Suvalgytas paskutinis šokoladinis saldainis.
Juodas šokoladas - baltas šokoladas. Juoda - balta. Yin - Yang. Basta!
Mėgavausi per šventes, negalėjau sustoti po švenčių. Kova su savimi nustatoma
bent metams! Kas mane pamato su tortu rankoje - skolinga šokoladą lieku!
Nuo rytojaus atsisakau saldumynų. Nevalgysiu cukraus!
Su išskirtine teise kokiam vienam tortuko gabaliukui vasaros metu!
Šventės baigėsi. Sulaukėme Trijų Karalių apsilankymo ir burto kas taps šių metų
karalius, kas užsidės šių metų karūną. Šią tradiciją sužinojome atvykę į Belgiją, ir supratome, kad ji įprasmina trijų
karalių dieną mums priimtinu būdu. Pirkome marcipaninį pyragą, dalinome į
tiek dalių kiek burtuose dalyvių ir žiūrėjome kas ištrauks skulptūrėlę iš
savo išsirinkto pyrago gabaliuko. Šiais metais Mantvydui teko laimė užsidėti karūną ir mums pavadovauti. Karūna, beje, su Elzomis ir Anomis iš Frozen! Nu blyn... Nu kodėl! Čia tik mergaitės nori būti princesėmis, suprasti!? Nors pyragas buvo šįkart labai skanus, nors paprastai nemėgstu marcipanų.
Padidintas buvimas namuose leido suprasti, jog esame labiau intravertai nei
manėme esantys. Aš pati nors mėgstu būti ten kur daug žmonių, bet visiškai nemėgstu
būti dėmesio centre. Labiau mėgstu kitus stebėti, nei būti stebima. Visos
dienos buvo apkamšytos įvairiais reikalais reikaliukais, o dabar štai - atsirado
laiko ir blogui, ir sportui, ir knygoms, ir filmams, ir pokalbiams prie stalo
su šeima, ir tiesiog pagulėjimui vonioje.
Geriausias atradimas - audioknygos. Mėgstu skaityti kelias knygas iš karto.
Kokia nuotaika - tos knygos ir imiesi. Geriausia 2020 knyga Walter Isaacson
"Steve Jobs. Oficiali biografija". Labai geras įgarsinimas, labai įtraukianti istorija,
o ir pati asmenybė Stevo Jobso tiek įdomi, kad negali nustoti klausytis. Ta
proga, kad jau lengvai klausosi knygos kelyje, pradėjau po truputį bėgioti.
Vaikščioti visad mėgau, o vat bėgiojimą pradėsiu pratintis iš naujo. 3 km. 5
km. Nedaug, bet juk pratintis pamažu yra geriau nei visai to nedaryti.
Tarpe įprasto gyvenimo atėjus šventiniam laikotarpiui grįžo ir nykštukai, ir
siurprizai, laiškų rašymai ir siuntimai artimiesiemss mylimiesiems, dekoracijų
paieškos, apsisprendimai važiuoti, skristi ar likti savo namuose. Viskas
pamažu aiškėjo, kad geriausia ir saugiausia niekur nevykti. Ramu. Lėtu
žingsniu ėmėm pušų šakeles merkti į vazas, kojines nykštukų dovanėlėms ruošti,
lemputėm šiltinti kalėdinės nuotaikos laukimo atmosferą.
Kai tavo vaikui sukanka 16-a, negali nesuvokti kaip greitai bėga laikas. Tu dar pats jautiesi jaunas, o sūnus jau tavo šešiolikmetis!
Mes savo vaikus auklėjame rodos taip, kad jie būtų Žmonėmis. Mano vaikystėje apie patyčias nekalbėdavom labai daug, o dabar atrodo pastoviai apie tai kalbame: ar jie nesijaučia blogai, o gal kas jų aplinkoje blogai jaučiasi? Ar jie patys nesielgia kažkaip taip, netesingai? Svarbiausia mums, kad jie jaustų vertybes (pagarba suaugusiam, pagarba šeimai, kad neitų į kraštutinumus). Pasišnekam, padiskutuojam, pasimokom, pasijuokiam.
Mantvydas - teisingas, nuoširdus, protingas, fantastiškas paauglys, kuriam linkime teisingų pasirinkimų ir kuo mažiau klaidų gyvenime.
Su 16-u gimtadieniu, sūnau ♥
ketvirtadienis, spalio 29, 2020
Ne, nu tai aišku: iš ryto sportukas, tik tada pusryčiai; tuomet visą dieną
laikaisi, mažesnėm porcijom valgai, aišku kad be cukraus ir daržovės, vsio
takoje.
Nes aš galiu!
Ir štai ateina vakaras.
Suvalgai dvi porcijas pyrago, kurį kepė vaikai (nes laikaisi gi, pats tai
net nekepi skanumynų-saldumynų, kad tik pagundų mažiau), su kava, žinoma,
kad jau taip nutiko. Plius dar laukia vynas su sūriu, taišku.