pirmadienis, gruodžio 26, 2011

Atbėga Rusnė verkdama pas mane.
- Kas atsitiko? - klausiu.
- Mantvydas į Kūčias tempia... - pasikukčiodama.

ketvirtadienis, gruodžio 22, 2011

Praitų metų Rusnės mėgstamiausia daina - tinkanti artėjančioms Kūčioms.
Žiūrėsim ar dainuosim šiais metais ;)

Dvylika patiekalų,
be mėsos nebegaliu...

Savo draugams internacionalams pasakojant apie lietuviškų Kūčių papročius:
- Gaminsim 12 patiekalų vienam vakarui ir viskas be mėsos, ir pan.
- O tai ką valgyt!?! - choru.

pirmadienis, gruodžio 12, 2011

Kai norisi padaryti kažką gero

Kai negali nepamatyti tų spindulėlių akyse atėjus laiškui iš Kalėdų krašto, pats imi tikėti stebuklais. Tai, kas priverčia mus būti geresniais yra meilė: perliptum per kalnus, perbristum per jūras, iki Šiaurės Ašigalio nusigautum, kad tik savo mažuosius palepintum, kad ir mažomis, bet prasmingomis dovanomis. Taip vieną dieną mūsų namus pasiekė Nykštuko Tuko laiškas, kuris taip skaniai buvo suskaitytas, kad net aš prisižadėjau sau nuveikti daug darbų. Ypatingai džiaugiuosi, kad šį kartą skaityti laišką galėjo jau pats Mantvydas, nes juk adresuota vaikams.
Laiškas iš Nykštuko Tuko









antradienis, lapkričio 15, 2011

Vaya Con Dios - "Time flies". Pataikė mano skoniui šį vakarą. Įsijungiau. Klausiau. Dar ir dar kartą... Sena, girdėta, kažką mena, kažką labai labai gero, taip ir norisi šokt iki išsitaškymo. Mmmm... sukuosi po kambarį, kur ten galima šokt ant baro??? ATEINU!!!

trečiadienis, lapkričio 09, 2011

Prancūzijos šiaurietiškas grožis

Visų šventųjų atostogos. Sakom: važiuojam kur nors, tik kur negalim apsispręsti... sunku, kai viskas ranka pasiekiama. Norėjom iki Barselonos važiuot, bet pagalvojom, kad nesam pasirengę su vaikais vykti 1400 km į vieną pusę, tad nutarėm imt šiek tiek mažiau - 650 km (į vieną pusę), ką vaikai visai padoriai išgyveno.

Pirmas mūsų taškas - gražus Prancūzijos slėnis - Les Andelys (Pandėlys lietuviškai būtų). Kaip ką tik išlipus iš autostrados, mus išgriovė iš kojų nauji vaizdiniai akims. Labai patiko. Mantvydas ir Rusnė nulaipiojo kiekvieną medį, nes šakos gana žemos ir nebaisu karstytis jomis. Ir būtinai dar reikėjo rasti savo keliuką (nesvarbu, kad ir per žolynus), nes tuo keliu, kuris jau išmintas, eina tik bailiai!

Pilis Château-Gaillard











Laipiojimas medžiais