo tiek muzikos ir visokių meno dirbinių, kad rodės linskmybėms nebus galo. Pakeliui aplankėm Indėnų buvusią gyvenvietę. Vėliau nuvykome palaipioti po Chimney Rock Parką. Tai galingas parkas, su puikiai pritaikytais pėsčiųjų takais ir apžvalgos aikštelėmis - gamta visai dienai. Nepraslydome ir be amerikietiškų burgerių. Mes juos ragavom išbandytoje ir rekomenduotoje "Red Robin" burgerinėje. Tikrai buvo labai skanu.

Charlotėje pastebėjome, kad žiauriai daug tikėjimo žodį skelbiančių žmonių (miesto gatvėse plakatai "The gift of GOD...", "Have you thanked God today?" ir pan.), o ant kurios sankryžos nepasisuksi ten bažnyčia stovi. Įvairaus tikėjimo. Kiekviena komuna turi savąją, kur ir verda tos komunos gyvenimas: vaikų būreliai ten, baseinai ten, savaitgalio susitikimai ten, pamaldos ir pan., visas gyvenimas sukasi apie bažnyčią. Jei tu nepriklausai bažnyčiai, tu nepriklausai komunai. O mes gyvenome ramiame Charlottės priemiestyje pas mūsų draugus Laurą ir Artūrą. Išragavome ne vieną šeimininkės šedevrą, susipažinome su vietiniais produktais. Labai susidraugavom su jų šauniomis gražuolėmis dukrytėmis, kurios mums priminė, kad turim vaikų ir kaip jau jų pasiilgome.

Amerika nepalieka vienpusiškų jausmų. Kaip ir visur - yra gerų dalykų, yra blogų. Nors aš jau antrąkart buvau, tačiau liko ką pamatyti dar ir trečiam kartui, ir ketvirtam... Atsirado naujų lankytinų objektų! Kelionė kainavo vienam žmogui apie 1000 eurų. Pagalvokime kiek tai kainuoja visai šeimai. Todėl nieko keisto, jei artimus gimines apkabini tik kas du - tris metus. Plius atostogų amerikiečiai gauna nedaug, nes jos kainuoja nežmoniškus pinigus. Bet nepaisant viso to, amerikietiškas pozityvumas nemiršta ir man tai labai patinka. JAV tai šalis, kurią yra be galo nuostabu lankyti ir pažinti, tačiau gyventi kol kas labiau traukia senoji geroji Europa.

Nuotraukų katalogas:  Amerika 2012.