Viena iš naujesnių užkandėlių, kurios idėją Nerijus parsivežė iš Ispros, Italija. Good one! Nežinau gal jie turi kitokį pavadinimą, bet man puikiai tiks "Ispros sumuštinukai". Primins iš kur jie atkeliavo ant mūsų stalo.
Pakepinti ant sviesto baltą duoną. Jaučiu, kad paskrudinti galima ir orkaitėj. Aš patrinu česnakiuku. Nerijus mano, kad nereikia, o aš galvoju, kad reikia - pagal skonį. O paskui pomidoras, mozzarella sūris, druskytė, pipiriuko ir žalumos: tinka ir krapai, ir bazilikas, ir petražolės... ką tik turite po ranka.
 |
| Ispros sumuštinukai |
O mano sodelyje lapus skleidžia čiobrelis, rozmarinas, salotos žaliuoja, neužilgo gal jau bus ir svogūnėlių laiškų. Patinka išlyst į lauką nusiskint žiupsnelį šviežumo, užsidėt ant sumuštinio ar į troškinį įmaišyt, su mėsyte ar į sriubą... Tarp kitko, gal man galite kas priminti kaip dar mokyklos laikais mokino svogūnų laiškus augint?! Atsimenu ant stiklainiuko dėdavom sijonėlį iš tvirto popieriaus arba marlės, kad svogūno apačia pasimerktų vandenin... tik neatsimenu ar reikdavo šiek tiek nupjauti svogūno viršūnėlę kur auga laiškai, ar ne?
 |
| Citrininis čiobrelis ir rozmarinas |
 |
| Laukiam svogūnų laiškų |
 |
| Salotos |
Pranešimai
8 komentarai (-ų) :
:::))Ramune, man atrodo,kad tavo svogūnėliai...ne daugiavaikiai...turės tik vieną laiškelį:::)))
tai kad nors ir vieną, bet patį skaniausią... :D
nupjauti nereikia... ;)
Na, net pavydas suėmė :) Puikus daržas! P.S. Pjauk tas viršūnėles. Man atrodo, kad nepjauna tik tada, kai augina sėjamus svogūnus (na, iš mažų galvelių ;)) - bet čia gal jau Tavo mama gali patikslinti :)
mano mamai svogūnų niekad nereikdavo tokiu būdu augint, nes jų apstu būdavo darže ;) tai vat ir nebepamenu kaip mokykloj per darbelius mokindavo... ;)))
Ramune, sitos salotos yra klasikines - pomidoras, mozzarella, baziliko lapas ant virsaus ir alyvuogiu aliejus. Uzkandama balta italiska duona. Pas tave sios salotos virto sumustiniais :)
Ir siaip sis produktu derinys yra italiska nacionaline klasika ir pasididziavimas. tuoj parasysiu kodel. Ogi pries kokius kelis simtus metu i Neapoli atkeliavo maras ir zmones emesi salintis sio miesto. Pradejo stoti prekyba ir gyvenimas. tuometine Italijos karaliene Margarita nusprende padrasinti tautiecius, kad jie uzsuktu i Neapoli. taigi, ji eme ir atvaziavo pati. ja maloniai prieme. Noredama padaryti didesni ispudi, ji net sutiko pasivaisinti gatves maistu. tuomet kaip tik Neapolio gatvese vyko picos geneze. Ir jai iskepe pica su raudonais, baltais ir zaliais ingredientais - pomidoru padazu, mozzarella ir baziliku lapeliais. mat tai yra Italijos veliavos spalvos (nezinau, ar tuo laiku jau buvo dabartine Italijos veliava, bet nacionalines spalvos jos tikrai buvo). Karalienes garbei si pica buvo pavadinta Margarita, ir nuo siol tai yra pati populiariausia pica pasaulyje. Tos picerijos savininkas pirmasis sudejo siuos ingredientus kartu ir po siai dienai si pica vis dar tebera kepama toje pacioje Neapolio senamiescio picerijoje.
[parasiau ir susimasciau, kiek info gali savyje slepti paprastas produktu derinys]
kas liecia svogunus - na mes tai ju nepjaudavos ir i marle nesukdavom. Pamenu, senelis ikisdavo i sovietini grietines indeli svoguno saknis ir jis suzaliuodavo. tik vandeni karts nuo karto reikia pakeist. tai taip buvo labai labai seniai, kai mes patys dar buvom tik mazi pypliai.
O siais moderniais laikais, atsiminus vaikystes nostalgija ir pamacius svogunu dezej kysanciu zaliu anteneliu miska (kurios bauginanciu greiciu virto i sluotrazius), sukisau juos i savo sodo zeme. Ir prisiminiau, kad kiek gyvenau Belgijoj, man pirmakart svogunai sudygo. paskui prisiminiau, kad tie svogunai yra baltieji saldieji (gali zalia valgyt - nekanda) ir parvezti sia ziema is Ispanijos. Visi 2 kilogramai ir sudygo, is ju vienas kilogramas sulauke darzo zemes.
paskui, lupdama belgiskus svogunus, atidziau pasiziurejau, kas ju viduj. ogi, vidus dazniausiai isdziuves, ir btent, kur turi buti daigas, dazniausiai tenka ispjaut. galvojau, gal cia tik tokie man pasitaike takart. Bet prisiminiau, kad Belgijoj man svogunai nekart nesudygo. Jie dziusta, vysta 8kaip beje, ir cesnakai kinietiski), bet nedygsta. Ir tikrai, koks verslas butu parduotuviu tinklams tureti sandely pridygusiu svogunu su kysanciom zaliom antenelem? Gi nieks nepirktu. supratau, kad bent jau tie svogunai, kurie pateko i mano namus pastaruosius metus buvo apdoroti kazkuo. nezinau kuo, bet kazkuo, kas neleidzia jiems sudygti.
is , beje, jie gi parduoda net uzpernyksti derliu. Toks svogunas tai tik i keptuve ceckavojamas, bet ne i indeli nuo grietines barzda merkia.
jei liko dar tuo svogunu is to maiselio, pasiziurek perpjovus, ka viduj rasi. Jei daigas padziuves, isdziuves, ar net rudas, tai jau negask laiko laistydama savo vazonika. dabar gi pavasaris, daigas turi buti storas, mesingas ir sultingas ir per krastus verstis.
beje maniskiai ispaniski svogunai jau pasodinti pries menesi. Ty. tavo svogunai jau turejo sudygt patys krepselyje guledami.
ir nereikia jiems pjaut nieko!
Labai geri Eugenijos patarimai. Ir info apie Margaritos picas pravers. Na, ko tik GYVENIME nebūna ;-)
Jo, dėl tos mozzallos tai kažkaip aš irgi išprotėjus truputį pasidariau ;) nors atsimenu dar tik atvykus į Briuselį priėjau parduotuvėj prie vienos moters, perkančios tą sūrį, ir klausiau kaip jinai jį vartoja, ką iš tos mozzarelos gamina? ;) na, sakė valgo paprastai su pomidoru, baziliko lapeliais... bet vat kažkaip tik po kelerių metų mane iš tikro sugundė tas komplektas, ir labiau kaip vyro išbandytas ir įvertintas pačioje Italijoje ;)
Dėl svogūnų tai tu jaučiu būsi teisi... vieną nupjoviau svogūno viršūnėlę ir ten nosį parodęs laiškelis sudžiūti baigia... kiti du net nepasirodė. Tame inde į žemę susodinti svogūnai nerodo jokių augimo žymių. Nusipirkau bio svogūnų ir tegu jie nebando mano kantrybės, o apsigyvens kaimynų darže ;)))
Rašyti komentarą