Vejuosi aš vėją

"Aš minu į priekį ir dainas dainuoju
Pro ausis vėjelis švilpia tyliai tyliai..."

Ostapenko man vėl - Dievas. Vyras ne mano skonio, ir gal ne ką gilindavausi klausydama šios dainos teksto, bet bendras vaizdas man patiko ir anksčiau. Pradėjau važinėt dviračiu. Už dviratuką dėkinga Akvilei. Jie jų turi daug. Juokauju, kad nenusidriektų eilės norinčių... Neapsakomas jausmas. Tai štai ir atradau kažką bendro su Eugenijum. Vistiek artimos sielos, pagalvojau.

"Bet aš važiuoju, minu į priekį, greičiau ir greičiau...." - fantastiški žodžiai, nė pats nežinau.

Dviračiu važinėju į prancūzų kursus, tai važiuojant tik ir skamba galvoje "J'adore fair du velo!"

Bobų vasara, fantastiškas oras, šilta, lenkiu mašinų spūstis su vėjeliu, į kairę, į dešinę ir vėl tolyn... praktiškai galėčiau miegot su dviračiu (ne su Eugenijumi).

Foto iš Belgijos keliautojų klubo išvykos po Damme apylinkes

Vaikų kalbos raida ir sugebėjimai

Sutikom dalyvauti projekte apie kalbos raidą nuo kūdikystės. Iš pradžių galvojau ką reiks rašyti pačioj pradžioj, gi kol kalba prasidės tai nutekės ne vienas mėnuo... bet paskui supratau, kad kūdikis jau šneka, tik ne garsais, o verksmais. Jis pasikviečia mus kai jam mūsų reikia guguodamas, šnarėdamas, o jei taip nepavyksta -verkšlendamas... o jei tai nepadeda, imasi kraštutinės priemonės – klykdamas... juk visiems pritrūksta kantrybės kai norisi būti išgirstam ;)

Seksime Gintarės kalbos raidą, bandysim tobulėti ir šnekėti.

Gintarė gimė 2010 liepos 12 d.

Mažytės kojytės ir didelis pasaulis

Mano šeima

Daug rašysiu apie savo vaikus, nes ir turime jų nemažai. Tris. Visi buvo detaliai suplanuoti: Mantvydas, Rusnė, Gintarė.

Mantvydas, Gintarė, Rusnė

Visi nuo kažko pradeda. Aš pradėsiu nuo to, kad jaučiu kaip atrandu ramybę. Blaškiausi nesurasdama vietos kur ir kaip tą blog'ą įkurdinti. Visi moka, gali, o aš neprisiruošiu. Neramu. Peržiūrėjau milijoną variantų, skaitau ne vieną mano manymu tobulą blogą, kur mintys liejasi viena po kitos, o aš sėdžiu ir nieko nedarau. Neramu. Na, galų gale pagalvojau, kad reikia suimti save į rankas ir nors kažką paskrebint, gi galiu! Tik pradėti reikia.

Visų pirma pavadinimas. Reikia rašyt, o aš neapsisprendžiu kaip jį noriu vadint. Čia panašiai kaip ir su vaiko vardu... rodosi visi gražūs, bet kai savo vaikui renki, nei vienas netinka. Bet ir laukt negalima ilgai (čia kai aplanko nerimo jausmas, kad pavadinimą užgrobs kas kitas).... imu "Inkliuzai" - visa kas sustingsta laike. O kitaip - gražios akimirkos.

Norėčiau rašyti apie gražius dalykus: kas mane žavi, kas palieka įspūdį, kas tą akimirką užfiksuota. Mėgstu fotografuoti, kurti, o čia erdvė improvizuoti raštu, žinoma su vaizdinėmis priemonėmis.