pirmadienis, gruodžio 12, 2011

Kai norisi padaryti kažką gero

Kai negali nepamatyti tų spindulėlių akyse atėjus laiškui iš Kalėdų krašto, pats imi tikėti stebuklais. Tai, kas priverčia mus būti geresniais yra meilė: perliptum per kalnus, perbristum per jūras, iki Šiaurės Ašigalio nusigautum, kad tik savo mažuosius palepintum, kad ir mažomis, bet prasmingomis dovanomis. Taip vieną dieną mūsų namus pasiekė Nykštuko Tuko laiškas, kuris taip skaniai buvo suskaitytas, kad net aš prisižadėjau sau nuveikti daug darbų. Ypatingai džiaugiuosi, kad šį kartą skaityti laišką galėjo jau pats Mantvydas, nes juk adresuota vaikams.
Laiškas iš Nykštuko Tuko



















Nykštukas Tukas vaikams atnešė po Advento kalendorių, kurį mes suskaitom po dieną kasdieną, ir prašė pasižadėti daug gerų dalykų: kad Kalėdinės šventės būtų skalsesnės, kad didesnės dovanos lauktų po eglute stebuklingą Kūčių naktį. Nuo šiol ir rūbelius stengiasi susilankstyti, ir lovytes pasikloti, kambariuose tvarka, ir atidumas vienas kitam didesnis. Po kalėdinių koncertų mokykloje nykštukas palepino vaikus saldumynais, už tokį jų ryžtą gražiai pasirodyti tėveliams. Smagu, kai jie dar tiki stebuklais.

Rusnė nagrinėja kas tas Advento kalendorius















 Praitų metų šeimyninė laimė ir patirtis plačiai aprašyta mano picasoje "Kalėdinių švenčių belaukiant" - pirmąkart kai neskridome į Lietuvą. Buvo džiugu, kad šeima drauge, bet tuo pat metu ir liūdna, kad močiutės, seneliai, broliai ir sesės toli... būtų gerai žinot kokį burtą, kad taip spragt ir visi čia, prie bendro Kūčių stalo. Kitais metais reiks susirinkti draugėn, galbūt netgi čia, pas mus... ;)

Kalėdinė eglutė laukia dovanų
Jau laukiu spirgynės, kūčiukų, duonos kepimo-laužymo prie stalo, vaikščiojimo apie namus, eilėraštukų bei kalėdinių dainelių, ir visų kitų mielų širdžiai smulkmenų. Džiaugiuosi turėdama tradicijų, paveldėtų iš mamų, močiučių ir prosenelių, reikia jas ir toliau puoselėti, kad ir vaikai jų laikytusi.

Kai lauke +8 C, tai net nesitiki, kad jau gruodžio vidurys, ir Kalėdos ant slenksčio lipa... bet tikiuosi ir sniego, ir minusiuko žiemos atostogoms, visgi ir kalniukas kieme laukia čiuožinėjimo.

Kad būtų aiškiau, kad visgi žiema ateina, pas mus namie jau papuošta eglutė blyksi, džiugina akį, vakarai tokie jaukūs.





Nykštuko Tuko laiškas vaikučiams:  

Mokykloje vaikai vienas kitam staigmenėles ruošia, žaisliukus gamina, dovanėlėmis keisis. Rusnytei šiais metais pirmąkart suknelę gražinau blizgučiais, snaigėmis puošėsi visa klasė... su snaigių karūnėlėmis po sceną lakstė, dainas ir eilėraščius plačiais rankų mojavimais pritardami skėlė. O antrokai su trečiokais sušoko senovinį ir "Žiemos Piešinio" šokius.

Linkiu visiems to kalėdinio tikėjimo stebuklais ir padaryti kažką gero ne tik savo artimiesiems, bet ir nepažįstamiems žmonėms, kuriems galbūt reikia mažų mielų dovanėlių iš širdies.


4 komentarai (-ų) :

RIMA rašė...

Be zodziu....:::)))

reda rašė...

Nuostabiai aprašei Ramune :)
Kaip linkiu visoms mamos ir tėčiams sukurti tokia nuostabia atmosferą savo namuose... :)

Agnietė rašė...

Nu belieka tik stebėtis tavo, Ramune, išradingumu. Labai labai patinka!

Ieva rašė...

kaip miela :)

Rašyti komentarą