Ar pasitikite vienu gydytoju?

Nusprendžiau pasidalinti istorija kaip mes visą vasarą ieškojome Rusnei naujų akinių. O kaip įprasta, prieš užsisakant naujus, sveika pasitikrinti regėjimą, kad gydytojas išrašytų receptą. Briusely lankydavomės pas vieną rekomenduotą okulistę, nusiskundimų jokių neturėjome. Po paskutinio apsilankymo, turėdami receptą akiniams, nusprendėme pasižiūrėti: o ką gi sako Lietuvos daktarai?

Briuselio receptas

Pūkis - geriau nei žuvytės

Pas mus į svečius užsuka kartais Pūkis - žaismingas jaunuolis, kuris nepraleidžia progos užbėgti į mūsų virtuvę, pasivaišinti pienu, užsiropšti į glėbį ir leistis glostomam kol jam tai pabosta. Tuomet dar pašokinėja apie kėdes, pasigalanda nagus į mūsų kilimą, bando dantukais ir nagiukais žaismingai sukąsti koją ar ranką. Prižiūrėtas, prikvėpintas - katinas, kuris mėgsta vaikščioti kur nori. Mus linksmindamas pievelėje gaudo uodus ir muses, o tuomet ateina prie durų ir prašosi priglaudžiamas. O mums toks gyvūnas tikras džiaugsmas, geriau net nei žuvytės - nereikalauja daug priežiūros, o pasidžiaugti galime į valias!

Pūkis ateina į svečius

Kaip ieškojau vyro Gambijoje

Išleidau savo vyrą su kolegomis į Amsterdamą atšvęsti vieno projekto pabaigos. Išvažiuodamas įspėjo, kad interneto greičiausiai nebus, ir dar priedo, greičiausiai išsikraus telefonas, nes neturi pasiėmęs pakrovėjo. Aš jam pasakiau, kad jeigu ką tegu skambina iš draugo telefono... Penktadienį po darbo visi kolegos išvyko.

Šeštadienis. Jau vidurdienis. Vakare esame pakviesti vakarienės pas kaimynus estus, o mano vyras dar nieko nerašo kada planuoja parsirasti namo... Nusiunčiu žinutę "Ar dar gyvas?". Tyla. Važiuoju pas draugę pasiimti svečiuose su nakvyne buvusios Rusnės. Draugei sakau, kad nusiunčiau vyrui žinutę "ar gyvas?" ir jokio atsakymo negavau. Tuo metu pasiimu telefoną ir žiūriu: O! Kaip tik žinutė atėjus! Atsidarau ir skaitau: "Bonjour appel moi urgent 002204389284" (Su klaidomis, bet: "paskambink man skubiai"). Velniava, pereina per mano širdį savo šaltom pėdutėm Nerimas. Pasikalbam su drauge, kad greičiausiai telefoniniai sukčiai ar pan., nu bet tu sutapk taip! Skambinu, gal visgi Nerijus rašo iš draugo telefono, kad perskambinčiau... Telefone vyksta kažkokių kelių žmonių pokalbis man nesuprantama kalba. Padedu ragelį. Tuomet surirandam šalies kodą - Gambija.

Vėliau gaunu dar kelis grasinančius laiškus, kad rašo iš Base (mano telefono operatorius) ir aš tuoj neteksiu šanso laimėti 50000$ ir būsiu išmesta iš žaidimo... Ou NO! Dar 6 žinutės panašaus pobūdžio... Viskas. Braukiu ašarą, baisiai liūdžiu... ir nusprendžiu pasitraukti iš šio žaidimo. Tegu laimi kitas!

Einame su drauge terason kavos gerti, mėgautis šiltais rudenio saulės spinduliais, stebėti kukurūzo lauko ir klausytis tolumoje futbolą žaidžiančių vaikų triukšmo... Geras tas gyvenimas, kurį gali sugadinti dar vienu skambučiu...

Vyras, sveikas ir gyvas, grįžo namolio. Gambijoj, sakosi, nespėjo pabūti...

Savaitgalis Paryžiuje

Į Paryžių su vaikais važiavome pirmą kartą. Jie žinojo kaip Eifelio bokštas atrodo, jį reikėjo pamatyti realybėje. Nuo Briuselio iki Paryžiaus 300 km. Išvykome penktadienio pavakare, o grįžome sekmadienio vėlų vakarą. Lengvu ritmu važinėjome nuo vieno žymaus objekto iki kito. Pirkome dienos bilietus ir tai mums labai pasiteisino, nes norint su vaikais aplankyti kuo daugiau, labai susitaupo laikas, nervai ir sveikata. Apžiūrėjome tik lauke esančius objektus (oras pasitaikė puikus), o muziejus nusprendėme lankyti kai bus šiek tiek vaikai didesni, arba kai bus aplankyti visi lauko objektai.

Turėjau dar vieną slaptą tikslą - susipažinti su keramike Ilona. Susitikome vaikų žaidimų aikštelėje, apsikeitėme slaptu ryšulėliu, kuriame kruoščiai ir su meile buvo sudėlioti 16 žavingų puodelių. Be galo gražūs ir jaukūs. Tad kviečiu užsukti į svečius kavai ar arbatai!

Vietovė-perlas Watermael Boitsfort

Tikriausiai neįmanoma tobulai ištyrinėti aplinkos, kurioje gyveni. Jau šešti metai Briusely, ir vis atrandi tokių vietų-perlų, kur norisi dar kartą sugrįžti. Viena tokių vietovių miestai-sodai, esantys savivaldybėje Watermael Boitsfort. Šie miestai-sodai tai - įgyvendinta utopija dvidešimto amžiaus pradžioje pirmiausia Anglijoje, o vėliau ir eilėje kitų Europos valstybių. Viena tokių Briuselyje. Pirmieji namai buvo pastatyti po Pirmojo pasaulinio karo. Tokios gyvenvietės suteikė galimybę naudotis miesto privilegijomis džiaugiantis gamtos artuma ir, kaip sakė vienas iš architektų Jean de Salle, jos sprendė ne tik apgyvendinimo problemą, bet ir pasiūlė socialinę alternatyvą, besiremiančią kolektyvine dvasia. Dalis šių namų yra socialiniai būstai, skirti mažas pajamas turintiems žmonėms, negalintiems įsigyti brangaus būsto, bet norintiems likti gyventi mieste. Čia įrengta ir visa kolektyvinė infrastruktūra (mokyklos, sporto aikštelės, ir kt...) Ši savivaldybė - žaliausia Briuselio mieste. Čia gyventi yra pliusų ir minusų. Pliusas, kad daug ir gražios gamtos. Minusas - gana sudėtinga viešojo transporto sistema, t.y. sunkus susisiekimas su miestu. Bet gal tai iš kitos pusės irgi pliusas.


Šie miestai-sodai yra gražūs visais metų laikais, bet japoniškų vyšnių žydėjimas Floreal ir Logis gatvelėms suteikia ypatingo žavesio. Pirmąkart Watermael Boitsfort sodus apžiūrėjau keliaudama su lietuvių keliautojų klubu. Dabar su draugais ir draugėm važiuojam ten smagiai pasivaikščioti, toli neišvykstant iš miesto. Tokie pasivaikščiojimai skirti šeimoms, taip pat architektūros ir istorijos mėgėjams, besidomintiems to krašto paveldu.

Atostogų metu planuoju aplankyti ir šalia esantį Tournay-Solvay parką, kuris buvo įkurtas 1980 metais. O čia nuoroda, kur duota žemėlapių, kuriais vaikščioti, norint pamatyti vienokius ar kitokius objektus.

Smagaus laiko!    Watermael Boitsfort galerija.

Pakelės žolės

Nameliai žaliomis langinėmis

Pasaka

Japoniškos vyšnios

Žiedlapių sniegas

Pasivaikščiojimai