Tėvynė senutė ir Valstybė policininkė

Ne kiekvieno žmogaus reikia klausytis, bet šio - labai rekomenduoju!

Kviečiu pasisemti nuoširdumo bei išminties iš nebanalaus teksto savininko. Tokio, kuris gali tapti asmenybės tobulėjimo, sėkmingo dvasinio gyvenimo vadovu.

Subtilus juokas ir rimtumas. Linkiu praturtėti su Rolandu Kazlu.

Puikus žmogus. Talentas. Labai gera jo klausyti. Nesugadintas požiūris į jį supančią aplinką. Žiūrėti į šį žmogų - džiaugsmas, didžiulė pagarba. Nuoširdūs pokalbiai, kurie įkvepia ir suteikia stiprybės, motyvacijos bei išminties.

Jis yra Ypatingas.



Gražus interviu apie Rolando gyvenišką patirtį. Džiaukimės kartu!

Ar pasitikite vienu gydytoju?

Nusprendžiau pasidalinti istorija kaip mes visą vasarą ieškojome Rusnei naujų akinių. O kaip įprasta, prieš užsisakant naujus, sveika pasitikrinti regėjimą, kad gydytojas išrašytų receptą. Briusely lankydavomės pas vieną rekomenduotą okulistę, nusiskundimų jokių neturėjome. Po paskutinio apsilankymo, turėdami receptą akiniams, nusprendėme pasižiūrėti: o ką gi sako Lietuvos daktarai?

Briuselio receptas

Pūkis - geriau nei žuvytės

Pas mus į svečius užsuka kartais Pūkis - žaismingas jaunuolis, kuris nepraleidžia progos užbėgti į mūsų virtuvę, pasivaišinti pienu, užsiropšti į glėbį ir leistis glostomam kol jam tai pabosta. Tuomet dar pašokinėja apie kėdes, pasigalanda nagus į mūsų kilimą, bando dantukais ir nagiukais žaismingai sukąsti koją ar ranką. Prižiūrėtas, prikvėpintas - katinas, kuris mėgsta vaikščioti kur nori. Mus linksmindamas pievelėje gaudo uodus ir muses, o tuomet ateina prie durų ir prašosi priglaudžiamas. O mums toks gyvūnas tikras džiaugsmas, geriau net nei žuvytės - nereikalauja daug priežiūros, o pasidžiaugti galime į valias!

Pūkis ateina į svečius

Kaip ieškojau vyro Gambijoje

Išleidau savo vyrą su kolegomis į Amsterdamą atšvęsti vieno projekto pabaigos. Išvažiuodamas įspėjo, kad interneto greičiausiai nebus, ir dar priedo, greičiausiai išsikraus telefonas, nes neturi pasiėmęs pakrovėjo. Aš jam pasakiau, kad jeigu ką tegu skambina iš draugo telefono... Penktadienį po darbo visi kolegos išvyko.

Šeštadienis. Jau vidurdienis. Vakare esame pakviesti vakarienės pas kaimynus estus, o mano vyras dar nieko nerašo kada planuoja parsirasti namo... Nusiunčiu žinutę "Ar dar gyvas?". Tyla. Važiuoju pas draugę pasiimti svečiuose su nakvyne buvusios Rusnės. Draugei sakau, kad nusiunčiau vyrui žinutę "ar gyvas?" ir jokio atsakymo negavau. Tuo metu pasiimu telefoną ir žiūriu: O! Kaip tik žinutė atėjus! Atsidarau ir skaitau: "Bonjour appel moi urgent 002204389284" (Su klaidomis, bet: "paskambink man skubiai"). Velniava, pereina per mano širdį savo šaltom pėdutėm Nerimas. Pasikalbam su drauge, kad greičiausiai telefoniniai sukčiai ar pan., nu bet tu sutapk taip! Skambinu, gal visgi Nerijus rašo iš draugo telefono, kad perskambinčiau... Telefone vyksta kažkokių kelių žmonių pokalbis man nesuprantama kalba. Padedu ragelį. Tuomet surirandam šalies kodą - Gambija.

Vėliau gaunu dar kelis grasinančius laiškus, kad rašo iš Base (mano telefono operatorius) ir aš tuoj neteksiu šanso laimėti 50000$ ir būsiu išmesta iš žaidimo... Ou NO! Dar 6 žinutės panašaus pobūdžio... Viskas. Braukiu ašarą, baisiai liūdžiu... ir nusprendžiu pasitraukti iš šio žaidimo. Tegu laimi kitas!

Einame su drauge terason kavos gerti, mėgautis šiltais rudenio saulės spinduliais, stebėti kukurūzo lauko ir klausytis tolumoje futbolą žaidžiančių vaikų triukšmo... Geras tas gyvenimas, kurį gali sugadinti dar vienu skambučiu...

Vyras, sveikas ir gyvas, grįžo namolio. Gambijoj, sakosi, nespėjo pabūti...

Savaitgalis Paryžiuje

Į Paryžių su vaikais važiavome pirmą kartą. Jie žinojo kaip Eifelio bokštas atrodo, jį reikėjo pamatyti realybėje. Nuo Briuselio iki Paryžiaus 300 km. Išvykome penktadienio pavakare, o grįžome sekmadienio vėlų vakarą. Lengvu ritmu važinėjome nuo vieno žymaus objekto iki kito. Pirkome dienos bilietus ir tai mums labai pasiteisino, nes norint su vaikais aplankyti kuo daugiau, labai susitaupo laikas, nervai ir sveikata. Apžiūrėjome tik lauke esančius objektus (oras pasitaikė puikus), o muziejus nusprendėme lankyti kai bus šiek tiek vaikai didesni, arba kai bus aplankyti visi lauko objektai.

Turėjau dar vieną slaptą tikslą - susipažinti su keramike Ilona. Susitikome vaikų žaidimų aikštelėje, apsikeitėme slaptu ryšulėliu, kuriame kruoščiai ir su meile buvo sudėlioti 16 žavingų puodelių. Be galo gražūs ir jaukūs. Tad kviečiu užsukti į svečius kavai ar arbatai!