Ieškant legendinio šaltinio

Ruduo niekada nebuvo mano mėgstamiausias metų laikas. Bet jei jis toks auksinis, šiltas ir gražus, kartais keičiu nuomonę. Patinka vaikščioti gelsvų lapų ir kaštonų nuklotais takais. Arba pravažiuoti dviračiu šiurenant padžiūvėlius ir pakeliant juos nuo žemės paskutiniam skrydžiui. Gamta tuomet atrodo tokia rami ir melancholiška...

Nusiteikę tokiam rudeniškui poilsiui vykome pasivaikščioti į Zoete Waters parką. Waversebaan, Oud-Heverlee. Čia teka legendinis šaltinis. O legenda tokia, kad žmonės ten nuo senų laikų važiuoja, moliniais indais vandenį semia ir juose jį laiko, geria, mineralais kūną ir sielą gydo. O mes nors jau Briusely aštunti metai gyvename ir labai seniai girdėjom apie jį, susiruošėme nuvažiuoti tik prieš porą savaičių.

Rudens pats gražumas. Auksinis. Lapas po lapo į puokštę, kaštonas po kaštono į krepšelį. Renkame valgomus kaštonus-kaštainius, kepsime ir ragausime juos grįžę namo. Dar randamas vienas kitas riešutas, ir dar neištirtos erdvės jau žinomose teritorijose. Ramybė ir šventas šeimos laikas.

Daugiau pašiurenimų lapais pamatysite čia -  "Auksinis ruduo".