Obuolių pasakos

'Na, gal jau užteks?' - vis girdisi...
'Ne ne, daugiau... daugiau aukso!' - taip mes rinkom obuolius sekmadienį.

Panašus obuolių vajus aprašytas pas Renatą. Čia ir nusižiūrėjau obuolių sodus, kurie tą nuostabų šeštadienį mus patraukė pas save pasisvečiuoti. Oras puikus - toks rudeniškai jaukus ir šiltas. Į gamtą.

Obuoliukas ir Gintariukas

Iš tikro negaliu neaprašyti įspūdžių, kurie priminė man laiką praleistą Anglijos soduose. Man, kaip pirmąkart išvykusiai į užsienį Anglijos laukai priminė rojų: rytai šalti iki išprotėjimo - apsitūlodavom pirštinaitėm, kepuraitėm ir kibdavom į darbus, o kas rytą pasitikdavo mūsų kiemo gyventojas obuolmušis arklys, pro duris įkišdavęs savo mielą snukį pasilabinti... tirštas rytinis rūkas kybodavo ore, o pro rūką švietėsi ganykloje strikinėjančios avytės ir viena kita iš miško atbėgusi stirna, ir dar vis prabėgdavo koks lenktynininkas rumunas, stengdamasis iš panosės nunešti visą aviečių derlių, ir murmėdamas kažką rumuniškai, kad atseit nesupranta angliškai... bet čia irgi užskaitau prie gerų patyrimų, nes išmokau pati greitai dirbt ir susirinkti savo avietes greičiau už rumunus. Ir dėl to dar užsitarnavau pravardę 'vertaliot' (rusiškai 'malūnsparnis'), nes išmokau ne tik greitai, bet ir kokybiškai dirbti - kas gyvenime labai pravartu. Beje, mano draugė lietuvė Kristina, kuri sugebėjo irgi perprasti rumunus, dirbo dar greičiau už mane, gavo pravardę 'samaliot' ('lėktuvas'). Nu tai vienu žodžiu, taip linksmai po aviečių laukus skraidydavo 'samaliotas' su 'vertaliotu'. Dienos Anglijos vasarą atvirkščiai gi būdavo labai karštos, kaitindavo pečius kaip reikalas, todėl slėpdavomės aviečių lapų paunksmėje, o gudruoliai darbštuoliai lenkai (negaišdami laiko poilsiui) laupydavo apsvilusias savo ausytes. Pagrindinis mano darbas Anglijoje buvo avietynuose - patogiausias iš visų žemės ūkio darbų tikriausiai, tačiau teko ir tuos pačius obuolius skinti, slyvas (nerealiai skanias), braškes, ačiū Dievui, skyniau tik kokią gerą savaitę. Žodžiu, kad ir kaip kūnas reikalavo ištvermės ir tvirtos valios, bet vasara buvo nepakartojama! Prisimenu ją su nostalgija, todėl atvykus į obuolynus grįžo meilė gamtai ir darbui - vos galėjau sustot rinkusi obuoliukus ;) vis dar ir dar, ot gobšumas... bet ir koks skanumas! Sunku susilaikyt neįsimetus į krepšį dar keletos kilogramų... taip prikrito 60 kg. Nei daug, nei mažai, sakyčiau pats tas.

Grobis - 60 kg.

Mes nuvykome į šiuos Fruitrush sodus, adresu Diestersteenweg 146, 3800 Sint-Truiden - Aan knooppunt 189. Apie 60 km nuo Briuselio. Gana painus kelias iki pačio sodo, todėl ir žmonių buvo mažai (ne visi matyt rado iėjimą į labirinto centrą), o obuolių daug ir visokių rūšių. Ir dar minėjo, kad pavasariais kai žydi obelys (ateinantį pavasarį bus greičiausiai Velykų pirmadienis, apie tai galima bus sužinoti plačiau jų internetinėj svetainėj Fruitrush) galima atvykti išsirinkti savo obelį (o gal kelias), ir rudenį atvažiuoti nusiskinti jos vaisius. Už obelį sumoki 15 eur, ir pirmi 10 kg obuolių nemokamai. Žodžiu, patiri du nuostabius dalykus: pasigroži žydinčiais obelų sodais, uodi atėjusį pavasarį, ir rudenį raškaisi savo meilės vaisius. Iš vienos obelaitės manau, kad prisiskynėm po kokius 6-7 kg. obuolių, tad tikriausiai tie pirmi 10 kg gal iš kelių obelaičių susidarytų... Nerijus tiesa minėjo, kad nuraškė vieną obelaitę su užrašu 'Sara', bet tikiuosi Sara nesupyks, nes mes netyčia... na, juokauju, gal tai nebuvo Saros obuoliai, gal buvo obuoliai 'Sara', arba gal buvo Saros obuoliai, bet jai jie buvo nebereikalingi, nes jie buvo pažymėti juosta, kad 'skinti galima' ;)

Skinam ir sandėliuojam

Viršūnėse noksta skaniausi

Duodame ir mažiausiems pasigardžiuoti

Vaikai moka atsargiai nuskinti ir nesudaužyti obuolių

Po smagaus pasibuvimo lauke, prisėdom paragauti šviežiai spaustų obuolių sulčių ir vietinio alaus. Apžiūrėjom muziejuką, šalia esančią mokyklą, obuolių sulčių spaudimo aparatūrą. Čia prisiminėm mūsų labai mėgiamas Vytauto V. Landsbergio 'Obuolių pasakas'. Ypač linksma dalis - 'bobų vasara', kai bobos atvyksta skinti obuolių. 'Obuolių pasakose' obuoliukai labai bijojo sulčių spaudimo preso, bet jų baimę sumažino viltis, kad jie taps puikiu vynu ar kompotu, todėl ir mes išvažiuojant nusipirkom ką tik pagamintų 5l sulčių už 10 eur, su mintim, jei patiks, kitais metais imsim daugiau. Gal vynelį kokį užsiraugtumėm ar ką...

Dar karštos obuolių sultys

Vietinio alaus degustacija

Vaikams nupirkome po stiklinę obuolių sulčių
- nuotaika puiki ;)

Dar išvykstant spėjau nusifotografuoti obuolių dievams sukurtą skulptūrą, ir  užsukom į indų restoraną Sint-Truiden miestelyje pavalgyti. Čia šefai gamino tikrai ilgai, tačiau man, kaip pirmąkart ragaujant šios šalies virtuvės, buvo verta laukti - labai skanu. Su Jūrate pagalvojom, kad dabar dažniau užsuksime pas indus Briuselyje.

Nuostabi skulptūra obuolių dievams

Laukiant indiško maisto

Indų restoranas - buvo skanu!

Ir dar kaip tos programos būtų negana, pasikvietėm mūsų bendrakeleivius obuolių pyragui į svečius - užbaigti šią obuolinę dieną.