Geriu seną vyną, valgau sūrį su pelėsiais, važinėju mašina be stogo... O dar prie viso šio vargano gyvenimo vakar prisipirkau sraigių ir negailestingai sumečiau jas į puodą, o paskui tuo pačiu senu vynu nuplaudami ragavom. Labai skanu!
 |
| Jūrų gėrybės sraigės |
Esu mačius ir girdėjus, kad Aukštaitijoj jas kibirais žmonės renka ir pardavinėja už kapeikas, kad tik nenaikintų sodo gėrybių. Iš giminių, palei Joniškėlį, ne kartą tėvai rinkosi jų ir vežėsi su mintim užveisti dvare, bet joms pas mus išgyventi buvo labai bjaurios sąlygos: vištos, kalakutai... Lakstydami pakampiais rasdavom vieną kitą susirangiusią kur ant šlaito ar namo kampo. Man jos taip egzotiškai atrodydavo, bet net minties nebuvo, kad jas galima valgyt...
 |
| Vynuoginės sraigės tikrai didelės |
 |
| Jūrinės sraigės nuplautos |
 |
| Vandenyje su žalumynais ir priekoniais |
Taigi sraiges gaminau pirmąkart. Ieškodama receptų radau, kad reikia jas prieš gaminant sumest į miltus ir keturias dienas laikyt kol prisivalgo, išsivalo ir tada jau kažką su jomis galima veikt. Manosios panašu jau buvo nebegyvos, tai ir valgyt jau nebesugebėtų... Ir dar jūrinės sraigės, ne vynuoginės, tad pamaniau, kad jūros sūrumas viską padarė pats ir pradėjau ieškoti ką turiu šaldytuve, nes pritrūko kantrybės receptų paieškai...
Keletą kartų nuploviau sraiges. Užkaičiau puodą su vandeniu, į kurį įdėjau ką radau: saliero šakelę, česnako porą skiltelių, svogūną, prieskonių ir žolelių mišinio (pipirai, čiobrelio, rozmarino truputis), druskos - jaučiu tiktų viskas ką turit. Paviriau apie 15 min. Tada nupyliau vandenį ir aplaisčiau sviesto, citrinos sulčių ir sojos užpilu (užpilą ragaut reikia, kad nebūtų nei per sūru, nei per rūgštu). Viskas. Labiausiai gal su kokia baguette būtų tikę, bet neturėjom, tad valgėm su juoda duona. Šiek tiek dėčiau aštrumo daugiau - galbūt netgi čili, o šiaip tai per mažai sraigių buvo... buvo per skanu ;)
 |
| Tiktų užkandžiams (starteriui) |
 |
| Vakarienei papuošti |
Rusnei daugiausiai atiteko, nes sakėsi esanti labiausiai alkana. Paskui prisiminiau, kad turiu nuotrauką kaip išgelbėjau ne vienos gyvos vynuoginės sraigės likimą, kai mažutė Rusnytė bandė susigrūst jas į savo skrandį!
 |
| Rusniukas gurmanu gimė |
Pranešimai
7 komentarai (-ų) :
nepraryčiau nė už jokius pinigus:)
mmm kaip skaniai atrodo :) labai norėčiau :) O vynuoginių sode daug turim ir dar pamariais prisirenkam :)
laba, Ruta,
taip sraiges yra geris :)
Nusipirkot kabrioleta, pardave Zafira? Dviem aukstais vaziuojant talpiau gaunas? ;)))
tai jūs Ernesta jas tik renkat ar ir valgot? man kažkaip taip rodos nesaugu pasigavus jas lauke suryt... ;)
Eugenija, o jūs irgi sraiges gaminatės patys, ar jau perkate įdarytas, padarytas ir pan? O dėl mašinos tai mes su zafira važiuojam atvirais langais :DDD
Ramune, as peku labai retai padaryta su cesnakiniu sviestu ir ne jurininkes.
Jurininkes vienakart pirkau Zeebruge zuvies pardej, Rutai ja jau nurodziau seniausiai. Tai ten sviezios ir skanios. Cia, giliai zemyne :) perkant pardese buna padziuvusios, kietokos. Restoranuose neperku.
Siaip labiau megstu is zemes sraiges. Bet retai perku, nes mano isitikinimu geriausios juru gerybes yra ispanijoj. Ar siaip bet kur ten prie juros. sako, Skotijoj omaru nerealiu buna :) Tai Skotija irgi tiktu. Skia skant tiesiai is tinklo ant lekstes :>)
Tai zafirai stoga nupjovet? :)
Turi būt kažkokia sraigių virimo paslaptis, nes mano sode sugaudytos ir išvirtos buvo kietut kietutėlės. Ir jau tos mėsos tiek telieka, kad man rodos neverta vargti.
O gaila, nes pilnas sodas tų kenkėjų.
Vakar kaip tik kalbėjom su draugais, kad tos sodo sraigės hepatitą B nešioja... hmm... rodos ir nebenoriu jų ragaut ;) Iš kur žinot klausiu? Pakalbint kiekvieną kaip jaučiasi? ;) Ar sveikata nesiskundžia? ;)
O jei gavosi per kietos tai man vienintelė mintis, kad per ilgai virei Viz3... ar ne? O ten miltais savaitę maitinosi, prisifarširavo? ;) Aš tingiu užsiimti jų tokiu meiliu puoselėjimu, bet jaučiu kitas jausmas įsidėti į puodą savo augintas sraiges, čia kaip kokia kaimiška višta ar paršelis, ekologiška ir pan.
Rašyti komentarą