Esate tikriausiai girdėję pasakymą:
"Jei laikote moterį silpnąja lytimi, pabandykite naktį atimti iš jos antklodę".

Kiekvieną rytą vis pasistebiu kodėl mano antklodės pusėje vien užvalkalas, o antklodė nukeliavus į Nerijaus pusę? Ogi, nes norint apsikloti, reikia iš kokono išvynioti savo vyrą!!! Aš vis gudraudama apsuku antklodę kas vakarą... ir vis tempiu tempiu tą kaldrytę... užsirašysiu į sporto salę.

Kartais randu tokių perliuku, kurie labai patinka, kaip pvz. Lykki Li - "I Follow Rivers". Kažkas kabina.

... nes žodžių ne visada klausausi. Pirmenybė - melodijai. Pusiausvyra tarp gero garso, muzikos, atlikėjo. 

Žodžius priskiriu garsui. Mano mama niekaip negali suprasti kaip gali patikti daina, jei neįsiklausai apie ką jinai... Gerai, kad mano tėtis mane supranta, nes jam visad patiko Queen'ai, nors niekad nesuprato anglų kalbos taip, kad suprastų apie ką dainuoja :D

Kur pasislėpė žiema?

Gintarė susipažįsta su žaisliukais

Atėjo ir praėjo labai lauktos šventės. Antrus metus švęst Kūčių, Kalėdų likome savo namie, Briuselyje. Šventė nebūtų tokia žavi jei neturėtų tiek tradicijų, tokių kaip kūčiukų kepimas, 12-os valgių ruošimas, burtų ir stebuklų laukimas, nykštukai, Kalėdų Senis, dovanos ir pan. Kitaip būtų eilinis gimtadienis.

Smalsu Gintariukui visos girliandos nurinkt...

Todėl bandėm prisiminti viską ką turime nuveikti, kad Kūčios ir Kalėdos sutilptų į visus žinomus senelių ir prosenelių palikimus.  Suabejojau tik dėl eglutės, nes visad su savo tėvais eglutę puošdavom Kūčių dieną. Visad galvodavau, kad kitaip nespėdavom gal!? Bet dabar kai pasipuošėm eglutę kokią savaitę anksčiau supratau, kad ta, būtent Kūčių dieną puošta eglutė, šventės nuotaiką sustiprina žymiai labiau. Kitais metais puošim TIK išvakarėse. 

Vis džiaugiuosi ir galvoju: kaip smagu turėti net dvi mergytes, kurios kaip žiežirbos spragsi nuo kiekvieno komplimento. Gintarė jau ir pati sau negaili gražaus žodžio. Jos žodyne pirmauja žodis 'a-jai-jai' (suprast 'kaip gražu!') - užsidėjus ką nors ant galvos (pėdkelnes, trumpikes ar sijoną) arba ant nugaros užsimetus brolio kelnes; ar įlipus į užkandžių dėžutę žingsniuot per kambarį; ar įsivyniot į skarą, kai su pagalba iškrapštyt reikia... nieko, svarbu graži jaučiasi. Džiugina.

a-jai-jai (suprast 'kaip gražu!')

Dovanoti - miela

Šventės metuose kartą, kas?
Ne, ne gimtadienis. Kalėdos.

Jau praėjo, bet apie jas vis dar liko labai daug neparašyta. Pirmiausia, kaip su vaikais gaminome žaisliukus eglutei. Užduotis - pagaminti žaisliuką klasės draugui. Idėja aprašyta štai čia: "JAUKUS IR PRASMINGAS ŠVENČIŲ LAUKIMAS".

Rašomas nuoširdus sveikinimas

Aptarėme, kad smagu ne tik gauti dovanas, bet ir jas dovanoti kitiems. Su tėveliais buvo įvairių diskusijų: kad nėra laiko (nors visa savaitė prieš akis); kad nėra idėjų; kad nėra noro pirkti kiniškų niekučių ir pan. O kur idėja, kad keitimasis dovanėlėmis daugiau terapinis ir ritualinis veiksmas, kuris neturėtų būti įkainojamas brangiais daiktais? Kurie mažiau savim pasitikėjo - siūlė pirkti žaisliukus, kurie savim pasitikėjo - siūlė gamintis patiems, kai kurie organizavo dirbtuves pas save namie ir t.t. Bet juk kai įdedi daugiau darbo tai ir dovanoti mieliau, ar ne taip?