Išsvajotoji Amerika

Ameriką aš norėjau pamatyti nuo jaunų dienų. Tai buvo mano svajonė. Aš žinojau, kad tikrai ten nuvyksiu. Ir kai basomis kojytėmis žarstant Virginia Beach paplūdimio smėlį mačiau beprotiškai šėlstantį jaunimą, o bangoms mušant vakarėjančio Atlanto vandenyno krantus iš didžiulių laivų griaudėjo nematyto grožio fejerverkai, aš supratau, kad tas laisvės jausmas - tai ir yra pasiekta svajonė. Taip aš pirmąkart atsidūriau išsvajotoje Amerikoje.

2000-ųjų vasarą dirbau daug, mačiau mažai, bet tikrai žinojau, kad ir vėl norėsiu čia sugrįžti. Ne vieną kartą ėjom pasitikti saulėtekio, nors supratom, kad saulėlydžiai daug daug gražesni. Būtų užtekę ir to vieno saulėtekio, bet po darbų nesugebėdavom laiku atsikelti... Dirbau per tris darbus ir to truputį buvo per daug. Jautėsi šioks toks išsekimas. Kartais nuo nuovargio užmigdavau tiesiog stovėdama darbo vietoje prie kasos aparato ir atidavinėdama grąžą. Gėda prisimint kaip vienas žmogus paklausė "ar tu miegi?"

iki ašarų...

Anthony Hopkins, žmogus pasirodo turintis daug talentų. Koncerto metu Vienoje André Rieu pristatė ir atliko prieš 50 metų aktoriaus Anthony Hopkins sukurtą valso melodiją. Ją sukūrė tuo metu, kai buvo dar labiau muzikas nei aktorius, tačiau visus tuos metus bijojo, gal labiau drovėjosi, išgirsti savo kūrinį. Progai pasitaikius paprašė André Rieu atlikti jo muziką. Kaip sako André, kad jis kiekvieną dieną sulaukia skambučių su prašymu atlikti kažkieno kūrinius, tačiau jo nuomone naujas Johann Strauss dar negimė. Pasižiūrėjęs gautus Anthony Hopkins lapelius su užrašytomis natomis jis išgirdo muziką, o Anthony pirmąkart išgirdo savo nuostabų valso kūrinį. André apibūdino šį valsą kaip įdomų, įspūdingą, jaudinantį, romantišką, filmui tinkantį kūrinį. Pasiklausykime ir kartu pasidžiaukime talentais. Kas pasakys, kad tai ne Johann Strauss!?

iki ašarų...  "And The Waltz Goes On"

Filmas prie kavos - Slidinėjimo atostogos Bormio, Italijos Alpės

Skleidžiantis pavasariui pats laikas prisiminti tik ką rastą sniegą Italijos Alpėse. Pirmas dalykas tai, kad slidinėjimo atostogos vienos brangesnių malonumų, o antras dalykas - jos dažniausiai vienintelės metuose dėl to pirmo dalyko.

Ar visi žinot koks teisingas, atostogaujančių kalnuose, ritmas?

Ogi toks, kad pavalgai pusryčius ir tada su pirmu keltuvu keliesi į kalną, ir varai, varai, varai. Be abejonės nevalgai pietų (nes apsunkinsi organizmą lengvam slidinėjimui), vėl varai, varai, varai, tada su paskutiniu keltuvu nusileidi namų link. Vakare pavalgai vakarienę ir eini kur nors linksmintis, pavyzdžiui pamirkyti sąnarius kokiuose mineraliniuose vandenyse arba į kokį vietinį kabakėlį paragauti ką gamina šalies meistrai. Prie tokio ritmo mus įpratino seni kalnų vilkai - jogai, aukojantys visas savo atostogas tam, kad nuvažiuotų šimtą kartų sniego takais. Tai taip mes varėm kokius keturis metus.

Šis sezonas buvo visiškai neįprastai tingus. Su draugais dalinomės ne tik ski-pasais, slidėm, lazdom, pirštinėm, bet ir maistu, kambariais ir vaikais. Per dieną vienom slidėm spėdavau paslidinėti aš, draugė Eglė, o dar ir trečiam būtų užtekę laiko... Visa ši organizacija mane labiausiai ir sužavėjo, kad ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Spėjom ir pamiegoti, ir paslidinėt, ir pafilmuoti mūsų pasilinksminimus, kuriuos kviečiu pasižiūrėti prie kavos puodelio.

Jei būsite Bormio mieste tai būtina nuvažiuoti į viduramžius siekiančias pirtis "Bagni Vecchi Spa" (čia važiuoti reikia be vaikų) arba su vaikais į "Bormio Terme". Geriausia, aišku, pašildyti kojas visuose terminiuose baseinuose.

p.s. Mano vyras visam mėnesiui išsiruošė kelionėn į Himalajus. Gal tai bus nauja kelionių aistra!? Žinau viena - geriau kalnų gali būti tik kalnai kiti... :)

Iki kitų susitikimų ant pasaulio krašto!

Negersi, nerūkysi, tai mirsi sveikas!?

Šiek tiek neįprastai norėjau pasveikinti visus su šv. Valentino diena.

Ne vienas jau paskaitęs antraštę pagalvojo, kad nevertas dėmesio įrašas, nes "man tai neaktualu". Kiti lyg pateisindami rūkymą/gėrimą sako: tai išsikelk į vienkiemį, augink savo daržoves, mėsą, važinėk dviračiu, o geriausia kojos nekelk iš namų, tada gyvensi sveikai ir laimingai. Jei yra kitų rizikos veiksnių ar tai reiškia, kad jų reikia įdėti dar daugiau?

Noriu pristatyti jums Aurelijų Verygą. Man šis žmogus patinka todėl, kad jis nuoširdžiai linki visiems sveikiau gyventi. Aš Aurelijų pažinau dar mano studijų laikais, priklausėm skirtingoms studentiškoms korporacijoms, turėjom gražių tarpkorporantiškų mainų. Šiuo metu Aurelijus - gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas ir t.t. Kaip jis sako, kad gydytojo pareiga pasakyti žmonėms tiesą, kas kad jiems tai nepatinka!? Tai tarsi lietuviškasis Allen Carr, kuris savo knygomis "Lengvas būdas mesti rūkyti", "Lengvas būdas mesti gerti" paplito visame pasaulyje. Allen Carr knygas perka ne tik tie, kurie nori mesti rūkyti, bet ir jų artimi žmonės, kurie tiki, kad gali padėti.

Aš asmeniškai nerūkau. Geriu, bet mažai. Yra kur tobulėti. Manęs klausia kam aš žiūriu informaciją apie rūkymą, jei nerūkau!? Gal man rūkymas neaktualu, bet pasižiūriu kartas nuo karto Aurelijaus įrašus, kad pamatyčiau, sužinočiau ir nenorėčiau to daryti. O iš tikro man aktualus rūkymas, nes yra draugų, artimų man žmonių, kurie turi šią bėdą. Man svarbu žinoti, svarbu jiems pasakyti. Ir žinoma nusibostu savo draugėms su pamokslais, kai sakau "mesk rūkyti, ar tu nenori dar bent 10 metų ilgiau su savo vaikais pagyventi/pabūti/mylėti juos? Rūkymas trumpina gyvenimą (pagal Aurelijų net 20 metų), kai tu turėtum laiko dar pažint savo anūkus ir su jais eit ledų valgyt?"

Mama katė

Mūsų gražuolė katytė su savo motiniškais instinktais rūpintis mažyliais.