Mozelio slėnio karštis

Turėjau savaitę atostogų.  Svečiavosi mano uošviai. Svarbiausia - vaikai, užimti ir palinksminti.

Net nepatogu sakyti, bet su vyro tėvais geresnių santykių tikriausiai negali būti. Puikūs uošviai tai laimė. Smagu kai kortos gerai krenta gyvenime. Su mielu noru puolu ką nors ištaigingesnio gaminti virtuvėje: ko nėra Lietuvoje, kas neragauta, kas neįprasta lietuviškam skoniui, kad būtų ką prisiminti. Nesiskundžia uošviukai, sako kad skanu.

Mylimi ir laukiami seneliai

Išvykom į Vokietiją, kuri garsėja savo karkom, šniceliais ir baltu alumi. Prisėdome pietų vienoje vokietukų užeigoje. Išsirinkome po patiekalą. Padavėjai atnešus garuojantį šnicelį, uošviukas kad nudžiugs: "O čia tai maistas!" Sublizgėjo akys alkano vilko... Numetė žmogus 3 kg pasisvečiavęs pas mus...



Keliaudami Mozelio slėniu, net neįsivaizdavom, kad vokiečiai turėjo tiek pilių, tiek gynybinių tvirtovių ir taip arti viena kitos, o daugelis gi gana puikios būklės. Tiesa mūsų gps'as iškrėtė pokštą, kai staiga sako: "už 300 m. imkite keltą" (nebuvau dar tokio girdėjusi, to do what!? Mums reikėjo persikelti per upę į mūsų pageidaujamą miestelį. Keltas nebedirbo, bet už kokių poros (daugiausiai) kilometrų mes visgi įvažiavome į miestelį oficialiu tiltu.

Bernkastel-Kues miestelis pasitiko mus beveik +30 C temperatūra. Mes tam nebuvom pasiruošę. Aš kaip tik užsidėjau savo ilgaaulius batus, pasiėmėm megztukus, šalikiukus, kad tik nesušaltumėm, nes gi Briusely tik +11 C ir šalta...

Geri orai - karšti orai

Vaikams atgaiva - ledų savaitgalis. Kaip man patinka, kad jų nereik kiekvienąkart išlipant iš mašinos apkutuliot, o grįžtant į mašiną išrengt, kad tilptų diržu prisegt. Tas saulės lašas po ilgo Briuselio debesies toks nerealus...

Ledų savaitgalis

Traukėm Mozelio upės slenksčiais tolyn. Visi aplankyti miesteliai - labai simpatiški. Stilius visur panašus, bet kiekvienas turi kažką savo. Palaipioti tiesa teko nemažai, visos tvirtovės gi ne taip jau ir lengvai prieinamos. Suko galvas anų laikų žmonės prieš įrenginėdami neprieinamus rūmus. Nakvynės iš anksto nebuvome suderinę, ieškojome pakeliui skelbimų, kurių iš tikro gana apstu. Rizikinga šiek tiek, bet labai patogu kelionės atžvilgiu. Kai jau matai, kad diena eina į pabaigą ir imi ieškoti guolio. Žiūrėdami variantus internetu matėm keletą taškų, kur privalai atvykti prisiregistruoti iki 18 val. Per daug pastangų neįdėję iš antro karto susiradome namus už 120 eur 7 žmonėms (be maistinimo). Kaina normali ir visiškas komfortas: 3 miegamieji, virtuvė, atskiras įėjimas nuo šeimininkų. Vakarą praleidome mažo miestelio smagioje terasoje su vyno taure po žvaigždėtu tyru dangumi. Atostogos - trumpos, bet geros.

Lengvi tartum vėjas

Kas labiausiai mane nustebino šioje kelionėje - vynuogynai įrengti kalnuose. Neįsivaizduoju kokia technika juos susodino, kaip nurenka derlių, kas taip preciziškai priraišioja vynuogių ūglelius... atrodo nerealiai, neįmanomai... ir šiaip: ar ant akmens gali užaugti vynuogė?

Daugiau foto iš kelionės po Mozelio slėnį čia.

Mano mėgstamiausias Mozelio slėnio foto grobis:

Drauge

Skambalai

Ir aš čia buvau

Skambalai

Ne didžiausia, bet įspūdingiausia slėnio pilis Cochem