Vejuosi aš vėją

"Aš minu į priekį ir dainas dainuoju
Pro ausis vėjelis švilpia tyliai tyliai..."

Ostapenko man vėl - Dievas. Vyras ne mano skonio, ir gal ne ką gilindavausi klausydama šios dainos teksto, bet bendras vaizdas man patiko ir anksčiau. Pradėjau važinėt dviračiu. Už dviratuką dėkinga Akvilei. Jie jų turi daug. Juokauju, kad nenusidriektų eilės norinčių... Neapsakomas jausmas. Tai štai ir atradau kažką bendro su Eugenijum. Vistiek artimos sielos, pagalvojau.

"Bet aš važiuoju, minu į priekį, greičiau ir greičiau...." - fantastiški žodžiai, nė pats nežinau.

Dviračiu važinėju į prancūzų kursus, tai važiuojant tik ir skamba galvoje "J'adore fair du velo!"

Bobų vasara, fantastiškas oras, šilta, lenkiu mašinų spūstis su vėjeliu, į kairę, į dešinę ir vėl tolyn... praktiškai galėčiau miegot su dviračiu (ne su Eugenijumi).

Foto iš Belgijos keliautojų klubo išvykos po Damme apylinkes

Dar šiek tiek rimtai. Jei gyvenate Belgijoje ir turite dviračius, ir norite pasivažinėti gamtoje, siūlau nuvykti į nuotraukoje matomus Reie kanalo slėnius. Šalia - Damme miestelis. Buvęs 13a. Briugės uostas. Fantastiški dviračių ir pėsčiųjų takai. Čia mes apsilankėme su pirmuoju organizuotu Belgijos lietuvių keliautojų klubu. Alėjos didžiulių medžių, kanalai, gamta... Pats gražiausias laikas čia - ruduo.

Rudens peizažai

Tuomet keliavome pėsčiomis

Fantastiškos medžių alėjos

Keliautojai, 2009 rugsėjis