Joga ir sveikas gyvenimo būdas

"Now or never" - sakėm kiekvienam, kuris klausė kas čia vyksta, ir ar galima būtų prisijungti?! Ir būtent - dabar arba niekada, nes tai nutiko tik kartą. Praeitą vasarą Georges Henri parke, Briuselis. Smagiai įsitaisėm ant rudeniškos saulėtos žolės: su vaikais, su vežimais, su užkandžiais ir su kasdienybės praskaidrinimais. Šįkart nusprendėme pabandyti jogą. Jogos pamoką mums pravedė jogos meistras anglas Paul'as, kuris pats joga užsiiminėja jau 17 metų.

Paul'as, ir jo žmona Erika - meno žmonės. Erika baigė režisierės specialybę, o Paulas aktorius. Kurį laiką, kol studijavo, gyveno Londone, o dabar planuoja apsistoti mažame Lietuvos miestelyje. Ir turėdami dar šiek tiek laisvo laiko po darbų, savo miestelio gyventojams veda jogos kursus - nemokamai! Žmonėms tai labai patinka, visi nori sveikai gyventi, - pasakojo Paul'as.

Pas mus susirinkusių tądien nebuvo daug, bet dalyvaujančių siekiai užtat buvo dideli. Norėjom išjudinti kaulus ir suprantama tai ne vienos dienos darbas... Tik kol pašonėje neramūs mažyliai, daugelis mamų užsiiminėjo jų gaudymu, vietoj ramaus gulinėjimo ant vejos. O veja jogai (išsiaiškinom) bene geriausias kilimėlis, nes neslidu. Kadangi užsiėmimas vyko lauke - dvigubas malonumas. Norėčiau, kad būtų tokios tradicijos kasdienai, kaip Kinijos kultūroje: susirinkti tam tikru laiku, sutartoje vietoje ir draugiškai savanoriškai sutikti saulę pavyzdžiui. Tikrai dalyvaučiau, o manau ir ne vienas pašalietis prisijungtų. Tik gaila neatsiranda tų savanorių rankų miško, kurie savo vidine energija vežtų visus norinčius. Neužtenka vien tik sau pasižadėti kasdien padaryti bent jau po 5 'saulės pasveikinimus' namie, kurių dėka turėtų pakakti palaikyti bendrą organizmo ir sanarių būklę puikioj formoj. Vienas iš jogos pratimų 'saulės pasveikinimas' ištempia, sušildo įvairias raumenų grupes, suteikia kūnui energijos, o vėliau galima atlikti ir kitus jogos pratimus. Kaip kažkur buvo parašyta, kad 'saulės pasveikinimas' tai pats geriausias variantas, kai nėra per daug laisvo laiko įvairioms mankštoms.



Jaučiausi kaip koks kaktusas: spygliuotas ir nelankstus. Oi kaip reikia daugiau sportuoti... o pasportavus tris dienas vaikščiot sukaustytom skausmo kojytėm ir nugarytėm. Tai negi vėl pulsi kitą dieną sportuot, reikia jau palaukt kol atsistatys raumenukai, o tada vėl tris dienas ilsėtis... mažiausiai ;)))

Įvairius sportus dažniausiai prisimenam artėjant vasarai: kad formas pakoreguot, viena kita kalorija labiau sulieknėt. Na, negi to ir užtenka pagalvojus... Gali sveikai gyvent kaip tik įsivaizduoji. Bet jei įsivaizduoji pvz. kad negeri kavos, o rūkai - tai jau sveikiau gyveni... Arba nevalgai saldumynų, nevalgai mėsos, bet ir nesportuoji, tai čia kaip būtų? O jei nevalgai mėsos, negeri kavos, nerūkai, dar alkoholio atsisakai - tai tada nesveikas psichiškai. Geriausia turbūt nepult į kraštutinumus, bet matyt idealios formulės nėra, tad kiekvienas siekiam sveikos gyvensenos kaip suprantam.

Čia aiškiai parodo kaip teisingai atlikti saulės pasveikinimą (yra dar kelios aiškinamosios dalys su kitais jogos pratimais):

 

Olgos ir Rimanto vestuviniai kvietimai

Kvietimai iš visos širdies - apie po devyniais užraktais surastą didelę meilę ir skraidančius drugelius!

Kai atsirandi reikiamoj vietoj teisingu metu, gali būti tikras - laimingas gyvenimas tavęs laukia. Ar būtum arti, ar šimtais, tūkstančiais kilometrų toliau, svarbiausia jausti, jog Tas žmogus yra šalia.

Sveikinimai būsimiems jaunavedžiams Olgai ir Rimantui!

Linkiu, kad meilė visad liepsnotų ir drugeliai nesiliautų skraidyti  ♥

Vestuviniai kvietimai

Svarbiausia būti reikiamu metu teisingoj vietoj

ir žvelgti viena kryptimi

Projektas "Vizitinė kortelė" ir 2 proc. Lietuvos jaunimui

Prieš penkis metus korporacijoje "Neo-Lithuania", kuriai ir aš pati priklausau, buvo suorganizuotas renginys "Vizitinė kortelė". Už šios idėjos atgaivinimą dėkoju  fil! Alfredui, kuris pasirodo turi puikią atmintį, ir prisimindamas pirmosios vizitinės kortelės privalumus, suorganizavo visa tai antrą kartą. Renginio metu buvo galimybė parodyti save iš kitos pusės, t.y. pristatyti kolegoms ir draugams save kaip specialistą, kaip savo srities žinovą, darbuotoją, patarėją ar ramstį bet kurioje gyvenimo situacijoje. Juk tai ir yra pagrindinė korporacijos varomoji jėga - įvairių pomėgių, specialybių, galimybių žmonės! Lietuvoje gyvenantys - save pristatinėjo gyvai, o išvykėliai - esantys svetur ir neturėdami galimybės sudalyvauti  - bandė save perteikti virtualiu būdu - kas CV, kas sumontuotu filmuku. Bandėm surinkti informaciją iš užsienyje gyvenančių korporantų, kad per toli nenutoltų nuo korporacijos ir jos veiklos, o taip pat ir supažindinti jaunąją kartą su vyresniais kolegomis, o senbuviams priminti apie save.

Kiek teko girdėti renginys praėjo sklandžiai, be techninių trukdžių. Norėčiau paraginti ateityje daugiau kolegų nesidrovėti ir pristatyti save "Vizitinės kortelės" metu. Puiki galimybė patobulinti savo gyvenimo aprašymą ar išbandyti save prieš kamerą, pasitreniruoti pokalbiui su darbdaviu, žodžiu - nupūsti dulkes nuo savo pasitikėjimo. Ačiū kas dalyvavo renginyje. Taip pat ačiū renginį koordinavusiam sen! Karoliui ir renginio vedėjams jun! Živilei ir jun! Rolandui, kad renginys įvyko sklandžiai.

Labai dėkoju visiems užsieniuose gyvenantiems korporantams, nuo Azijos iki Australijos, iš įvairių Europos šalių, kurie rado laiko ir noro parašyti apie save keletą žodžių, nusifilmuoti, ir beveik gyvai tarti žodelį kolegoms Lietuvoje. Buvo smagu sudalyvauti virtualiai. Briuselyje gyvenančius korporantus stengėmės surinkti pas mus į namus ir padaryti vieną bendrą filmuką. Kas galėjo, tas atėjo. Taip kažkurį vakarą su visa aparatūra į namus sugūžėjo mūsų draugas Mindaugas, ir namai tapo laikina studija. Vaikai pasislėpę už užuolaidų stebėjo kas čia vyksta, o suaugėliai žaidė savo žaidimus, t.y. filmavosi. Buvo linksma. Kaito lempos, buvo ruošiami mikrofonai, ieškomos patogesnės vaizdo formos, o per tą laiką besifilmuojančius kruopščiai prižiūrėjo stiliaus specialistė, mūsų mažoji dukrytė, Gintarė.

Nenoriu paviešinti "Vizitinės kortelės" montažų (aut. Mindaugas), nes tam ir yra renginys, kad pamatyti ir išgirsti rezultatus. O aš po visų šių filmavimų užsikrėčiau baisiai pavojinga liga - įsigijau naują hobį - filmuoti ir montuoti, todėl nuo šiol daugeliui teks pakęsti mano montažus ;)

Kelios akimirkos iš "studijos":

Paskutiniai papudravimai prieš filmavimus

Eteris

Operatorius Mindaugas

Viskas paruošta

Jei kam kiltų abejonės, tai korporacija - ne sekta :)

Dar pati būdama nauja narė-juniorė vos sugebėdavau tėvams paaiškinti kur įstojau: kad mes neužsiimam nusikalstama veikla, kad niekas nelaiko manęs prieš mano valią šioje organizacijoje, kad ne mes einam į gatves su šūkiu "Lietuva-lietuviams" ir nemušam kitataučių ar kitaip manančių, ir pan. Visi korporantai savo darbais privalo turtinti ir puoselėti Tėvynę, o viskas prasideda nuo jų veiklos Korporacijoje. Galbūt aiškiausias korporacijos palyginimas būtų su skautais. Jie taip pat organizacija, turinti ilgametes tradicijas, papročius, nariais tampama iki gyvenimo galo. O tikriausiai ne vienas leidžiate savo vaikus į skautų stovyklas ir veiklas. Gaila, kad 'savu laiku' Telšiuose negirdėjau nei vienos skautų organizacijos, o tikrai būčiau priklausiusi. O studentai, kurie neapsiriboja vien tik namais ir universitetu - paprastai irgi ieškosi įdomaus laisvalaiko. Todėl į mūsų korporaciją ateina įvairių specialybių ir pomėgių žmonės, ir dažnas randa kaip save realizuoti: projektai, renginiai, atsakomybė už save ir už Lietuvą. 

Plačiau apie korporacijos Neo-Lithuania veiklą galima paskaityti bloge arba svetainėje.

Jeigu nesate abejingas prasmingai jaunimo veiklai, prašome paremti korporaciją savo 2 proc., nes jaunimas - Lietuvos ateitis!

Kaip mano tėtukas nuotykių ieškojo

Jei būtumėt iš Lietuvos nuvykę į svečią šalį, išeitumėt į miestą ir nežinotumėt nei adreso kur grįžt, nei mokėtumėt tos šalies kalbos, neturėtumėt nei žemėlapio, nei savo mobilaus telefono ir nenutuoktumėt į kurią pusę eit!? Nenoriu net įsivaizduoti savęs tokioj situacijoj. Greičiausiai eičiau į policiją, jei tokią rasčiau. Bet ką ten pasakyti: nežinau kur mano namai? Aiškiausias variantas - deportacija namo - į Lietuvą.

Taip atsitiko mano tėčiui, kuris svečiavosi pas mus Briusely. Mes išvykom į Kiniją, o seneliai ėmėsi saugoti anūkus.

Buvo nedarbo diena. Tėtis nusprendė pasiimti mašiną ir važiuot kur tolėliau ieškoti maisto, nes šalia esantis prekybos centras nedirbo. Na ir ką: į kairę, į dešinę, dar kartą į dešinę ir žiūri, kad tolyn nuo Briuselio link Charleroi (kitas miestas) važiuoja... telefonas liko namie, prancūzų kalbos nemoka, adreso kur gyvena neįsidėmėjo... o mano mama likusi namie su anūkais galvoja nuo kurio policijos posto reiks pradėti ieškoti savo vyro...

Važiuoju, pasakoja tėtis, trijų eismo juostų autostrada, lekia visi, baisu pajudėt... Bet važiuoja ta prasme. Tik viena aišku, kad reikia orientuotis aiškiai į kažkokį apsisukimą, gal ties centru yra koks nors, bet paskui prisimena, kad jau senokai padaryti apvažiavimai, jei jau nori autostradoj keisti kryptį... pradėjo slinkt link dešinės. Pakelėj sutikto žmogelio paklausė kur Briuselis, tai tas patikslino, kad tikrai į kitą pusę. Apsisukti pavyko. Važiuoja atgal, o kur nusukt reikia - neaišku... privažiavo Zaventemo oro uostą (čia gal vietiniai labiau orientuosis apie ką kalba eina, bet nuo namų maždaug 5 km.) Užsuko į degalinę paklausti kelio. Klausiu: - Ko klausei? Kur namai!? Tai čia sužibėjo mano tėtukas, pasirodo jis Coros ieškojo, to prekybcentrio, kurs šalia namų yra! Nebūčiau sugalvojus, pamaniau. Pasisekė, kad Briusely tik dvi Coros yra, ir jis pasitaikė arčiau tos, kuri netoli namų... o jei kita, visai kitam miesto gale? O jei būtų Delhaize prekybos centro ieškojęs, kurių Briusely ga bent 30 rastum!? Žodžiu, mergina degalinėj kelio kryptį parodė, bet informacijos mažoka... Rado tėtis GPS mašinoj, bet nežino kaip susirasti Corą. Atsitempė į mašiną pasigavęs šalia ėjusį juodaodį, pasisodino šalia, ir savo anglų kalba (kiek kad iš mokyklos laikų mena (bet mena pakankamai neblogai mano supratimu)) bandė paprašyti, kad padėtų surasti kur ta Cora randasi. Bet kas iš tos anglų, kai juodaodis ja nekalba... nesuprato juodukas ko nori iš jo tas vyrukas, pabėgo iš mašinos atsakymo nedavęs.

Ir atėjo nušvitimas tunelio gale - GPS'as parodė jam mygtuką    "Go Home"    Daddy!!!

Po dviejų valandų "maisto ieškojimo" grįžo tėtukas namo: sušilęs, atsisagstęs, kepurė ant pakaušio krašto nusmukus, be laimikio, bet sveikas, laimingas, nuotykių apturėjęs :)