Jūrinės sraigės

Geriu seną vyną, valgau sūrį su pelėsiais, važinėju mašina be stogo... O dar prie viso šio vargano gyvenimo vakar prisipirkau sraigių ir negailestingai sumečiau jas į puodą, o paskui tuo pačiu senu vynu nuplaudami ragavom. Labai skanu!

Jūrų gėrybės sraigės

Esu mačius ir girdėjus, kad Aukštaitijoj jas kibirais žmonės renka ir pardavinėja už kapeikas, kad tik nenaikintų sodo gėrybių. Iš giminių, palei Joniškėlį, ne kartą tėvai rinkosi jų ir vežėsi su mintim užveisti dvare, bet joms pas mus išgyventi buvo labai bjaurios sąlygos: vištos, kalakutai... Lakstydami pakampiais rasdavom vieną kitą susirangiusią kur ant šlaito ar namo kampo. Man jos taip egzotiškai atrodydavo, bet net minties nebuvo, kad jas galima valgyt...

Vynuoginės sraigės tikrai didelės

Jūrinės sraigės nuplautos

Vandenyje su žalumynais ir priekoniais

Taigi sraiges gaminau pirmąkart. Ieškodama receptų radau, kad reikia jas prieš gaminant sumest į miltus ir keturias dienas laikyt kol prisivalgo, išsivalo ir tada jau kažką su jomis galima veikt. Manosios panašu jau buvo nebegyvos, tai ir valgyt jau nebesugebėtų... Ir dar jūrinės sraigės, ne vynuoginės, tad pamaniau, kad jūros sūrumas viską padarė pats ir pradėjau ieškoti ką turiu šaldytuve, nes pritrūko kantrybės receptų paieškai...

Keletą kartų nuploviau sraiges. Užkaičiau puodą su vandeniu, į kurį įdėjau ką radau: saliero šakelę, česnako porą skiltelių, svogūną, prieskonių ir žolelių mišinio (pipirai, čiobrelio, rozmarino truputis), druskos - jaučiu tiktų viskas ką turit. Paviriau apie 15 min. Tada nupyliau vandenį ir aplaisčiau sviesto, citrinos sulčių ir sojos užpilu (užpilą ragaut reikia, kad nebūtų nei per sūru, nei per rūgštu). Viskas. Labiausiai gal su kokia baguette būtų tikę, bet neturėjom, tad valgėm su juoda duona. Šiek tiek dėčiau aštrumo daugiau - galbūt netgi čili, o šiaip tai per mažai sraigių buvo... buvo per skanu ;)

Tiktų užkandžiams (starteriui)

Vakarienei papuošti

Rusnei daugiausiai atiteko, nes sakėsi esanti labiausiai alkana. Paskui prisiminiau, kad turiu nuotrauką kaip išgelbėjau ne vienos gyvos vynuoginės sraigės likimą, kai mažutė Rusnytė bandė susigrūst jas į savo skrandį!

Rusniukas gurmanu gimė

Šarkų dėkingumas

Šiandien galėsite paklausyti pamokančią istoriją apie šarkų dėkingumą, kurią labai vaizdingai ir įdomiai papasakojo draugas Edgaras. Galėsite ir savo vaikams leisti paklausyti, kaip prieš kažką nusprendžiant verta labai gerai pasvarstyti. Ne tik vaikai klausėsi įtempę ausis ir sukišę nosis į knygas, bet ir tėvai maloniai akimis sekė savo suklususius ir susidomėjusius mažylius.

Patarimų kaip vaikus privilioti arčiau knygų labai daug, tik kad jie labiau mėgsta klausytis tų pasakų, nei jas skaityti - faktas. Kaip atidaryti tas duris į knygų pasaulį? Versijų kokių tik nori, bet kaip atsirinkti sau tinkamiausias? Manau, kad reikia išbandyti visas, o tada žiūrėti. Ir kaip tik į mūsų rankas papuolė labai dailiais raštais nupintas kvietimas į "Pasakų naktį", kuris vyko pas Agnę ir Edgarą namuose.

Pasak Agnės: "Atrodo kaip bunkeris, kur žmonės nuo kažkokio laimingo sprogimo pasislėpę tupi sau, vaikų pilna, knygeles skaito :)" Pritariu: paslaptingi ir laimingi.

Lina skaito pasaką

Agnės istorijos

Paslaptingos istorijos

Jaunimo istorijos

Bunkery sutūpę

Klausome pasakų