Duona kasdieninė

Užsimaišiau duoną. Pirmas bandymas - Kūčioms, atsilaužti po gabalėlį prie bendro stalo sėdintiems namiškiams. Kūčioms tešlą dariau kietesnę, kad galima būtų ją minkyti ir formuoti rankomis, ir kol buvo šilta - labai skani, tačiau rytojaus dieną duona pavirto į akmenį, nebuvo įmanoma atsipjauti... bet tas aišku irgi buvo gerai, nes daviau vaikams pasismaginti, net mažoji Gintarė graužė išsijuosusi ir masažavo savo dygstančius dantukus. Užsimaišiau dar keliskart, bet nesėkmingai. Buvau nuleidusi rankas po ilgo nesėkmingo periodo vėl išsikepti duonos, bet laimei grįžau į teisingą kelią... Supratau kas buvo neatidirbta. Aš tešlą laikydavau per ilgai ir man jinai perrūgdavo, ir tada jau neiškildavo tiek, kiek reikia. Ir jei ne mano mama, kuri vėl sugundė imtis šių kepinių, tai tikriausiai jau ir nebūčiau iš naujo pradėjusi... Savo žygdarbius su pirmuoju duonos kepimu esu pasirašiusi čia: "Kalėdinių švenčių belaukiant" , o dabar bandysiu dar kartą parodyti sau ir kitiems kaip čia viskas gaunasi.

Kaip rašiau savo 'picasoj', kad iki šiol galvojau, kad išsikepti duoną yra ne mano jėgoms, nes sklido kalbos, kad reikia kažkokio 'raugo', pasidalinti tuo 'raugu' su draugais ir t.t... supratau, kad reikia turėti pažinčių tą 'raugą' iš kur nors gaut, o aš tokių draugų neturiu. Ėmiausi ieškoti informacijos. Ir paaiškėjo, kad tas 'raugas' yra ne kas kita kaip sumaišyti ruginius/kvietinius miltus teisinga proporcija su vandeniu ir laukt kol šita košė malošė surūgs (tai čia maždaug 2-3 dienos). Ta užmaišyta masė turi būti tirštos blynų/grietinės konsistencijos ir reikia ją laikyti šiltai, kad pradėtų rūgti. O dar geriau užpilti šiltu vandeniu, kad rūgimo nereiktų laukti parą ir daugiau laiko, arba įjungti orkaitę ant 50 laipsnių ir palaikyti, kad pašiltų, ir rūgimo mielės pradėtų daryti savo gerą darbą.

Kai tešla pradeda rūgti į stiklainį įsidėti kokius gerus 10 šaukštų (kas kiek nori) tos košės, kuri ir yra vadinamas 'raugas'. O kitąkart jau su tuo 'raugu' bus žymiai greitesnis darbas (nuo užmaišymo iki kepimo tešlai pakilti užtenka maždaug 6 val.)

Maišydama duoną vadovaujuosi šiuo receptu (maždaug):

500g ruginių miltų

500g kvietinių miltų

100g kvietinių sėlenų

180g cukraus

100g avižinių kruopų

2 a.š. druskos

1 l šilto vandens

0,5 l raugo

100 g saulėgrąžų

100g linų sėmenų

2 saujelės kmynų

Saulėgrąžas, sėmenis, nuplikyti, po to nuplauti šaltu vandeniu. Į dubenį sudėti visus kitus produktus. Juos užpilti šiltu vandeniu, sudėti raugą ir gerai išmaišyti 10-15 min. 0,5 l tešlos atudėtu į atskirą indą. Likusią tešlą sudėti į skardą išteptą aliejumi. Laikyti kambario temperatūroje 6h. Po to skardą  į pečių, o raugą į šaldytuvą. Galima laikyti 2 sav. Duoną kepti 200 laipsnių temperatūroje 65 min ir dar 15 min 180 laipsnių temperatūroje. Iškepus atvėsinti skardoje.

'Raugas' atrodo taip. Laikas ruoštis kepimui

Taigi, duonos kepimu susižavėjo mano mama ir anyta, kas pasirodė labai į naudą man, nes jos, dabar jau kaip patyrusios duonininkės, davė man puikių patarimų: pvz. įdėti daugiau cukraus (duona gaunasi saldžiarūgštė; o kiek cukraus dėti reiktų ragauti pagal skonį (aš dedu maždaug kaip ir recepte - 6 šaukštai (keletą kartų pabandžius bus aišku kokie asmeniniai poreikiai)); tešla neturi būti užminkoma kieta (geriausia - turi būti sunkiai maišoma šaukštu).

Apie raugą, duonos receptus ir idėjas daug rašoma dar čia. Tik su tuo 'raugu' jie labai gąsdina :) Pas mus namie niekas jo nemaitina, nežaidžia ir pan. Į tą patį stiklainį iš kur išpyliau įdedu naują dozę ir užsuku dangteliu, kad nepabėgtų ir neišdžiūtų. Maždaug kartą į dvi savaites kepu po kepaliuką, raugas atsinaujina. Bet esu išlaikiusi vat tokį užkonservuotą raugą visą mėnesį nemaitintą, bet kankintą, nebeburbuliuojantį :) Tada užsimaišiau vėl duoną ir ką jūs manot, raugas rūgsta toliau! Tikrai neverta ten milijoną kartų per dieną įmest cukraus kruopelę ar miltų, ar vandens, nes viskas ir taip 'be nieko' puikiai veikia.

Sėklytės, priekoniai, cukrus, druska

Aš šiuo metu priėjau išvados, kad man geriausiai iškepa per 1 val. ant 170-180 karščio. Matyt priklauso nuo orkaitės. Dedam tešlą į skardą (aš naudoju stiklinę ir įkloju kepimo popieriaus) ir palieku kol pakils. Viršų galima užkloti kepimo popierium, kad neperdegtų paviršius.

Po 10 min kepimo atrodo maždaug taip

Iškepusi duona turi skambėti pabeldus pirštais tarytum 'tuščia' viduje. Galų gale pasitreniravę suprasite apie ką kalbu ;) Po valandos traukiam laukan. Ir turime tą aukso gabalą paruoštą - duona kasdieninė.

Duona kasdieninė