Mano šeima

Daug rašysiu apie savo vaikus, nes ir turime jų nemažai. Tris. Visi buvo detaliai suplanuoti: Mantvydas, Rusnė, Gintarė.

Mantvydas, Gintarė, Rusnė

Kaip kažkur skaičiau, kad gimdymo patalpose moterys patiria ir didžiausius skausmus, ir didžiausią džiaugsmą. Gimus mūsų mažąjai Gintarei atėjo susipažinti su nauju šeimos nariu Mantvydas ir Rusnė. Vyresnėliai turi vienas kitą, jokių pavydo ženklų nerodė: nemaištavo, nestreikavo, tikiu užteko mūsų meilės visiems trims.

Pirmosios akimirkos visiems drauge

Rusnė išaugo per naktį po Gintarės gimimo. Mantvydas irgi toks ūgtelėjęs pasirodė, atsakingas - vyriausias brolis visgi. Gintarė irgi auga valandomis. Žandai didėja, vaikas gražėja. Poros savaičių jau bandė nulaikyti galvą, valgė ir miegojo nesustodama. O Mantvydui ir Rusnei kiekvieną akimirką primenam, kad jie patys brangiausi, patys pačiausi Gintarei. Jei nusišypso Gintarė tai tik jiems. Jei jai vaikai dainuoja ar šoka, tai be abejo Gintarei labai patinka. Jei Gintarė neverkia, tai tik dėl to, kad ją kalbina brolis ar sesė.

Rusnė labai mėgsta padėti ir kopijuoja kiekviename žingsnyje: savo lėlytei uždeda sauskelnes, panešioja, pamigdo. Mantvydas šiaip labai myli mažus vaikus, visas į tėtį: padainuoja, padeklamuoja eilėraštuką, pakalbina laisvą minutę pribėgęs. Rusnė sakė gimdys savo leliuką kai bus tokia didelė kaip mama, o mama tada bus jos močiutė. Kol kas atrodo tobula ramybė namuose, jokių didesnių konfliktų su vaikais, jokio vargo su trimis. Didžiuojamės jais.

Įsiminė viena skaityta mintis, kad sesers turėjimas šeimoje suteikia laimės ir optimizmo. Seserys skatina atviresnę komunikaciją ir sanglaudą šeimose. Pas mus tobulas derinys – visi turi po seserį, o Mantvydas turi netgi dvi, todėl reikia tikėtis, kad pykčiai ir barniai aplenks mūsų namus.