Mama katė

Mūsų gražuolė katytė su savo motiniškais instinktais rūpintis mažyliais.

Gimtadienis tai šventė nuostabi

Šiam gimtadieniui sausinukas sniego nesulaukė, bet gal ir gerai, nes jau narcizai per sprindį iškišę nosis iš žemės, sušaltų. Tik lapkričio mėnesį sodinti svogūnėliai nueitų šuniui ant uodegos. Pavasaris pamažu atsėlina į Briuselį, džiugina.

Gimtadienį pradėjau prancūzų egzaminu. Gera pradžia - pusė darbo. Tikiuosi bus geri rezultatai, nes mokytojui padovanojau savo keptą sausainį... Mano suolo draugas iš Čilės paklausė kodėl aš dovanoju sausainį mokytojui? Bet aš pajuokavau, kad mano gimtadienio proga. Gerai, kad turėjau daugiau sausainių įsidėjus, dar keliems mokiniams užteko. Sausainiai buvo su kanapėm. Aš nevalgiau. Tikiuosi kitų rezultatams įtakos kanapės neturės. Nors pastebėjau egzamino metu, kad kai kurie negirdi mokytojo nurodymų. Laukiu rezultatų.

Gimtadienio išvakarėse pradėjau gauti gimtadienio sveikinimus. Malonu vienok. Pirmiausia į paštą atėjo sveikinimas iš vieno mano mylimiausių SPA centrų Thermae, kuris mane kviečia ateiti į pirtis nemokamai, ir kad nebūtų liūdna - atsivesti tris savo draugus už trečdalį kainos! Yee! Pasinaudosim. Laiminga nuėjau miegot.



Rytą man rodos visa Woluwė buvo informuota, kad Rusnės mamos 36-as gimtadienis šiandien, nes kažkas paskubėjo kiekvienam sutiktam pasigirti "Ar tu žinai, kad mano mamos gimtadienis šiandien? Jai 36-i. O tu žinai? O tu?" Tada pasipylė sveikinimai ir skambučiai, o jau facebooko tai net skaityt nespėjau... mano siena buvo smarkiai aprašinėta, pabaigiau skaityti tik vakar. Ačiū.

Mano namai kvepia gėlėmis. Dovanoms nuo draugės Rūtos gavau didžiulę lėkštę mamutui ir veidrodinę sagę "Lietuva". Nežinau ar čia Julius Bucelis darbas, bet kažkas panašaus į tai. Žiūrėdama į Lietuvos formos veidrodinę sagę galvojau "Ar tu matai save Lietuvoje?" Matau. Puiki koncepcija!

Vaikai pripiešė sveikinimų ir apipylė bučiniais, o vyras grįžo nešinas puokšte gėlių, šokoladu ir eilėraščiu atmintinai. Prižadėjo nusivesti į filmą ir pietaut. Dar neradom laiko tam...

Nors šventės švęsti jau didelio poreikio nebėra, bet nerūpestingai su draugėmis paplepėti prie kavos puodelio visada smagu. Be abejonės, populiariausi buvo mano sausainiai su kanapėmis. Kad jau taip, tai įdėjau tokių sausainių ir kaimynams, kurie pas mane atėjo mano gimimo dieną karštu štrudeliu nešini. Panašu, kad jiems buvo didesnis siurprizas mano gimtadienis, nei man jų atėjimas.

Kitos dienos rytą man skaudėjo galvą, bet gal po didelių įspūdžių su draugėmis J.Y.S.K.D. libanietiškame restorane Maza'j (Auderghem). Daugiau žvaigždėtų Belgijos restoranų galima rasti pas Rūtą tinklaraštyje "Briuselio kopūstai". Pats Maza'j mums patiko, nors pamatę pirmą porciją pamanėm, kad bus iš tikro mažaj... bet paskutinis grilintas šašlykiukas su vištos krūtinėle taip ir liko neįveikti. Viskas buvo ir skanu, ir įdomu paragauti (išskyrus žalios mėsos avienos gabalėlius be prieskonių)... Gal už juos ir gavo žvaigždutę, bet aš neragavau. Įdedu keletą foto iš mūsų meniu, kuris kainavo 35 eur vienam (paskutinėje foto desertas).

Taigi vėluoju su padėkomis, bet labai dėkinga kiekvienam atskirai nepatingėjusiam palikti antspaudo mano gimtadienio dieną!

Visur kur matote balta - sūris (keptas, trintas, suktas ir pan.) plius avinžirniai, baklažanas ir pan.
Lęšių užkandis su kažkokiu libanietišku vaisiumi (keistas, saldokas patiekalas)
Labai skanios salotos (su pomidoriukais, petražolių tuntu, kuskusu, citrina)
Avienos pjausniukai (neragavu, nes šiaip vengiu žalios mėsytės)
Vištienos krūtinėlė ir  jautienos šašlykiukai - très bon, bet neįveikėm.
Desertas ir t.t.

Filmas prie kavos - Portugalija

Kviečiame į filmo "apie jaunimą Portugalijoje" pristatymą. Praeitų metų pavasarį pirmąkart su visais vaikais, ir dar su draugų būriu, atostogoms išvykome į pietų Portugaliją - Faro. Iš ten į išsinuomotą vilą ant kalno, su vaizdu į slėnį, su baseinu, su rozmarinų krūmeliais, persikais, su vištomis ir šviežiais kiaušiniais...

Žodžiu, pradedu grąžinti skolas. Kviečiu puodeliui kavos. Ir antram. Ir gal dar arbatos spėsite išgerti :) Filmukas - 35 min. apie tai, kaip Lietuvos jaunimas smaginosi pietų Portugalijos platybėse. Gal važiuojantiems į šią šalį pravers, ir žinos ko laukti, ko tikėtis, o nebuvusiems - kviečiu pakeliauti ir pabūti drauge su mumis.

Geros kelionės, smagaus žiūrėjimo!

Kalėdos 2013

Praėjusios šventės buvo neprognozuotai įvairios. Nors sniego ir nebuvo, bet kalėdinis laukimas nei kiek nesumažėjo: vienas po kito mus džiugino vaikų mokykliniai koncertai, diena iš dienos mus lankydavo ir linksmindavo nykštukų dovanos. Rašyti pramokusi Rusnė išsiuntė net tris laiškus nuo visos šeimos "5 žmuonės" pačiam Kalėdų Seneliui, ir dar kasdien nykštukams palikdavo matematinių galvosūkių. Stebuklingas gyvenimas virė. Kaip smalsu ką rasi kojinėj, ar ne!?

Spėjome sudalyvauti vaikų mokykloje rengtoje "Kalėdinėje mugėje". Dalis surinktų pinigėlių buvo skirti Lietuvoje esančiai Amatų mokyklai "Sodžiaus meistrai", kurie stebino ir džiugino savo gražiais darbais iš medžio. Kita dalis pelno buvo skirta bendram mokyklos paramos fondui. Kiekvienais metais yra priimamas naujas sprendimas kam bus skirti iš mugės uždirbti pinigai. Prie mugės gali prisijungti kiekvienas: vieni kepa, kiti lipdo, treti prekiauja, o ketvirti perka, ir kiekvienas dalyvaujantis yra labai svarbus šioje grandinėje. Aš kelintus metus iš eilės prisidedu savo kepta lietuviška namine duona bei spragėsiais. Šiais metais išbandžiau duoną su česnaku ir su razinomis. Buvo išragauta, išpirkta, matyt reiks kepti ir toliau. Ateikit kitąmet sveteliai pulkais. Ragaukit, matykit, pasidžiaukit ir pasidalinkit su tais, kam to reikia.

Tradicinė lietuviška duona

Tradicijos yra viska

Keletą metų iš eilės dėl Kalėdinio laikotarpio nestabilumo į Lietuvą neskrisdavom, o ramiai sau ruošdavom dvyliką patiekalų namuose su visomis įmanomomis šeimos tradicijomis: spirgynėm, avižų kisielium, virtais kūčiukais, gira, silkėm, burtais ir pan. Nerijus paprastai pasiimdavo atostogas ir taip jaukiai užsidarydavom savaitei. O kadangi šiom šventėm sniego neprižadėjo, nusprendėm išbandyti važiavimą į Lietuvą mašina, taip nustebinant visus artimuosius. Iš Belgijos keliauti mašina užtrukome 19 val. - 1900 km. Kad ir kaip skaičiuotume, bet lėktuvu keliauti ir pigiau, ir greičiau. Nebent jei apsispręsti sumanai paskutinę akimirką, kas mūsų būdui labai tinka, tada toks variantas tinkamas - susikrauni lagaminus ir į kelią.

Mačiau kitą planetą!

Kažkaip jaučiu, kad mūsų Žemė tikrai nestovi paremta keturiais drambliais.



Esant giedram dangaus skliautui kas vakarą, kai sutemos ateina, su vyru stoviniuojame terasoje ir stebime žvaigždes. Apsikaišę šalikiukais, kepuriukais šąlam nosytes ir kojytes. Mėnulį danguje rasti tikrai nėra sunku. O kokia graži ta dangaus lempa! Toks duobėtas, kalnuotas, ir judrus vienok. Tačiau norint pamatyti daugiau žvaigždžių, miestelėnams ne taip jau paprasta tai padaryti, nes trukdo miesto šviesos. Aš niekur kitur nesu mačius tokio ryškaus dangaus kaip Lietuvoje - pas tėtį ir mamą. Rodos išeini vakare į lauką ir net kvapą užkniaužia žvaigždžių galybė tamsiame danguje. Kaip tik praėjusią vasarą, grįžus į Lietuvą, išėjau į kiemą ir ilgai gėrėjausi žiūrėdama į Grįžulo ratus, į Paukščių taką, į Šiaurinę žvaigždę, kurių aš Briuselyje nematau... Ar visi žinojot, kad Šiaurinė žvaigždė - tai paskutinė Mažųjų Grįžulo ratų uodegos žvaigždė? Ar žinot kodėl būtent į ją visi orientuodavosi?

Džiaugiuosi, kad turiu labai smalsų vyrą. Būtų liūdna, jei jį domintų tik kompas arba futbolas. Prieš mėnesį į mūsų namus atkeliavo teleskopas, kurį pasiskolinom iš vieno draugo. Žvaigždės žvaigždėmis, bet AŠ MAČIAU JUPITERĮ!!! Kitą planetą, ar suprantat!? Savo akimis! Vat taip pro mažą skylutę skrenda sau visas dryžuotas su savo 4 palydovais (yra palydovų ir daugiau, bet tik 4 matome... beje, vieno pavadinimas Europa, kuris nesunkiai įsimenamas ;))... negalėjau užmigt! O jau kaip Mantvydas šokinėjo iš džiaugsmo kai parodėm Jupiterį. Mėnulis - be problemų, tik sutemus jau ir pasirodo. O Jupiterio vaikas laukė, trynėsi aplink, nėjo miegot, kol sulaukėm planetos patogiai įsitaisant virš mūsų medžių viršūnių (apie 10 val. vakaro). Bėga iš teleskopo ekranėlio kaip pasiutęs, pameti ir vėl greit pasigauni.

Paskaitinėjus šiek tiek daugiau apie žvaigždes paaiškėjo, kad pačių žvaigždžių neįmanoma prisitraukti ir į jas pažvelgti iš arčiau. Jos vis tiek atrodo tik mažas švytintis taškelis, nors kai kurių žvaigždžių milžinių (pvz. Antaris (Skorpiono žvaigždyne)) skersmuo toks, kad galėtų tilpti mūsų Saulė su Žemės orbita. O teleskopo pliusas toks, kad tų taškelių, į kuriuos žiūri plika akimi ir pro stikliuką, galima pamatyti žymiai daugiau (toje pačioje atkarpoje). Protingų žmonių paskaičiuota, kad teleskopu matomos žvaigždės užima tiktai vieną dvidešimtbilijoninę dalį viso dangaus!

Vidury - Grįžulo ratai dabar
Viršuje - prieš 100 tūkst. metų
Žemutinis - po 100 tūkst. metų

Mėnulį jau išrodėm ir savo, ir kitų vaikams, ir kaimynams keliems, kurie susidomėję iškišo nosis pasižiūrėt ar ne į kieno langus žiūrim. Jei kam norėsis pažvelgt į žvaigždes, rašykite, kol dar teleskopas mūsų namuose karaliauja. Pabandysime surasti gražų vėlyvą žiemos vakarą.

Artimiausiu metu bandysime ieškoti labai įspūdingo Didžiojo Oriono Ūko. Labai tikiuosi, kad mes jį rasime ir bus palankus metams stebėjimams.

Piešinėlyje pavaizduoti mums gerai pažįstami Didieji Grįžulo ratai. Čia pavaizduota, kad žvaigždės per daugelį metų juda, kinta jų buvimo vieta.

Per teleskopą galima stebėti netgi Saulę. Bet tam būtinai reikia Saulės filtro (AstroSolar), kuris praleidžia tik 0,001% Saulės spinduliuotės. Radau anekdotą apie Saulę:

- Ar galima su teleskopu žiūrėti į Saulę?
- Galima, bet tik du kartus.
- O kodėl du!?
- Vieną kartą dešine akimi, o antrą kartą kaire :)

Artimesniam susipažinimui su žvaigždėlapiu galite parsisiųsti Stellarium programą.

Puikus video apie tai, kaip išbandyti naujus dalykus savo gyvenime, net jei tu galvoji, kad tai daryti yra per vėlu - nauja veikla 30-čiai dienų.