Pirmoji Medicininė Pagalba artėjant vasaros sezonui

Tuoj mano blogas pradės panašėti į juodosios kronikos užrašus. Bet pasiteisinimui pasakysiu, kad aš tų blogų žinių vengiu, bet jos ant tiek visus paliečia, kad nori nenori tu jas girdi. Ir tai matyt įtakoja net sapnus. Šiąnakt sapnavau, kad nutrenkė mūsų Gintarę elektros srovė. Vaikščiojom kažkokiose statybose, ir matau kaip jinai lenkiasi link nutiesto prailgintuvo rozetės. Sapnuose veiksmas truputį vyksta lėčiau, bet gana greitai, kad tavo sunkios kojos neštų tave taip kaip tu norėtum... Bėgu, bet vienas žingsnis ir ją čiumpu pagautą srovės... laikau už pažastų leisgyvę, retkarčiais atgaudama sąmonę Gintarė atmerkia akis ir vėl galva nusvyra atgal... bėgom nešu ją žemyn laiptais šaukdama "Nierka, ką daryt???" Jaučiu kaip ją prarandu. Man silpna. Atsibundu, ir kas retai būna, negaliu užmigti - vis suku galvą ką reiktų daryti, kad lemiamu momentu nebėgčiau savo kūdikio pasiėmus šaukdama 'ką daryti?' Užmigau, kai sugalvojau, kad greičiausiai reiktų daryti širdies masažą ir skambint 112.

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė - nepamiršti skambinti 112.

Manau, kad tai vienas protingiausių sprendimų - Emergency telefono numeris ES, nes ištiktam streso žmogui sunku prisimint kuris 01 ar 02 (ar 03) yra tas kurio tau reikia. 112 išmokykit ir savo vaikus.

Šį įrašą dar paskatino parašyti ir tai, kad šiandien viena pažįstama moteris pasakojo kaip prieš porą dienų vos nepaskendo jos 4-etė dukra namuose esančiame baseinėlyje ir tai įvyko per keletą minučių, kol mama nusisuko kažko paduoti dukrai. Skęsdama dukra nesukėlė jokio triukšmo, jinai ramiai sėdėjo dugne. Mamos instinkto dėka jinai greit buvo ištraukta ir viskas baigėsi laimingai, bet mama tą naktį nebemiegojo. Artėjant vasaros ir maudynių sezonui moteris dalinasi straipsniu "Drowning Doesn’t Look Like Drowning" , kur pagrindinė mintis, kad skendimas neatrodo taip kaip jis pavaizduotas kino filmuose. Žmonės dažniausiai vedini išgyvenimo instinktų skęsta tyliai (pvz. rankas dažniausiai nuleidžia žemyn, kad pasistūmėtų nors kiek daugiau įkvėpt oro, o ne mosikuoja rankomis, šaukia ir pan.). Kaip rašoma: iš 750 skęstančių vaikų maždaug 375 nuskęsta per 23 m nuo tėvų ar kitų suaugusių. 10 proc. atvejų vaikai yra stebimi suaugusiųjų, bet jie net nesupranta, kad vaikas skęsta. Viena iš geriausių straipsnio minčių: And parents – children playing in the water make noise. When they get quiet, you get to them and find out why. Vaikai žaisdami vandenyje kelia triukšmą! Jei nors sekundei sukėlė įtarimą - patikrink!

Vaikai žaisdami vandeny kelia triukšmą

Nežinau kiek man galėjo būti metukų, kai pagalį pasiėmus ir ant lieptelio atsisėdus imituodama irklus susiūbavau ir įkritau į vandenį. Apsikabinau po vandeniu lieptelio metalinę koją ir laikiausi kol mano teta mane ištraukė. Viskas baigėsi gerai, tačiau dažniausias mano vaikystės sapnų košmaras ir būdavo - skęsti jūroje. Vis atplaukdavo kokia banga, ir mes ten ilgai springdavom, su broliu kabindavomės paskutinio šiaudo ir atsibusdavau visa apsiverkusi besigailėdama viso svieto. Jaučiu net sakius nesu kiek mano sapnuose bijodavau prarasti tiek brolį, tėtį, mamą... ką ten sakysi, juk sapnas. O juk kaip sakant rytojus ateina nežinomas. Myliu jus visus.

Kai gimė mūsų aukso gabalas 'pirmas vaikas', man atsirado panika ir jį prarast. Iki tol tokio baimės jausmo gyvenimui atrodo ir neturėjau. Greičiausiai dėl to, kad mano mama turi medicininį išsilavinimą ir kol gyvenau po mamos šiltu sparneliu žinojau, kad ja galiu pasikliauti bet kada. O kai atsakomybė pakibo ant manęs, pradėjo lįst į galvą visokiausios baisios mintys ir visokie variantai kas galėtų nutikti. Iki šiol saldžiai kelionėse miegodama šturmano vietoje, su vaiku mašinoj jau sėdėdavau žvali kaip niekad, ir akylai stebėdavau kelionę. Iki šiol nei vieno vaisto nelaikę sau, gimus Mantvydui medikamentų prisipirkom visiems gyvenimo atvejams: nuo nudegimo, nuo alergijos, nuo uodų, binto, amoniako, nuo kosulio, ir viso tunto bala žino nuo ko, o paskui beveik viską išmetėm pasibaigus galiojimo laikui. Neprireikė, bet užtat tvirtai nusprendžiau, kad reikia pasimokyti kaip suteikti pirmąją pagalbą užspringus, skęstant, po avarijos ir pan.

Pasiūliau mintį savo draugams korporantams neolituanams. Atsirado rankų miškas, todėl padarėm bendrą projektą su medikų korporacija Fraternitas Lithuanica ir Kauno klinikose pradėjome lankyti Pirmosios Medicininės Pagalbos kursus (PMPK). Dabar jau neatsiminsiu nei kas vedė kursus, nei kaip aš juos radau, tik berods mums juos suorganizavo nemokamai medikai studentai. Tikiu, kad ir šiuo metu ten panašaus pobūdžio kursus galima gauti. PMPK lankiau prieš 6 metus, bet visai ne pro šalį būtų pasikartoti. Pradžiai siūlau pasiskaityti labai neblogą dokumentą su įvairių situacijų teisingais Pirmosios Pagalbos suteikimo būdais, bet esant galimybei palankykite kursus, kur su tam tinkamais manekenais išbandytumėt kaip stipriai reikia daryti širdies masažą, simuliuotumėt įvairias situacijas su profesionalų patarimais. Neišsiplėsiu su visais atvejais, bet iki šiol aiškiausiai iš kursų teorijos užsilikęs yra širdies masažas 2:15 santykiu (kai vienas gaivintojas), ir 1:5 (kai du žmonės atlieka širdies masažą), nes būklė, kai nėra nei kvėpavimo, nei širdies veiklos, nei sąmonės, vadinama klinikine mirtimi, bet žmogų (jam suteikus pirmąją pagalbą laiku) dar galima atgaivinti. Tai jau kritinis taškas kai tu suklįsti negali ir privalai veikti. Čia galima pažiūrėti video kaip daryti dirbtinį kvėpavimą.

Žmogų atitinkantis manekenas (guli)

Visi bandom dirbtinį kvėpavimą

Elektrošokas

Pridengiame žmogų stengdamiesi sulaikyti
kūno šilumą (tokia plėvelė turėtų būti med.
krepšelyje kiekviename automobilyje)

Sulaužyta galūnė, ką daryti?

Įvairūs lankstūs įtvarai

Lankstus, bet tvirtas įtvaras

Nelankstus įtvaras rimtam lūžiui

Vienas baisiausių mano gyvenime įvykių atsitiko po pusmečio kai atlankėm PMP kursus. Mūsų korporacija Neo-Lithuania turėjo poezijos vakarą tema "Ugnis". Šaunus būrys tiek naujų, tiek senų kolegų, mes su visa šeima, kiti mums artimi žmonės. Poezijos vakarui įpusėjus išėjome į kiemą pasigrožėti vieno vaikinuko chemiko cheminiais eksperimentais-fejerverkais. Fejerverkai tikrai buvo gražūs, nematyti, nešaudė į orą, viskas vyko gana ramiai žiežirbų ir cheminių junginių pagalba - lyg ugninės kirmėlės raitėsi iš puodynių, o mes stovėjome visi ratu, grožėjomės lapkričio šaltyje spingsinčiom žarijom. Aš metinuką Mantvyduką laikiau ant rankų kiek tolėliau, man tokie dalykai atrodo kiek pavojingai... ir staiga viena puodynė sprogo (kaip vėliau paaiškėjo dėl to, kad tokį chemikalų deginimą grūdintame metale galima daryti tik kartą, o tai buvo antras lemtingas kartas kai puodas neatlaikė). Sėkmė, kad didžioji dalis skeveldrų skrido ton pusėn kur nebuvo žmonių, bet apsidairę atidžiau pamatėme suklupusią vieną jauną korporantų porą. Skeveldros perėjo kiaurai merginos pilvą ir kabino už jos stovėjusį vaikiną. Kursus rodos lankėm daugelis iš mūsų, bet ką konkrečiu atveju reikia daryti buvo sunku suvokti, stresas daro savo. Pirmu numeriu paskambinom pagalbai. Kol laukėm greitosios užklojom abu nukentėjusius striukėm, kad jiems būtų šilčiau, prie pilvo liestis buvo baisu (nebepamenu tiksliai, bet tikriausiai prispaudėm, kad kraujas netekėtų, bet tai buvo tiek išorinių, tiek vidinių organų labai rimtas pažeidimas)... liko tik kalbinti ir raminti nukentėjusius, ir stebėti, kad jie neprarastų sąmonės, kad viltis būtų gyva. Kol atvyksta greitoji, atrodo praeina amžinybė - gal 10 min. Greitoji juos išsivežė su sąmone, tačiau korporantei Jolantai visgi šis vakaras buvo lemtingas, pilvo ertmės organai buvo negrąžinamai pažeisti... Po ilgų operacijų ir bandymų mergina mirė. Tesiilsi ramybėje. Amen.

Linkiu, kad panaudoti PMP žinių niekad neprireiktų, bet žinoti manau būtina. Sėkmės.