Nesam baisiai tikintys, bet Velykos - šventė.

Nors ši šventė yra krikščioniška, tačiau pagrindinis jos simbolis – margutis – ir pagoniškais laikais buvo siejamas su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties ir pavasario lygiadienio. Kadangi tai kilnojama šventė pagal mėnulio kalendorių, greičiau tai sena pagoniška tradicija, kurią prisijaukino krikščionybė. Svarbiausia Velykų tradicija - visai šeimai kartu susėsti prie bendro stalo. Smagu prie jo ne tik pabendrauti, pavalgyti, bet ir pažaisti įvairius tradicinius žaidimus, tokius kaip margučių susidaužimas, žiūrint, kieno stipresnis, ar jų ridenimas.

Pavasariškai

Praeitais metais iš molio buvom susilipdę ir išsidegę indelius kiaušiniams, o šiais metais nudažėm juos glazūra ir jie pasidarė dar gražesni. Norėjom nusiskinti berželio šakelių, kad stalą puoštų, bet berželių neradom, o stalą puošėm Nerijaus dovanotom tulpėm.

Vaškuotas margutis ir mūsų gražuoliai indeliai

Nerijaus avinas saugo margutį

Lapė ilgaausė - Rusnės

Vaikai - gyvenimo gėlės

Šiuo metu vaikams atostogos. Kartu leidžiame labai daug laiko, tad prisigalvojam visokių nesąmonių. O gal ir sąmonių. Turėjom dažų, tai liko vazonus įsigyt ir nusidažyt, į kuriuos sodinsim įvairius rudens gėrybių sodinukus. Vieną gražią dieną pagaliau prisiruošėm. Vaikams greit nusibodo dažyt, bet trukdyt nenusibodo iki kol baigiau dažymus. Kadangi turėjom keletą anksčiau margintų vazonėlių tai bandėm priderinti naujuosius. Artimiausiu metu reiks persodint įsigytus serbentą, gervuogę, smilgą...

Prieš sodinimą pasidarėm fotosesiją!

Aguonėlės aguonėlės - raudonspalvės pievų gėlės

Dvynukai

Vijoklis auga

Kino pavasario premjera!

Kurį laiką vis Mantvydas prašinėdavo sukurti filmuką. Nežinau iš kur jis tą idėją pasiėmė, bet man jinai labai patiko! Susitarėm, kad iš pradžių sugalvos scenarijų apie ką bus filmukas, o tada jau imsimės darbo. Prikritęs vis kažką konstravo iš lego. Susikonstravo laiptus, dar kažką, kol pradėjo ryškėti mintis. Galiausiai, su tėčio pagalba, gimė pirmasis Mantvydo trumpametražis filmukas "Nepaspruksi!"

Kaip šaunūs policininkai sulaikė piktąjį plėšiką Kerėplą Sriubaudą.

Manau, kad su laiku filmukai ilgės ir tik gerės! :)

Pirmoji Medicininė Pagalba artėjant vasaros sezonui

Tuoj mano blogas pradės panašėti į juodosios kronikos užrašus. Bet pasiteisinimui pasakysiu, kad aš tų blogų žinių vengiu, bet jos ant tiek visus paliečia, kad nori nenori tu jas girdi. Ir tai matyt įtakoja net sapnus. Šiąnakt sapnavau, kad nutrenkė mūsų Gintarę elektros srovė. Vaikščiojom kažkokiose statybose, ir matau kaip jinai lenkiasi link nutiesto prailgintuvo rozetės. Sapnuose veiksmas truputį vyksta lėčiau, bet gana greitai, kad tavo sunkios kojos neštų tave taip kaip tu norėtum... Bėgu, bet vienas žingsnis ir ją čiumpu pagautą srovės... laikau už pažastų leisgyvę, retkarčiais atgaudama sąmonę Gintarė atmerkia akis ir vėl galva nusvyra atgal... bėgom nešu ją žemyn laiptais šaukdama "Nierka, ką daryt???" Jaučiu kaip ją prarandu. Man silpna. Atsibundu, ir kas retai būna, negaliu užmigti - vis suku galvą ką reiktų daryti, kad lemiamu momentu nebėgčiau savo kūdikio pasiėmus šaukdama 'ką daryti?' Užmigau, kai sugalvojau, kad greičiausiai reiktų daryti širdies masažą ir skambint 112.

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė - nepamiršti skambinti 112.

Manau, kad tai vienas protingiausių sprendimų - Emergency telefono numeris ES, nes ištiktam streso žmogui sunku prisimint kuris 01 ar 02 (ar 03) yra tas kurio tau reikia. 112 išmokykit ir savo vaikus.

Šį įrašą dar paskatino parašyti ir tai, kad šiandien viena pažįstama moteris pasakojo kaip prieš porą dienų vos nepaskendo jos 4-etė dukra namuose esančiame baseinėlyje ir tai įvyko per keletą minučių, kol mama nusisuko kažko paduoti dukrai. Skęsdama dukra nesukėlė jokio triukšmo, jinai ramiai sėdėjo dugne. Mamos instinkto dėka jinai greit buvo ištraukta ir viskas baigėsi laimingai, bet mama tą naktį nebemiegojo. Artėjant vasaros ir maudynių sezonui moteris dalinasi straipsniu "Drowning Doesn’t Look Like Drowning" , kur pagrindinė mintis, kad skendimas neatrodo taip kaip jis pavaizduotas kino filmuose. Žmonės dažniausiai vedini išgyvenimo instinktų skęsta tyliai (pvz. rankas dažniausiai nuleidžia žemyn, kad pasistūmėtų nors kiek daugiau įkvėpt oro, o ne mosikuoja rankomis, šaukia ir pan.). Kaip rašoma: iš 750 skęstančių vaikų maždaug 375 nuskęsta per 23 m nuo tėvų ar kitų suaugusių. 10 proc. atvejų vaikai yra stebimi suaugusiųjų, bet jie net nesupranta, kad vaikas skęsta. Viena iš geriausių straipsnio minčių: And parents – children playing in the water make noise. When they get quiet, you get to them and find out why. Vaikai žaisdami vandenyje kelia triukšmą! Jei nors sekundei sukėlė įtarimą - patikrink!

Vaikai žaisdami vandeny kelia triukšmą

Kai šluota atsisuka antru galu

Toks amžiaus tarpsnis, kad gali pasakyti dešimt kartų, bet tuo nepatikės tol, kol tai neįvyks. Taip vakar porai valandų tapau mama su trim vaikais be gyvenamo ploto, nes Rusniukas sugebėjo į lifto šachtą įmesti mūsų buto, ir viso gyvenimo, raktus. Visad sakydavau: atsargiai, gali įkristi raktai... Pagaliau pavyko. Labiausiai nuliūdo Mantvydas, nes labiausiai suprato situaciją. Rusnė bandė sakyti, kad ji net neprašė šį kartą TŲ raktų, ir tai buvo tiesa, nes aš pati maišais, vežimais ir dar Gintare apsikrovus ėjau neturėdama rankos kuom atrakint duris... o Gintarė buvo visiškai laiminga, nes jai nesvarbu: pamiegojus, geros nuotaikos, o ir šiaip yra jau du labai liūdintys prieteliai šalia.

Turėjau mašiną, turėjau garažo raktą, tik nežinojau ką daryti toliau. Garaže gi nelauksim kol tėtis grįš iš susitikimo (o tik ką išleidom jį prie metro link centro). Norėjau paskambinti, bet telefono sąskaita irgi tobulai pasibaigus (kaip tik dabar!). Ot kaip valdo mus technologijos, beviltiška - kai reikia, nėra. Galvojau gal paskambint 112 ir sakyt: help, neturim ką veikt, padėkit, sugalvokit, užimkit! Bet palikom šias tarnybas rimtesniems atvejams. Vakarą paįvairinom kaimynams Jūratei su Dangiu. Gavom sriubos, arbatos, sušildė ir aprengė. Telefono sąskaita pasipildė, gyvenimas vėl įgavo spalvų. Grįžus tėčiui parsiradom namo ir mes!