Kas tvarkys kambarius?

Ir vėl vaikams atostogos, o man atvirkščiai - darbymetis. Bėgu iš paskos jų: renku daiktus, pykstamės, baramės, taikomės, bučiuojamės ir vėl iš naujo... o priedo dar Gintarei mėgstamiausias užsiėmimas - nusimaut kojines, kelnes ir lakstyt po namus kaip gimus. Galėtų lakstyt, man tai kas, bet ne vasara gi! Ir dar kosėja priedo, tai ir žaidžiam gaudynes... Ir jos žodynas gana gerai nusakantis mūsų kasdienybę:

Giuvaaau - Griuvau;   Gavau - Užsigavau;   Ku-kuuuu - Ka-ka-rie-ku;   Neno - nenoriu;   No - noriu;   Ten - ten;   Tai - taip;   Ne - ne;   Beee - bjauru;   Taaaa - tą (kažką tą paduoti);   Jadau - radau;   Te tau - Čia tau;   Te - ate (Gintarei 22 mėn).

Žodžiu, visas komplektas kaip ką jai paimt, paduot, to nori, to nenori - vos spėju suktis ant vienos kojos. Sofą sutvarkau, užkloju, o po penkių minučių jau visi įsirangę, susisupę į apklotą, sėdi, linskminasi. Žaislus sunešam į savo vietas, po dienos kaip nebūtų tvarkos namie buvę... pastovus lipimas sienomis, ir ieškojimas kur dar ką iškrėtus, kur ką apžiūrėjus ir pan., štai taip:

Lipa sienom

Kaip ir smagu iš vienos pusės, nes man priimtinas pasakymas: būna švarūs vaikai arba laimingi, bet su namų tvarka tai kažkaip nesiderina šis pasakymas. Jei namie bardakas, tai nori nenori kyla šioks toks nervas. Bet toli gražu mūsų šeima nėra net arti pedantiškumo, užtenka tik akims mielos tvarkos. Kasdieną neinu su šluoste dulkių nuo spintų ir po lovom valyti, tikrai niekad nesiimsiu lygint kojinių ar visų natūraliai nesiglamžančių rūbų... mes maždaug kas savaitę iš po lovų ištraukiam seniai ieškotas įvairias žaidimų detales, kokį sudžiūvusį obuolį ir pan. Ir pamažu imuosi kitos taktikos - pradedam vaikus mokinti tvarkytis namus.

Kasdieninis interjeras po siautulio

Miegui niekas netrukdo

Atsiranda darbai, kuriuos vaikai jau gali padaryti patys:
1. susirinkti dėlionių, lego, visokių kitokių smulkių žaidimų detales;
2. sutvarkyti lovą, sudėti knygeles į lentynas;
3. surūšiuoti kojines, ir kitus smulkius daiktus, kas kam priklauso.

Mantvydui, kaip vyriausiam, tvarkymosi darbai sekasi puikiausiai. Jo net kojinės sulankstytos ir gražiai pagal eilutę sudėliotos, gal kad turi savo atskirą stalčių, kambarį. O merginos dalinasi kambariu, kojinių stalčium, todėl dar smarkiai yra kur pasistengti... Atskiras kampas visgi turi daugiau prasmės.

O kaip paskatinimas už namų ūkio tvarkymą:
1. išėjimas patiems/ar draugų pasikvietimas į svečius (veikia labiausiai);
2. išvyka į baseiną ar į kokį kitą vaikų linksminimosi tašką;
3. savo gamybos sulčių ledai (irgi veikia puikiai);
4. susitariam, kad parodysiu pvz. tris "Aviukas Šonas" filmukus (suveikia visados, nes dievina tą aviuką ir visą jo bandą, bet lygiai taip pat myli ir visus kitus filmukus);
5. prižadu ką nors mėgstamo iškepti/išvirti (veikia ne visada; gerai jei mano fantazija (maisto atžvilgiu) nepaveda);
6. prižadu paskaityti mėgstamą knygutę (beveik visada suveikia, nebent didesnis noras yra žiūrėt filmuką);
7. ką nors nupirkt (siūlom rečiausiai, praktiškai nebenaudojamas variantas, nebent kažko tikrai reikia);
8. piniginiu skatinimu kol kas visai neužsiimam.

Batutas - garui nuleisti

Aš gana kantrus žmogus, bet kartais taip atrodo nutrūksiu, kad lėkštės skraidys po namus (taip buvo gal porą kartų, ir tikiuosi daugiau nepasikartos... :)) Perskaičiau pakartotinai keletą Austėjos straipsnių, visus komentarus ir pagalvojau, kad reikia dar daugiau kantrybės sau, kad su vaikais išmokti kalbėti taip, kaip norėtum kad su tavim kalbėtų ir elgtusi.

Keli straipsniai susiję su vaikų auklėjimu, bei tėvų kantrybės išbandymais.
Gal bus įdomu ir jums:
1. Kaip negėdinti vaiko?
2. Patarimai, kaip elgtis tėvams.
3. Smurtas ar auklėjimas?

Manau, kad mes visi auklėjime labiau vadovaujamės nuojauta ir sveiku protu. Ir be abejo tikiu, kad mes savo vaikus auklėjam teisingai, nes jie tikri aukso gabalai (kol miega) ! ♥

Mes namie daug aukso turim - net tris

Aukso gabalas po stalu