Geriu seną vyną, valgau sūrį su pelėsiais, važinėju mašina be stogo... O dar prie viso šio vargano gyvenimo vakar prisipirkau sraigių ir negailestingai sumečiau jas į puodą, o paskui tuo pačiu senu vynu nuplaudami ragavom. Labai skanu!
Jūrų gėrybės sraigės
Esu mačius ir girdėjus, kad Aukštaitijoj jas kibirais žmonės renka ir pardavinėja už kapeikas, kad tik nenaikintų sodo gėrybių. Iš giminių, palei Joniškėlį, ne kartą tėvai rinkosi jų ir vežėsi su mintim užveisti dvare, bet joms pas mus išgyventi buvo labai bjaurios sąlygos: vištos, kalakutai... Lakstydami pakampiais rasdavom vieną kitą susirangiusią kur ant šlaito ar namo kampo. Man jos taip egzotiškai atrodydavo, bet net minties nebuvo, kad jas galima valgyt...
Vynuoginės sraigės tikrai didelės
Jūrinės sraigės nuplautos
Vandenyje su žalumynais ir priekoniais
Taigi sraiges gaminau pirmąkart. Ieškodama receptų radau, kad reikia jas prieš gaminant sumest į miltus ir keturias dienas laikyt kol prisivalgo, išsivalo ir tada jau kažką su jomis galima veikt. Manosios panašu jau buvo nebegyvos, tai ir valgyt jau nebesugebėtų... Ir dar jūrinės sraigės, ne vynuoginės, tad pamaniau, kad jūros sūrumas viską padarė pats ir pradėjau ieškoti ką turiu šaldytuve, nes pritrūko kantrybės receptų paieškai...
Keletą kartų nuploviau sraiges. Užkaičiau puodą su vandeniu, į kurį įdėjau ką radau: saliero šakelę, česnako porą skiltelių, svogūną, prieskonių ir žolelių mišinio (pipirai, čiobrelio, rozmarino truputis), druskos - jaučiu tiktų viskas ką turit. Paviriau apie 15 min. Tada nupyliau vandenį ir aplaisčiau sviesto, citrinos sulčių ir sojos užpilu (užpilą ragaut reikia, kad nebūtų nei per sūru, nei per rūgštu). Viskas. Labiausiai gal su kokia baguette būtų tikę, bet neturėjom, tad valgėm su juoda duona. Šiek tiek dėčiau aštrumo daugiau - galbūt netgi čili, o šiaip tai per mažai sraigių buvo... buvo per skanu ;)
Tiktų užkandžiams (starteriui)
Vakarienei papuošti
Rusnei daugiausiai atiteko, nes sakėsi esanti labiausiai alkana. Paskui prisiminiau, kad turiu nuotrauką kaip išgelbėjau ne vienos gyvos vynuoginės sraigės likimą, kai mažutė Rusnytė bandė susigrūst jas į savo skrandį!
Šiandien galėsite paklausyti pamokančią istoriją apie šarkų dėkingumą, kurią labai vaizdingai ir įdomiai papasakojo draugas Edgaras. Galėsite ir savo vaikams leisti paklausyti, kaip prieš kažką nusprendžiant verta labai gerai pasvarstyti. Ne tik vaikai klausėsi įtempę ausis ir sukišę nosis į knygas, bet ir tėvai maloniai akimis sekė savo suklususius ir susidomėjusius mažylius.
Patarimų kaip vaikus privilioti arčiau knygų labai daug, tik kad jie labiau mėgsta klausytis tų pasakų, nei jas skaityti - faktas. Kaip atidaryti tas duris į knygų pasaulį? Versijų kokių tik nori, bet kaip atsirinkti sau tinkamiausias? Manau, kad reikia išbandyti visas, o tada žiūrėti. Ir kaip tik į mūsų rankas papuolė labai dailiais raštais nupintas kvietimas į "Pasakų naktį", kuris vyko pas Agnę ir Edgarą namuose.
Pasak Agnės: "Atrodo kaip bunkeris, kur žmonės nuo kažkokio laimingo sprogimo pasislėpę tupi sau, vaikų pilna, knygeles skaito :)" Pritariu: paslaptingi ir laimingi.
Ar teko kada būti pasakoje? Man teko, ir ne kartą. Tai yra toks jausmas kai kutena ten kažkur širdies kamputy džiugesys, ir žinai jog visa tai kaip pasakoj! Tikra pasaka! Vakar ėjome pas Sniego Karalienę. Vaikai sakė, kad aš būsiu karalienė (matyt nesulaukia savo gimtadienio) :) Taigi, Karalienė buvau aš, o mano vaikučiai pabiručiai lakstė po miškus kaip sniegą pirmą kartą regėdami.
Draugė Rūta kažkada facebooke rašė, kad "kai Tau sueina 31, supranti, kad neverta vytis traukinio, nes jau žinai, kad visuomet atvažiuos kitas ;)". Pagalvojau, kokia tikra tiesa!
Man 35-eri, ir geresnio gimtadienio tikėtis negalėjau. Kažkaip rodos ateis ta gimimo diena, prisės šalia ir niekur nenorėsiu eit iš namų, nes visi n-niolikti gimtadieniai jau su triukšmais atšokti, tai ką čia toliau ir švęsti?! Bet atsibudus ryte gamta pasitiko apšarmojusių medžių grožybėmis. Nauji metai - naujos jėgos, pamaniau! Ėjau gatve ir stebėjau visą šį stebuklą. Štai tokia ir privalo būti gimtadienio dovana žiemą gimusiems - baltas šerkšnas saulutėje - rodos kiek nedaug reikia ir jaučiausi tarsi visa tai būtų tik man vienai!
Malou parkas
Vakar diena tikrai prabėgo pasakiškai: į namus gėlės viena paskui kitą atėjo pačios, kava tiesiog maloniausiai kvietėsi į svečius, žiema su manim fotografavosi kiek tik mano širdis geidė... Vakarop nuspirgėjau pas kaimynę vazų pasiskolint susimerkt visam mano šventiniam gėlių asorti, ant stalo įsiprašė kepta antytė su tiramisiniu tortu, ir vynas tik praturtino visą šią šventinę vakarienę. O šiandien dar laukia pirtis su karštu baseinu! Argi tai ne pasaka!?
Ypatingai ačiū mamai ir tėčiui, kad suteikėte laimę patirti gyvenimą.
Broliui už tai, kad kaip toli jis būtų, puokštė atvyko kaip tik ką iš sodo :)
Ačiū visiems siuntusiems linkėjimus. Jūsų buvo tiek daug, kad asmeniškai ir nepavyko padėkoti, bet kiekvienas sveikinimas šildė tą gražią žiemos pasaką. Myliu visus ir kiekvieną atskirai :*
Kelionių atžvilgiu mums praeiti metai buvo netikėtų ir greitų apsisprendimų metai. Aplankėme JAV ir nuvykom į tolimąją Aziją. Apie Ameriką vis neprisiruošiu sėst ir parašyt... O kol nenublanko įspūdžiai iš paskutinės mūsų didelės kelionės, pabandysiu atskleist labiausiai įstrigusius momentus.
Nemaniau, kad kada apskritai važiuosime į Kiniją, nes kelionė į ten atrodė tokia ilga, tolima ir brangi... Raityti stogai taip ir būtų likę tik knygose, jei nebūtų pasitaikę pigių bilietų su Finnair'u: bilietas Briuselis-Helsinkis-Chongqing (ir atgal), kainavo 200 eur. žmogui. Finnair'as vienintelė kompanija, kuriai leidžiama kirsti Rusijos platybes tiesiu keliu link Kinijos, todėl ieškant bilietų tai pigiausias variantas. Išvykom.
Mielieji, šventės atėjo netikėtai! Tik pirmadienį supratau, kad ši savaitė vaikams paskutinė mokslų savaitė, ir jau pirmadienį Kūčios! Gal kad to sniego pas mus, Belgijoj, nėra... ir kaip tas Kalėdų Senis rogėmis atvažiuos??? Siaučiant lietui sunku net įsivaizduot, kad už poros dienų jau didžiausios metų šventės sės prie stalo. Ir visad taip: lauki lauki, o štai žiūri ir praėjo...
Nepaisant lietingo belgiško oro, vis dar labai tikimės baltų baltų Kalėdų. Taip ir salsta širdis pagalvojus, kaip jauku namie, kai už lango balta balta. Pirmąkart per tris metus pačios laukiamiausios šeimos šventės bus prie gausaus saviškių iš Lietuvos stalo. Tiesiog kaip Lietuvoj, tik sniego dar atvežkit! Mintyse vėl tik dvylika patiekalų, tradicijos ir kiti prieššventiniai malonumai. Praeitais metais buvom tikriausiai vieni iš pirmųjų pasipuošę eglutę, o šiais metais nusprendėm palaukt iki pat Kūčių išvakarių, nes pagal savo vaikystės prisiminimus tai tik sustiprina tą jausmą, kad šventės bus labai labai Ypatingos! Tikiu, kad taip ir bus! :)
Artėjant šventiniam susikaupimui, o vėliau linksmybėms, siūlau pasižiūrėti visus metus taupytą, puoselėtą, brandintą ir Nerijaus bei jo draugų kompanijos sukurtą, suvaidintą, nufilmuotą, sumontuotą video filmuką apie tai, kad šventės ateina pas visus! Gražių švenčių!
Scenarijus: lietuvių liaudies
Vaidina: Nerijus S., Nerijus V., Dangiris N., Gintautas B.
Pranešimai
