Vaikų kalbos raida ir sugebėjimai

Sutikom dalyvauti projekte apie kalbos raidą nuo kūdikystės. Iš pradžių galvojau ką reiks rašyti pačioj pradžioj, gi kol kalba prasidės tai nutekės ne vienas mėnuo... bet paskui supratau, kad kūdikis jau šneka, tik ne garsais, o verksmais. Jis pasikviečia mus kai jam mūsų reikia guguodamas, šnarėdamas, o jei taip nepavyksta -verkšlendamas... o jei tai nepadeda, imasi kraštutinės priemonės – klykdamas... juk visiems pritrūksta kantrybės kai norisi būti išgirstam ;)

Seksime Gintarės kalbos raidą, bandysim tobulėti ir šnekėti.

Gintarė gimė 2010 liepos 12 d.

Mažytės kojytės ir didelis pasaulis

Norėčiau prisiminti kaip sekėsi Mantvydui ir Rusnei. Jie galima sakyti pradėjo kalbėti iš karto sakinukais. Neilgais, keleto žodžių, bet užtat gana suprantamai. Mantvydas 1m.4mėn. sakė tokius žodžius: „ava“ (šuo), „ate“ (kirtis ant a, katė), „bati“ (batai), „mani“ (mano), „mama“ (mama), „titi“ (tėtis), „kat-kat“ (kutenti), „niam-niam“ (valgyti). Kai buvo 1m.8mėn. Mantvydas galėjo jau pasakyti daugelio žodžių pirmą skiemenį, tuom leisdamas suprasti apie ką eina kalba. Žinoma, buvo visokių keistų variantų, kai reikėdavo nuspėti ką nori pasakyti, bet kažkaip greit tartis pasitaisydavo. Įdomesni jo tarti žodžiai (1m.11mėn.): „namuliukas“ (mėnuliukas), “vuolape“ (pakelti (tikras prancūzas)), „mukata“ (muzika), „Ipuotukas“ (Mikė Pūkuotukas), „ipiteris“ (kompiuteris), „puikis“ (pupkis-pimpaliukas, tikras pasididžiavimas), „ivatonas“ (telefonas), „drambys“ (dramblys) ir „komunistas“ (ekonomistas, nežinau iš kur šis žodis atsirado jo žodyne ;)). Ilgai išliko tokie visų vaikų mėgstami žodeliai "snakas" ir "burėkas", kas reiškia "česnaką" ir "čeburėką" :) Rusnės mylimiausias žodis būdavo „bo“ („brolis“) - visas pasaulis, net drebėdavo iš laimės pamačius jį grįžtant iš mokyklos, „piti-piti“ (taip kviesdavo viščiukus) ir „ti“ (ten, rodydavo su pirštu) – smalsumas vaiką valdė. Rusnė daug žodžių nesakydavo, labiau viską mėgo rodyti pirštu ir sakyti „mmm“, reikėjo suprast į ką rodo ir ką jai paduoti. Bet 2 su puse metukų buvo visiškai įmanoma suprasti visus žodžius kuriuos ji taria, kalba pabyrėjo aiškiais sakiniais, todėl to paties labai tikiuosi ir iš Gintarės.

Gintarės kalba prasidėjo trijų savaičių, kai ėmėsi guguoti garsą „aiiii..“, skambėjo su atokvėpiu ir giliu pamąstymu ;) na, panašiai kaip „aiii, taip ir maniau“ ;) Dar moka kriuksėti, kaip ir Rusnė maža būdama. Kiekvieną kartą keliant iš lovelės sukriuksi ;) 7 mėnesių taria garsą „ba“, „te-te-te“. Prasikala 1-as ir 2-as dantukai, pradeda pakelti užpakaliuką ir pajudėti ropojimui. 8 mėnesių visiškai savarankiškai atsisėda. Šliaužia į priekį. Stovi įsikibus lovelėje. Ropoja po kambarius, atsisėda ir vėl ropot pradeda. Atsistoja įsikibus į lovą. Pirštukais stengiasi paimti mažučius daiktus. Sako: „de-de“, „ate“, „ma-ma-ma“, „te-te-te“, bet mano manymu tai nieko neturi bendro su "mama" ar "tėčiu" ;)

Gintarė 1m.2mėn. laksto, lipa visur kur tik sugeba užkelti koją, šoka sukdamasi ratu, žaidžia su žaislais, su broliu ir sese. Kol jie mokykloje – nuobodžiauja, tuomet mama - geriausias draugas. Supranta paprastus paliepimus: uždaryti duris, padėti į vietą, atsigerti, nuvalyti nosį, atsisėsti, duoti man. Pagrinde taria tris garsų junginius: „ma-ma-ma“, „te-te-te“ ir „am-am-am“. Pradedu suprasti, kad tie garsų junginiai tikrai turi prasmę:

„ma-ma-ma“ – reiškia mamos poreikį, asocijuojasi su paslauga: nukelti/pakelti ant kėdės, nuvalyti nosį/rankas, atidaryti stalčių, ką nors paduoti ir t.t.

„te-te-te“- reiškia tėčio poreikį, asocijuojasi su įspūdžių pasidalijimu: rodo į šuniuką ar kitą gyvūna ir nori kartu pasidžiaugt su tėčiu, rodo maistą ir tikriausiai sako kaip skanu, rodo į filmuką su džiaugsmu, klausosi muzikos ir sako „te-te-te“ (suprasti, kad labai jau patinka ;)) ir t.t.

„am-am-am“ – maisto poreikis, duokit dar.

Kas keisčiausia, kad tokiame amžiuje pradeda ryškėti stereotipai šeimoje, aiškėti su kuo asocijuojasi mama ir tėtis ;) Iš mamos tikimasi paslaugos, o su tėčiu dalijamasi įspūdžiais. Visad sakiau, kad norėčiau būti vyru :D