penktadienis, birželio 22, 2012

Lašiša nugalėta su prieskoniais

Kol kas dar nevalgau žalios mėsos, o žuvį - pradėjau.

Mano teta, prieš kokį gerą 15 metų, šaldydavo suprieskoniuotą žalią skumbrę. Būdavo žiauriai skanu. Eidavau šniūrais apie šaldytuvą. Tokiai žuvytei paruošti užtenka praktiškai tik druskos, lauro lapo ir pipiro, bet čia jau nuo jūsų fantazijos priklauso kaip jūs ją pasiruošite. Dažniausiai žiūrime ką turime. Buvau skaičiusi, kad tokiam žuvies ruošimo būdui labai tinka imbiero šaknis, galbūt kitą kartą surizikuosiu... Ir štai sau valgau sumuštinukus su savo šaldyta lašiša ir galvoju 'liuks'! Juk žalia! Bet skanu!!! Negali būti nuodinga jei taip skanu, ar ne?!

Šaldyta lašiša su prieskoniais

Pirmiausia nusipirkau visą žalią lašišą. Nešaldytą. Nedidelę. Svėrė apie 2 kg., ir ėmiausi visokių karatė su kardais. Iš baimės greit atsiskyrė kaulai nuo mėsos. Galima odą nudirti arba palikti (man net labiau su oda patinka, nes labai gražiai atrodo supjaustyta griežinėliais). Čiupau prieskonius: citrinos sultis, medaus, lauro lapą sutrupinau, česnakiuko pripjausčiau, sojos padažo ir aliejaus šiek tiek, ir viską susimaišiau dubenėlyje, taip kad skonis būtų malonus.

Lašišos filė nusausinau, tuomet ištryniau su druska ir pipiriukais, o tada jau užpyliau tuo pasigamintu padažiuku ir jį gražiai paskirsčiau. Atsargiai suvyniojau į ritinėlius. Medaus ir česnakiuko sekantį kartą nedėsiu, kažkaip pasirodė per daug intensyvus jų skonis. Medaus šaukštą pakeisčiau šiek tiek cukraus, tik siūlau nepersistengti (maždaug 3 šaukštai druskos ir 1 cukraus). Citrinos galima ir neįtrinti, o ja tiesiog pašlakstyti valgant.

Lašišos filė paruošta

Prieskoniai paruošti

Vyniojam ritinėlius

kad kuo sklandžiau susisuktų






















Lašišos ritinėlius dedame ant maistinės plėvelės ir tampriai įvyniojame. Palaikome kokią valandą (bent jau), kad prieskoniai ir druska įsigertų, o tuomet į šaldiklį. Jau kitą dieną galima plonai pasipjaustyti ir valgyti. Pjaustyti, ir netgi valgyti, skaniausia man kol dar žuvytė sušalus į ragą, bet ir atšilus - puikus dalykėlis. O labiausiai tokias lašišas naikiname įvyniodami į sušius - nespėju sūdyt! Perfect!

Bet galiausiai dar keletą lašišų sudorojusi apsisprendžiau, kad pabandyti galima visaip, bet aš lieku prie tradicinio varianto: druska, pipiriukas, lauro lapas smulkintas gali būti (bet nebūtinas) - the best! Lašišos mėsą šiuo metu nupjaunu nuo skūros (kažkaip dažniausiai gaunasi sušius gaminti, tai kažkaip natūraliai ir nusidiria oda). Papuošimui skūra gerai, bet valgyti daugelis valgiusiųjų pasirodė esą jautrūs :)

Jei lašišos šaldyti neplanuojate, tai rekomenduočiau paslėgti su krapais. T.y. įtrinti druskos ir cukraus mišiniu (santykiu 3:1) + pipiriukas + truputis aliejaus. Lašišos filė suvožiame skūra į išorę (arba susukame į ritinėlius) ir iš visų pusių apkaišome krapais. Paslegiame kokiu sunkesniu akmenuku ir dedame į šaldytuvą pastovėti parai.

Beje, lašišos kaulų ir galvos/uodegos rekomenduoju neišmesti - tai 100% skanios žuvienės garantas ;)

Sklandžiai suritinta lašiša, visiškai nugalėta ir suvystyta


Pjaustom ir valgom :)

8 komentarai (-ų) :

Jurate rašė...

mmm vilioji matau su ta lašiša labai, vat įsiprašysiu į svečius paragavimui tai tikrai ;)))

ramunia rašė...

drąsiai ;) pavaišinsiu tikrai, tik užsuk ;) iki vakaro panašu išgyvenau, tai tada jau reiškias valgyti galima! ;)))

Rūta rašė...

Žalia žuvis... o tai silkės, reikia suprasti, nevalgydavai? :))) Mes lašišaites sūdom pagal vieno norvego parodymus: sumaišom lygiomis dalimis druską ir cukrų, šiek tiek įsukam pipirų, įtrinam šiuo mišiniu žuvies filė ir uždarę indelyje palaikom porą valandų. Gerai jei dar koks krapas pasimaišo - lašiša jį mėgsta. Ir viskas - pjaustom ir su balta duona... mmm. Ir nebaisu tos žalios žuvies ;)

P.S. O jei ką, tai šaldytą žuvį gali drąsiai valgyti - šaltis užmuštų visokius zarazus, jei žuvis būtų jų prisigaudžius :)

labai gražiai atrodo Tavo lašišos ritinėliai. Ypatingo žavesio suteikia tamsi odos juostelė.

Ceslava rašė...

vau , kaip graziai atrodo, bet turbut ir labai skanu, gera ideja;)reiketu ir man kada nors isbandyti..

Eugenija rašė...

aha, ir pas mane namie zalia lasisa jau seniai isikurus. nepamenu, kada pirkau jau paruosta lasisa tuose laminuotuose pakeliuose. nieko nera maloniau kaip parsitempti i namus kokiu 5kg zveri ir, kaip Ramune minejo po sokio su kardais, lieka kruva maiseliu su graziai paskirstyta saldymui file, galva ir stuburu bei visokiom nuopjovelem. File, aisku, keliauja sudymui, o visa, kas liko, saldau, kol susirenku pora lasisu galvu. o tuomet namie buna svente - ZUVIENE. Dievinu zuvies galva. Net kai upetaki kepu ant keptuves, sudoroju savo zuvies galva ir dar is antros puses zuvies atimu ta vargse galva :)
Taigis, o jei nepamirsus, kodel rasau si komentara, reikia pasisakyt. File pries sudyma reikia saldyti bent jau savaite laiko -18C. Tokiu budu mirsta kirmelaiciu kiausineliai. Kirmelaiciu, kurios vadinamos anisakis (tai japoniskas pavadinimas, ten si liga yra endemine/pandemine, zinia, aisku, kodel). Galima saldyti aukstesnej temperaturoj ir trumpesni laika. Internete rasit tikslius nurodymus.
Siaip tai tos lasisos visos industriskai augintos ir teoriskai prisertos antibiotiko ir dar visko, ko cia neminesiu. Bet, niekada nezinai, ar i koki fiorda, kokia paklydele anisakis neuzsuko. Todel saldau.
Mano receptai yra du. Pirmas druska, cukraus (megstu det maziau nei druskos) ir daug svieziu krapu. Na, zuvis nevisai turi buti zalia, bet tokia kaip zebras. Palieku pernakt saldytuve, o ryta pusryciams raikau. skaniausia tik su svieziais krapais ir geriausiai pirmas 2 dienas. i trecia diena krapai praranda savo teisinga skoni.
Kitas receptas - druska, cykrus ir nutarkuota citrinos zievele. Procesas tas pàts - saldytuve per nakti.
Tegyvuoja zaliazuviavalgiai!
Ramune, man patiko ideja su skuryte del grozio, tik kaip ji susikramto? As tai visada ir nuo skuros file brukst ir nudiriu.
PS. Ir apskritai, namie pagamines, zinau, ka valgai. Nei glutamatu, nei konservantu, nei to nekenciamo dumu skonio (atseit rukyta).

ramunia rašė...

Įspūdingai Eugenija, net susikaupt atsakyt reikėjo.

Pirmiausia dėl skūrelės. Ji susikramto man be problemų, bet aš labai labai plonai pjaustau griežinėlius. Vaikams ta skūrelė nepatiko, todėl jiems be jos ruošiu jau dabar.


Tie tavo aprašyti anisakiai man lašišos nepaskanino :D... ta prasme tu tą filė atskiri nuo kaulų ir tada dedi į šaldiklį ir ten savaitę laikai? O paskui atsišildai ir prieskoniuoji? Nepaleidžia savo sulčių žuvis ir neišsausėja po tokių abra kadabra? Suprėskoniavus vėl į šaldiklį bent parai? Taip supratau?

Eugenija rašė...

Laba, abra kadabra :)
Man tavo ideja su skurytem atrodo naudinga kokiai baliuskai uzkandelem. Jei norisi kaip nors pamadravot, tai plonai labai susinkavus, kaip sakei, turetu but originalu.
Zuvis, mesa ir viskas , kas juda saldoma tik viena karta. Negalima susaldyt, atsildyt, susaldyt...
Taigi, nupjaunu file, dedu i saldymo kamera (pas mane visada laikos -24C temperatura) savaitei. Paskui, kai uzsimanau, issitraukiu gabala is saldiklio palieku atsilt. Kai atsyla suprieskoniuoju pagal skoni ir per nakti palieku saldytuve paprastajam (frigo vulgaris), kad isigertu. Paskui raikom ir valgom.
Niekas neissauseja, nera jokiu sulciu paleistu, viskas ciki piki. Juk, galu gale, pati gi irgi saldai :) Ar tau istyzta gabalelis atpjautos lasisos, kai uzsidedi ant sumustiako ir biski jis pabuna ir atsyla?

Del prieskoniu isigerimo. Reikia , kad zuvis pabutu su prieskoniais nesusaldyta. Tuomet druska ir visa kita persigeria per mesa. Tam reikia keletos valandu laiko ir bent jau nulines temperaturos (pas mane +4C). Kai nevisai persigere prieskoniai matosi, kai perpjauni zuvi, o ji is krastu tokia, kaip stikline o per viduri kaip pienu atmiestos spalvos. Tokia, kokia buvo, kai nupjaustei file. vadinas, visus, dar nesusiprieskoniaves. Paragauju, ar pakankamai druskos yra pavirsiuj. jei pakankamai suru, vadinas, reikia tik palikt zuvele ilgesniam laikui. Jei beveik nera druskos skonio, vadinas, buvo per mazai druskos ir reikia uzbarstyt dar biskuti, kad nukeliautu iki vidurio.
Tavo paskutinej nuotraukoj gerai matosi, kur mesa yra stikline, o kur ¨pieniska¨. Mat, jei sudedi prieskonius, ir iskart susaldai, prieskoniai negali pasiekt visos mesos. Juk niekad nematei, kad saslykus saldikly marinuotu?
As po eksperimentu, nutariau visad nupjauti skura. Mat per ja beveik neprasimusa prieskoniai su druska. Todel mesa prie skuros lieka neissimarinavus. O jei palieka keleta dienu, pradeda svinkt, mat ten druska nelabai prieina. Zinia, galima is virsau uzvaryt druskos, ir prieis. Bet man patinka SVELNIAI sudyta.

Jei tau patinka valgyt saldyta, nes tiesiog pATINKA, mano manymu, reiktu daryti taip: nupjaut file, pasudyt su prieskoniais, palikt per nakti, o paskui kist i saldikli. Paskui raikyt susalusia desra, kaip kad megstat.
Zinia, druska pilama ant keliu, kad tirpdytu leda. iR SUDRUSKINTA zuvis susala zemesnej temperaturoj, nei kad sviezia. Bet tikiuos, kad susala vistiek. Gi ji ten ne gyva druska, yra ir dar sio to :) Niekad nebandziau tokio eksperimento. Pabandyk, paziuresi, ar si teorija veikia. Arba daryk, kaip as darau.

O zinai, kaip skanu sudyta lasisa su karstom bulvytem?

Eugenija rašė...

Tiesa, receptas su citrinos zievele yra is anglisko Master Chef finalo pries pora metu. Tik jie eme lasisos file virsutine dali, isrankiojo kaulus, pjauste mazais kubeliais ir apklojo druska ir citrina 2 valandoms. Kadangi mazas gabalelis - issisude. As pritaikiau sia mandravone namu salygoms :)

Beje, Carrefoure yra si savaitgali akcija lasisoms. Po 5Eur kg. Vakar 4 parsiveziau namo. Per pusantros valandos sufiletinau ir sukisau i saldikli. Bus smakams gardumo!

Rašyti komentarą