Šiandien galėsite paklausyti pamokančią istoriją apie šarkų dėkingumą, kurią labai vaizdingai ir įdomiai papasakojo draugas Edgaras. Galėsite ir savo vaikams leisti paklausyti, kaip prieš kažką nusprendžiant verta labai gerai pasvarstyti. Ne tik vaikai klausėsi įtempę ausis ir sukišę nosis į knygas, bet ir tėvai maloniai akimis sekė savo suklususius ir susidomėjusius mažylius.
Patarimų kaip vaikus privilioti arčiau knygų labai daug, tik kad jie labiau mėgsta klausytis tų pasakų, nei jas skaityti - faktas. Kaip atidaryti tas duris į knygų pasaulį? Versijų kokių tik nori, bet kaip atsirinkti sau tinkamiausias? Manau, kad reikia išbandyti visas, o tada žiūrėti. Ir kaip tik į mūsų rankas papuolė labai dailiais raštais nupintas kvietimas į "Pasakų naktį", kuris vyko pas Agnę ir Edgarą namuose.
Pasak Agnės: "Atrodo kaip bunkeris, kur žmonės nuo kažkokio laimingo sprogimo pasislėpę tupi sau, vaikų pilna, knygeles skaito :)" Pritariu: paslaptingi ir laimingi.
Ar teko kada būti pasakoje? Man teko, ir ne kartą. Tai yra toks jausmas kai kutena ten kažkur širdies kamputy džiugesys, ir žinai jog visa tai kaip pasakoj! Tikra pasaka! Vakar ėjome pas Sniego Karalienę. Vaikai sakė, kad aš būsiu karalienė (matyt nesulaukia savo gimtadienio) :) Taigi, Karalienė buvau aš, o mano vaikučiai pabiručiai lakstė po miškus kaip sniegą pirmą kartą regėdami.
Draugė Rūta kažkada facebooke rašė, kad "kai Tau sueina 31, supranti, kad neverta vytis traukinio, nes jau žinai, kad visuomet atvažiuos kitas ;)". Pagalvojau, kokia tikra tiesa!
Man 35-eri, ir geresnio gimtadienio tikėtis negalėjau. Kažkaip rodos ateis ta gimimo diena, prisės šalia ir niekur nenorėsiu eit iš namų, nes visi n-niolikti gimtadieniai jau su triukšmais atšokti, tai ką čia toliau ir švęsti?! Bet atsibudus ryte gamta pasitiko apšarmojusių medžių grožybėmis. Nauji metai - naujos jėgos, pamaniau! Ėjau gatve ir stebėjau visą šį stebuklą. Štai tokia ir privalo būti gimtadienio dovana žiemą gimusiems - baltas šerkšnas saulutėje - rodos kiek nedaug reikia ir jaučiausi tarsi visa tai būtų tik man vienai!
Malou parkas
Vakar diena tikrai prabėgo pasakiškai: į namus gėlės viena paskui kitą atėjo pačios, kava tiesiog maloniausiai kvietėsi į svečius, žiema su manim fotografavosi kiek tik mano širdis geidė... Vakarop nuspirgėjau pas kaimynę vazų pasiskolint susimerkt visam mano šventiniam gėlių asorti, ant stalo įsiprašė kepta antytė su tiramisiniu tortu, ir vynas tik praturtino visą šią šventinę vakarienę. O šiandien dar laukia pirtis su karštu baseinu! Argi tai ne pasaka!?
Ypatingai ačiū mamai ir tėčiui, kad suteikėte laimę patirti gyvenimą.
Broliui už tai, kad kaip toli jis būtų, puokštė atvyko kaip tik ką iš sodo :)
Ačiū visiems siuntusiems linkėjimus. Jūsų buvo tiek daug, kad asmeniškai ir nepavyko padėkoti, bet kiekvienas sveikinimas šildė tą gražią žiemos pasaką. Myliu visus ir kiekvieną atskirai :*
Kelionių atžvilgiu mums praeiti metai buvo netikėtų ir greitų apsisprendimų metai. Aplankėme JAV ir nuvykom į tolimąją Aziją. Apie Ameriką vis neprisiruošiu sėst ir parašyt... O kol nenublanko įspūdžiai iš paskutinės mūsų didelės kelionės, pabandysiu atskleist labiausiai įstrigusius momentus.
Nemaniau, kad kada apskritai važiuosime į Kiniją, nes kelionė į ten atrodė tokia ilga, tolima ir brangi... Raityti stogai taip ir būtų likę tik knygose, jei nebūtų pasitaikę pigių bilietų su Finnair'u: bilietas Briuselis-Helsinkis-Chongqing (ir atgal), kainavo 200 eur. žmogui. Finnair'as vienintelė kompanija, kuriai leidžiama kirsti Rusijos platybes tiesiu keliu link Kinijos, todėl ieškant bilietų tai pigiausias variantas. Išvykom.
Mielieji, šventės atėjo netikėtai! Tik pirmadienį supratau, kad ši savaitė vaikams paskutinė mokslų savaitė, ir jau pirmadienį Kūčios! Gal kad to sniego pas mus, Belgijoj, nėra... ir kaip tas Kalėdų Senis rogėmis atvažiuos??? Siaučiant lietui sunku net įsivaizduot, kad už poros dienų jau didžiausios metų šventės sės prie stalo. Ir visad taip: lauki lauki, o štai žiūri ir praėjo...
Nepaisant lietingo belgiško oro, vis dar labai tikimės baltų baltų Kalėdų. Taip ir salsta širdis pagalvojus, kaip jauku namie, kai už lango balta balta. Pirmąkart per tris metus pačios laukiamiausios šeimos šventės bus prie gausaus saviškių iš Lietuvos stalo. Tiesiog kaip Lietuvoj, tik sniego dar atvežkit! Mintyse vėl tik dvylika patiekalų, tradicijos ir kiti prieššventiniai malonumai. Praeitais metais buvom tikriausiai vieni iš pirmųjų pasipuošę eglutę, o šiais metais nusprendėm palaukt iki pat Kūčių išvakarių, nes pagal savo vaikystės prisiminimus tai tik sustiprina tą jausmą, kad šventės bus labai labai Ypatingos! Tikiu, kad taip ir bus! :)
Artėjant šventiniam susikaupimui, o vėliau linksmybėms, siūlau pasižiūrėti visus metus taupytą, puoselėtą, brandintą ir Nerijaus bei jo draugų kompanijos sukurtą, suvaidintą, nufilmuotą, sumontuotą video filmuką apie tai, kad šventės ateina pas visus! Gražių švenčių!
Scenarijus: lietuvių liaudies
Vaidina: Nerijus S., Nerijus V., Dangiris N., Gintautas B.
Beje, kamuoliukas taip pat 'liu' - bet iš konteksto jau eina suprast ko prašo: obuoliuko ar kamuoliuko.
Gintarės dėka tuoj pradėsim vadint Rusnę 'Ninia', o Mantvydą 'Diadia'. Taip jai gaunasi kažkodėl. Dažniau prašant 'pasakyk Rusnė' jau galima ir panašesnį variantą išgaut - 'Usnė'.
Mantvydas ir Rusnė pradėjo kalbėt sakiniais nuo 2,5 metų. Leliukiškų žodžių beveik neturėjo, vieną kitą tik. Rusnė mažai kalbėdavo, dažnai tik rodydavo pirštu ir sakydavo 'mmmmm'... Gintarė panašiai - jei kas nesigauna ištart gražiai, aiškiai ir tėvams suprantamai, rodo pirštu.
Gintarė (2m.5mėn.) savo žodelių turi nemažai jau, ir kol dar jų neišaugo - skubu užsirašyti:
Bočius - papa
Močiutė - baba
Bobutė - bobo
Ateik - atei
Taip - tai
Ne - ne
Palauk - palau
Tenai - nai
Štai čia - titia
Gaidys - tiu-diudiu
Dramblys - dro-dro
Krokodilas - kro-kro
Arklys - y-aaa arba kliakli
Žaklina (močiutės karvytė) - Li
Vaiga (močiutės šuo) - Vei-vei
Rikis (kitas šuo) - Tri-tri
Pati - api
Mano - mau
Pūkuotukas - Apukupu
Vabalas - valibi
Pranešimai
