Mano mamos mezginukai - 2 dalis

Mama, ilgais žiemos vakarais, turėdama ir neturėdama laiko, užsiima savo mėgstamais darbais - mezgimu virbalais ir vašeliu. Kitas mamos hobis - siuntiniai. Taip mums nejučiom atkeliauja vienas po kito pamaloninimo dovanėlės, kurių vaikai labai laukia ;) Bet kol kas apie mezgimą. Prašom pasigrožėti darbeliais. Modeliai brangiai apmokami ir labai perspektyvūs. Ir dar labai kantrūs.

Daugiau foto čia: Mamos rankdarbiai.

Mantvydas fotosesijai puikios nuotaikos

Rusnė turėjo visokiausių idėjų kaip nori būti nufotografuota

Gera nuotaika spinduliuoja

Filmas prie kavos - Svečiuose pas australopithecus ir kitus protėvius

Jei norite su vaikais įdomiai praleisti laiką, tai vienas geriausių Briuselio muziejų - Gamtos mokslų (Museum of Natural Sciences). Rimtai. Beveik viską galima liesti, klausyti, suprasti ir pajausti. Įvairių iliustracijų ir eksponatų dėka bus lengviau paaiškinti evoliucijos teorijas. Kokių trijų valandų kaip nebūta! Laikas tiesiog sprogsta. Ir labai skoningai viskas įrengta: didelės erdvės, nesugrūsta, suklasifikuota viskas labai paprastai. Atskirtos mokslinės zonos nuo žaidimų zonų, ir viskas su mintim kuo aiškiau pateikti žiūrovui. Prie daugelio eksponatų yra garso įrašai, galima paklausyti istorijos pamokėlių. Tai muziejus, į kurį galima eiti daug daug daug kartų. 

Svečiuose pas protėvius

Žiedadulkės, sporos ir  kitokie dalykai

Dinozaurų salė. Sunku patikėti kokie jie buvo dideli... Žolėdžiai galėjo gyventi dar milijonus metų, bet neslėpsiu, kad džiugina Tiranozaurų išnykimas... nenorėčiau rinkdama žemuoges, ar grybus, miške sutikti tokių... brrr... kita vertus drambliai irgi įspūdingo dydžio ir rodos taikūs žolėdžiai žemės gyventojai, bet sakykim tie, kurie nuo mažens auga ne bendruomenėse, o pavieniai blaškosi po pasaulį, ir negauna gero pavyzdžio iš tėvų bei kitų giminiečių, puola žmones ir kitas nesąmones daro. Kita vertus su žmonėm tas pats. Ir kuo mažesnis kartais tuo aršesnis, tai gal visgi ne dydyje esmė slypi...

Dinozaurai

Kai kurios ekspozicijos laikas nuo laiko keičiamos. Šiuo metu viena iš įdomesnių laikinų ekspozicijų ugnies įskėlimas. Tai supažindinimas su kasdieniu mūsų protėvių gyvenimu. Galima kiekvienam norinčiam sudalyvauti. Apie tai video. Ir dar buvo kelios ekspozicijos, bet dėl laiko stokos nepriėjom pasižiūrėti, tad teks grįžti...

Pvz. ši foto, kur mokino vaiką kaip senovėj buvo siūnami rūbai?!

Dar kelios foto iš priešistorinių iškasenų ir kaulinių radinių, ir kelios muziejaus salių akimirkos. Beje, kiekvieną pirmą mėnesio trečiadienį nuo 13 val. muziejus būna nemokamai (kaip ir daugelis Briuselio muziejų), tik nepatariama eiti per vaikų atostogas, nes ooooooi (!) kiek būna žmonių, net man per daug ;)

Banginio griaučiai

Paukšteliai

Kas kur gyvena?

Gamta - visų namai

Augalų pasaulis

Neskubantiems - geras laikas Briuselio gamtos mokslų muziejuje gyvai:


Montaže skamba nuostabiai graži grupės Arbata daina "Nuo durų prie durų".

Garbanotas bosistas

Išgirdus dainą "Oh, my brother" susidomėjau kas ją atlieka!? Pradėjau ieškot, žinoma, tarp užsienio atlikėjų, bet Youtubė nieko gero nerodė, tiksliau neradau to, ko ieškojau. Ogi, paskui, paaiškėjo, kad ne užsieny reikia talentų ieškoti! Čia gi - lietuviai! Labai patinka! ;)

Atradau juos Vilmos ir Agatos pagalba (ačiū joms), ir tik dabar pradedu klausytis "Garbanoto bosisto".

Kol kas mano mylimiausi:







Ir dar labai geru žodžiu norėčiau paminėti "Vilnius Temperature" montažus. Tai muzikinis blogas. Labai skoningai nufilmuoti ir sumontuoti pasirodymai. Taip meniškai, kad žiūrėčiau ir žiūrėčiau - Bravo! ♥

Jūrinės sraigės

Geriu seną vyną, valgau sūrį su pelėsiais, važinėju mašina be stogo... O dar prie viso šio vargano gyvenimo vakar prisipirkau sraigių ir negailestingai sumečiau jas į puodą, o paskui tuo pačiu senu vynu nuplaudami ragavom. Labai skanu!

Jūrų gėrybės sraigės

Esu mačius ir girdėjus, kad Aukštaitijoj jas kibirais žmonės renka ir pardavinėja už kapeikas, kad tik nenaikintų sodo gėrybių. Iš giminių, palei Joniškėlį, ne kartą tėvai rinkosi jų ir vežėsi su mintim užveisti dvare, bet joms pas mus išgyventi buvo labai bjaurios sąlygos: vištos, kalakutai... Lakstydami pakampiais rasdavom vieną kitą susirangiusią kur ant šlaito ar namo kampo. Man jos taip egzotiškai atrodydavo, bet net minties nebuvo, kad jas galima valgyt...

Vynuoginės sraigės tikrai didelės

Jūrinės sraigės nuplautos

Vandenyje su žalumynais ir priekoniais

Taigi sraiges gaminau pirmąkart. Ieškodama receptų radau, kad reikia jas prieš gaminant sumest į miltus ir keturias dienas laikyt kol prisivalgo, išsivalo ir tada jau kažką su jomis galima veikt. Manosios panašu jau buvo nebegyvos, tai ir valgyt jau nebesugebėtų... Ir dar jūrinės sraigės, ne vynuoginės, tad pamaniau, kad jūros sūrumas viską padarė pats ir pradėjau ieškoti ką turiu šaldytuve, nes pritrūko kantrybės receptų paieškai...

Keletą kartų nuploviau sraiges. Užkaičiau puodą su vandeniu, į kurį įdėjau ką radau: saliero šakelę, česnako porą skiltelių, svogūną, prieskonių ir žolelių mišinio (pipirai, čiobrelio, rozmarino truputis), druskos - jaučiu tiktų viskas ką turit. Paviriau apie 15 min. Tada nupyliau vandenį ir aplaisčiau sviesto, citrinos sulčių ir sojos užpilu (užpilą ragaut reikia, kad nebūtų nei per sūru, nei per rūgštu). Viskas. Labiausiai gal su kokia baguette būtų tikę, bet neturėjom, tad valgėm su juoda duona. Šiek tiek dėčiau aštrumo daugiau - galbūt netgi čili, o šiaip tai per mažai sraigių buvo... buvo per skanu ;)

Tiktų užkandžiams (starteriui)

Vakarienei papuošti

Rusnei daugiausiai atiteko, nes sakėsi esanti labiausiai alkana. Paskui prisiminiau, kad turiu nuotrauką kaip išgelbėjau ne vienos gyvos vynuoginės sraigės likimą, kai mažutė Rusnytė bandė susigrūst jas į savo skrandį!

Rusniukas gurmanu gimė

Šarkų dėkingumas

Šiandien galėsite paklausyti pamokančią istoriją apie šarkų dėkingumą, kurią labai vaizdingai ir įdomiai papasakojo draugas Edgaras. Galėsite ir savo vaikams leisti paklausyti, kaip prieš kažką nusprendžiant verta labai gerai pasvarstyti. Ne tik vaikai klausėsi įtempę ausis ir sukišę nosis į knygas, bet ir tėvai maloniai akimis sekė savo suklususius ir susidomėjusius mažylius.

Patarimų kaip vaikus privilioti arčiau knygų labai daug, tik kad jie labiau mėgsta klausytis tų pasakų, nei jas skaityti - faktas. Kaip atidaryti tas duris į knygų pasaulį? Versijų kokių tik nori, bet kaip atsirinkti sau tinkamiausias? Manau, kad reikia išbandyti visas, o tada žiūrėti. Ir kaip tik į mūsų rankas papuolė labai dailiais raštais nupintas kvietimas į "Pasakų naktį", kuris vyko pas Agnę ir Edgarą namuose.

Pasak Agnės: "Atrodo kaip bunkeris, kur žmonės nuo kažkokio laimingo sprogimo pasislėpę tupi sau, vaikų pilna, knygeles skaito :)" Pritariu: paslaptingi ir laimingi.

Lina skaito pasaką

Agnės istorijos

Paslaptingos istorijos

Jaunimo istorijos

Bunkery sutūpę

Klausome pasakų