Tik ką grįžom iš Maroko. Skridome iš Briuselio Zaventemo oro uosto su Royal Air Maroc kompanija. Vaikams buvo naujiena maitinimas skrydžio metu. Su tokia pramoga dar nėra tekę jiems susidurti. Negalėjo patikėti, kad gaus valgyti nemokamai! Visa veikla taip išblaško, kad tos 3 valandos pralekia greitai. Bilietus pirkome vasario mėnesį, dar prieš visus teroristinius išpuolius. Spauda gąsdino eilėmis prie Zaventemo oro uosto, tačiau džiaugsmui tai nepasitvirtino - viską praėjome lengvai ir be didelių kliūčių. Tačiau Briuselio gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Visi visus akylai stebi, o ypač nepavydėtina būti musulmonu svečiu, kurį visi žvilgsniu skanuoja dvigubai.
Maroke gyvenome pilnas keturias dienas: 1 diena: Rabat 2 diena: Casablanca 3 diena: Salé ir paplūdimiai 4 diena: Rabat zoologijos sodas
Apie Rabatą daug nebuvome girdėję, paskui tik įsitikinome, kad tai mažiau mylimas turistų miestas. Tikriausiai dėl to visi prekeiviai čia neišpuikę, kainos neužkeltos, mielai atsako klausiami, draugiškai pamoja ranka kviesdami užeiti. Didelė dalis marokiečių supranta prancūziškai. Ši kalba dėstoma mokyklose kaip pagrindinė užsienio kalba, o užrašai pakartotinai užrašyti prancūziškai, todėl daugeliu atvejų susikalbėti nebuvo didelių problemų.
Europa sutinka Afrikos žemyną!
Iš viešbučio mums užsakė 'didelį taxi' (tokie čia brangesni ir neįsijungia skaitliuko, galioja susitarimas). Taxi mums kainavo 20 eur į vieną pusę. Kaina nemaža, bet atsibeldus naktį į kitą žemyną visai nesinori ieškoti nuotykių. Maroke pilna yra mažųjų taxi, kurie talpina tik tris žmones, ir kiek girdėjom, yra labai pigūs, bet mes jų neišbandėme dėl paprastos priežasties - mūsų daugiau nei trys.
Viešbutį Riad El Maati susiradome Rabato senamiesčio širdyje - Medinoje (taip vadinamame senamiestyje). Tai buvo tarsi oazė po viso gatvės triukšmo ir amžino turgaus. Senamiesčio gatvėje nerasi medelio, o kiekviename kieme puikuojasi bananai ir palmės. Skanūs pusryčiai, malonus ir paslaugus personalas, įdomus ir autentiškai įrengtas interjeras - sukėlė pagarbą šiems namams.
Riad El Maati viesbutis
Vakare grįžus visad pasiūlydavo mėtų arbatos, parekomenduodavo kaip kur geriau nuvažiuoti. Turėjome planą nuvykti iki Feso miesto, kiek skaitėme, kad tai kultūrinė, dvasinė ir meninė Maroko sostinė. O jo medina – viena seniausių islamo pasaulyje, ir kad ne vienas pasiklysta jos 9 000 gatvelių labirintuose. Nuo Rabato jis nutolęs 200 km. Mašinos neturėjome, o traukiniu ilga melodija važiuoti, todėl pasilikome jį kitam kartui, nusprendę daugiau laiko skirti Rabatui ir Kasablankai.
Rabat - Kasbah Oudayas
Rabat - Kasbah Oudayas
Rabate pasižymėjome kelis lankytinus objektus, kuriuos per pirmą dieną neskubėdami ir aplankėme: Kasbah Oudayas - tai baltos ir mėlynos spalvų miestelis. Kasbah buvo statyta kaip gynybinė tvirtovė 12 a. puolantiems iš vandenyno priešams. Dabar čia tiesiog žavingas labirintas, bet, žinoma, kaip ir buvome girdėję, čia pilna 'netikrų gidų', kurie pamatę pasiklydusius turistus medinoje, ieškančius išėjimo į didžiulę terasą, kur atsiveria vaizdas į Rabato pliažą, puola nieko neprašomi padėti ir vesti terasos link, kur galiausiai tenka susimokėti už 'pagalbą'.
Kasbah Oudayas pakrantė ir Andalūzijos sodai
Vėliau, jau savarankiškai pasivaikščioję po senamiestį, prisėdame dėmesio vertoje kavinukėje "Maure", kur pirmą kartą vaikai paragauja marokietiškos mėtų arbatos. Daugiau cukraus jau tikriausiai arbatoje nebeištirptų, apsisaldinome juodai, o ateityje pradėjome prašyti nebedėti cukraus. Kavinėje šmirinėja pulkai chna puošėjų, todėl Gintarė neatsilaiko ir už 2 eur leidžia išpiešti ranką. Matėm daugiau sugundytų turisčių, kurios atraitytom kelnių klešnėm bei rankovėm semiasi marokietiškų ornamentų glėbį. O visai šalia kavinukės gražus Andalūzijos sodas, kuriame sėdėdami kramtėme pas vieną marokietį pirktus šviežius žemės riešutėlius ir skaičiavome gatvėse besišlaistančias kates. Išvažiuodami iš Maroko turėjome 601 katę, čia tik užmatytų, o kiek dar liko neužmatytų, kurių tikiu kad yra bent dvigubai daugiau, gausybė, besimaitinančių išmetamais žuvų viduriais ir kitais gatvės skanėstais.
Rabato katinai
Taigi, po Kasbah pasukome link Hassan minareto ir šalia esančio Muhammedo V-ojo mauzoliejaus. 12 a. pradėtas Hassan bokštas niekad nebuvo baigtas statyti, dėl paveldėtojo politikos sostinę perkelti į Marakešą. Rabatas sostine vėl tapo tik 1956 m., o japonų architekto projektuotame mauzoliejuje guli palaidoti dabartinio Maroko karaliaus senelis ir tėvas. Kolonų virtinės puošia taką nuo bokšto iki mauzoliejaus, o pačią aikštę saugo garbės sargyba.
Muhammedo V-ojo mauzoliejus
Objektą gana greitai apžiūrime ir pasukame link Chellah istorinio miesto. Iš šio miestelio likę tik kolonų ir pastatų griuvenos, su mažos mečetės bokštu, kuriame puikiausiai lizdą susiritinę baltieji gandrai. Šioje istorinėje vietoje apsigyvenę apie 70 gandrų šeimų. Man gyvenime dar nėra tekę matyti tokios jų kolonijos. Įsivaizdavau, kad gandrai arti vieni kitų negali sukti lizdo, o čia po kokius 3-5 ant vieno medžio! Nuostabi istorinė vieta.
Chellah
Pabaigai šios dienos prasiėjome karališkuoju parku ir priėjome iki pat karaliaus rūmų, kur apsaugos prie įėjimo buvo tiek, kad nedrįsome eiti toliau. Apskritai į šią netgi parko zoną įeiti tikrina visus policija. Mūsų prašė parodyti pasus, bet sakėm, kad palikom viešbuty, tai sakė "ok, galite eiti ir taip". Išeinant kitas policininkas klausė ar jau rodėm pasus, tai sakėm, kad "taip, žinoma", ir išėjom. Nežinau, nesupratau, kažkokios nerašytos taisyklės ir tiek.
Žmonės iš esmės pasirodė paprasti ir geranoriški, nors įtarumas visame kame sverbėsi į viršų, kad ir kaip teigiamai stengiausi apie viską galvoti. Tačiau įtarumą greitai išblaškė teisingas požiūris į turistą, kad nereikia čia jam laižyti kojų, bučiuoti rankų, pakelti dirhamų skaičiaus ar kišti nereikalingus daiktus į rankinę, už ką paskui turi susimokėti.
Vykstame į Kasablanką
Antrąją dieną važiuojame traukiniu iki Kasablankos. Kaina mūsų šeimai - 15 eur į vieną pusę. Vaizdelis pro langą gana graudokas – skurdas, šiukšlės, skurdas, šiukšlės – ir taip viskas kartojasi ratu. Pakeliui matau pievoje veikiančią kirpyklą: kėdė, ant kurios sėdi klientas ir kerpasi plaukus - erdvu vienok. Medina pasitinka turgumi. Prekeiviai gana pasyvūs, nepuola siūlyti savo prekių, ramiai stebi praeivius. Ore tvyro prieskonių ir kepsnių kvapai. Miesto simbolis – ant vandenyno kranto stovinti Hasano II mečetė, kurioje ir praleidome didžiąją dalį dienos. Įspūdingas objektas. Tai antra pagal dydį mečetė pasaulyje, jos bokšto aukštis unikalus – 210 m. Kaip ir dera pagal vietines tradicijas, kiekvienas nusiauname batus. Mečetėje telpa 25 000 maldininkų (20 000 vyrų ir 5 000 moterų). Kažkuriais atvejais yra atidaromas stogo gaubtas. Kolonos - iš rausvo marmuro. Grindys grįstos auksaspalviu marmuru. Didelė dalis išklota minkštais kilimais, dėl ko vaikus vos suvaldome nuo beprotiško 'saulučių' darymo... Be pagrindinės maldos salės, mečetės komplekse yra apsiprausimo salė, pirtys su baseinu (sakė, kad nenaudojamos, o labiau turistų apžiūrai skirtos), biblioteka, vidinį mečetės kiemą juosia apartamentų kompleksas skirtas atvykusiems maldininkams apgyvendinti.
Hasano II mečetė pastatyta ant kranto
Mečetės vidus ir apsiprausimo salė
Po mečetės išėjome pasivaikščioti palei vandenyno pakrantę. Nėra čia daug ką žiūrėti todėl judame tolyn. Eidami susigalvojame veiklos ir renkame įvairių įdomesnių augalų sėklas ir šakeles. Prisėdame suvalgyti kiaulienos dešrelių remontuojamame Arabų Lygos parkelyje. Kada nors čia gal bus gražu. Netoliese praeiname didingą Švč. Jėzaus Širdies katedrą, kuri nuo 1956 m. buvo naudojama kaip mokykla ir kultūros centras, o dabar ten vyksta mugės ir parodos. Išvykdami iš miesto ragaujame sraigių. Skanu. Mums viena vokietė liepė nuvažiuoti į šalia esantį El Jadida miestelį (nuo Kasablankos 100 km), bet ten nenuvykome dėl laiko stokos, o paskaitę Paulius prisiminimus supratome, kad nedaug ir praradome.
Pridėti antraštę
Trečia diena skirta Salé miestui, esančiame visai šalia Rabato. Be problemų į ten nusigauname tramvajumi. Vėl medina, vėl turgus, vėl žuvies kvapas, vėl avies galvos, daržovių ir vaisių kalnai, kalnai drabužių, pakalnės indų indelių, lempų, bileko, ko nelabai mums ir reikia. Tiesa, pas tokį dieduką visgi nusiperkame džiovintų figų, kurios Nerijui pasirodė teisingos, tuo senolį labai pradžiugindami, kad jis buvo linkęs net mums figas nuplauti ir paruošti valgymui, bet sakėm "labai ačiū, bet susitvarkysime patys". Taip sužinojome, kad džiovintus vaisius reikėtų visgi plauti, ko aš beveik niekad nedarau.
Džiovintos figos ir švieži svogūnai
Avytės
Mėsa - aviena, o žuvis įvariaus
Absoliučiai visose medinose parduodami vaisiai ir daržovės stebino savo derliumi ir gausa. Turėjau kažkokį neteisingą įsivaizdavimą, kad Afrikoje vaikai badauja ir niekas čia neauga. Bet štai čia ant prekystalių svogūnai kumščio dydžio dar šaknimis tiesiai iš daržo, arbūzai nepakeliami, apelsinai, persikai glėbiais imami, prieskoninių žolelių ir mėtų buketai, cukranendrių sultys upeliais teka. Bananų vietinių ir atvežtinių pasirinkti gali, bet ragavom vietinius aišku, kurie nelabai kuom ir skyrėsi nuo įprastinių.
Maroko turtai: vilna ir prieskoniai
Arbūzai, kurių toli nepaneši
Šilkverpiai, kurių vos neprisipirkom vaikams žaisti
Pats Salé nuo 1630 m. tapo piratų miestu, todėl visai šalia vandenyno ir miesto kapinių buvęs piratų kalėjimas. Pro jo šoną užlipome ir prasiėjome miesto sienos gabaliuku. Visai šalia smilgose paskendusios musulmonų kapinės. Kai kurie pajūrio namai primena vaiduoklines chruščiovkes.
Musulmonų kapinės ir namai-vaiduokliai
Užsukome į 14 a. statytą universitetą Médersa mérinide de Salé (nežinau kaip teisingai išversti). Pagrindinė salė gausiai dekoruota mozaika ir kedro medžiu. Universitetas buvo skirtas Korano, filosofijos, literatūros ir medicinos mokslams mokyti. Čia pat studentai ir gyvendavo. Kambariukai išskirtinai maži, sunkiai įsivaizduojamas gyvenimas juose. Išėjimas į terasą ant stogo, kur galima apžvelgti dalį Salé panoramos, per mažą langelį trečiame aukšte. Muziejus nedidelis, nebrangus ir vertas dėmesio, jei jau kur eisite pro šalį, užsukite.
Médersa mérinide de Salé
Médersa mérinide de Salé
Médersa mérinide de Salé
Médersa mérinide de Salé
Kadangi dar turėjome nemažai laiko, o Salé jau apžiūrėjome, ėjome ieškoti autobuso link švaresnių paplūdimių. Autobusų stovėjimo vietą ir važiavimo laiką reikia žinoti, gal net labiau nuspėti, nes jokios info nebuvo galima surasti. Net sustojimo gerai teko paieškoti. Planavome važiuoti apžiūrėti pliažų tolėliau nuo Rabato, todėl tik iš trečio karto paklausus eilinio gatvės praeivio kur rasti autobusą nr. 45, menamą sustojimą visgi radome ir tikslą pasiekėme. Bet nesugebėjome suvokti kaip turistui susigaudyti su grafiku...
Vieta, kur neraštingi ateina laiškų rašyti ir internetą gali rasti "ČIA"
Supratome, kad turistais čia mažai rūpinasi. Čia teka upė Nilas, čia gyvena krokodilas. Nu gerai ne Nilas ir ne krokodilas, o gyvena visai eiliniai marokiečiai žmonės su savo tradicijomis. Pliažuose vien tik vyrai: deginasi, maudosi, žaidžia futbolą, sėdi baruose, klausosi muzikos. Toks nejaukus jausmas, kaip kad moterų genocidas būtų įvykęs. Norisi apkabinti savo viščiukus sparnais ir nešt iš čia kudašių kuo greičiau. Pakrante artėjant nuo "Sid El Abed" pliažo link "Kontrabandierių" pliažo pradėjo publika pasipildyti ir viena kita mergina. Pasidarė ramiau ir jaukiau.
Žvejyba
Akmenuota pakrantė, bet yra ir gražaus smėlio paplūdimių
Ieškantiems ne tik minkšto smėliuko
Grįžę į Rabatą jau antrąkart vakarieniavome kelionių giduose užrodytame restoranėlyje El-Bahia (Bab Lbouiba, 4 Avenue Hassan II, Rabat 10030). Maistas nėra brangus ir skanus, o publika įvairi, tad drąsiai rekomenduočiau užsukti. Vakarienė šeimai kainavo apie 45 eur.
Paskutinę dieną skyrėme Rabato zoologijos sodui, iki kurio vėlgi vos radome važiuojantį autobusą nr 18. O paskui dar gabaliuką išlipus teko grįžti, nes nesugebėjome suprasti kada ir kaip čia stabdyti reikia, mėlynas signalo mygtukas neveikė, bet galų gale visgi sustojo, gal prisiminė, kad turistų grupelė buvo klausus apie zoo sodą :D
Rabat zoo
Zoologijos sodas - nuostabus: švarus, tvarkingas, gyvūnams skirta pakankamai daug erdvės gyvenimui. Nebuvau mačiusi tokių didelių baltųjų raganosių! Tikri dinozaurai, o ne raganosiai! Taip pat čia pažinau argano medį, kuris auga tik pietvakarių Maroke ir yra toks naudingas maistine prasme ir kosmetikoje, kad vadinamas net baltuoju Maroko auksu. Vau. Nenusipirkau. Bet nusipirkau užtat juodojo muilo. Vesiuosi dabar drauges į pirtis lauktuvėmis dalintis.
Rabat zoo
Tai čia, draugai, pritempiau visa ką sugalvojau teigiamo apie Maroką. Tuom ir baigiu.
Kiek teko pamatyti miestelių supratau, kad Maroko architektūroje dominuoja nuostabi mozaikinė puošyba, kuri dažnai taip kruopščiai paslepiama po skarmalais ir griuvenom, kad sunku užeiti bei pamatyti. Bet visokia patirtis yra naudinga. Visą kelionę mane lydėjo dvejopi jausmai. Visų pirma - pažintinis jausmas, kai matome kitą tikėjimą, kitą pasaulį, kitą žemyną, mūsų tautų skirtumus ir panašumus. Skirtumus kaip rengiamės, kaip elgiamės, ką valgome, ką geriame, kaip meldžiamės ir kaip gyvename. O panašumus kai supranti koks yra vartotojiškas mūsų gyvenimo būdas. Visur tas pats - ar tai būtų Europa, ar tai būtų Afrika, ar tai būtų Kinija. Visur tiek šūdo, kad baisu kas darosi! Daiktų krūvos, juos perkame, patenkiname savo poreikius, o toliau ir vėl nepraeinami turgūs... Viso to pasekoje - kalnai šiukšlių: kapinėse, gatvėse, parkuose, pakelėse, vandenyno pakrantėse, vandenyje... Visi tie šiukšlynai mane labai slėgė, nustelbė visą Maroko gamtos grožį. Toks vaizdas, kad valdžia visiškai nesirūpina savo turtu. Pvz. šiukšlių dėžių galėtų būti smarkiai daugiau, nes dabar toks vaizdas, kad jų beveik nėra. Sukelia juoką tas kontrastas tarp gatvės šiukšlyno ir iščiustyto viešbučio ar mečetės. Duris uždarai ir pamiršti tą aną gyvenimą. BBC rašė, kad daugelyje turistų pamėgtų vietų neįmanoma išsemti šiukšlyno. Bet aš manau, kad čia ne tik turistų kaltė, o ir vietinių gyventojų, kurie rūpinasi tik savo kiemu. Būdama Maroke nemačiau nei vieno turisto, kuris numestų šiukšlę, o vietinių mačiau labai daug.
Taigi, ar rekomenduočiau važiuoti? Nežinau. Buvo ir gražių momentų kuriuos aukščiau aprašiau, kaip pavyzdžiui kvapą gniaužiantis reginys kur Gibraltarų sąsiauris jungia du žemynus (foto viršuje)!
Pranešimai
0 komentarai (-ų) :
Rašyti komentarą