sekmadienis, gruodžio 06, 2015

Elzaso vyno keliais

Grįžusi iš šios kelionės visiems nepaliaudama pasakojau, kad tai labai graži kelionė ir tikrai verta dėmesio. O ypač jei dar neteko važiuoti šiuo Elzaso vyno keliu. Įsigijome žinoma ir vyno, bet didžiausias kelionės grožis - rytinėje Prancūzijoje esantys maži miesteliai , einantys palei Reino upę. Vynuogynais nusagstytos apylinkių panoramos, rudens spalvose paskendę kalnai ir pakalnės.


Visos kelionės metu žavėjausi visur išvešėjusiais ir tvarkingai surikiuotais vynuogynais. Ir klausiau savęs: ar juos žmonės čia tvarko, ar mašinos? Jei žmonės - tai kiek jų čia dirba? Kada tokius laukus apeiti? Šaknys, kamienas, dvi šakelės - viena į kairę, kita į dešinę - tvarkingai pritvirtintos prie rąstelių. Ir taip eilė po eilės, laukas po lauko, kalnais, šlaitais kruopščiai suraišiota. Ir tas geltonumas rudens, ir tas rūkas užslinkęs, dar karts nuo karto bažnyčios bokštas išnyrantis miestelio fone... so nice! Neapsakomas saldumas. Neapsakomas grožis.



















Didelė šalis ta Prancūzija. Kiekvienas regionas savotiškas, ir visi labai jaukūs. Kai važiuosite parsivežti vyno iš Elzaso, primygtinai rekomenduoju važiuoti miesteliais pažymėtais vyno kelio ženklais. Vyno daryklų yra labai daug, reikia tik išsirinkti į kurią užsuksite. Beveik visi vynai balti, priklausomai nuo čia auginamų vynuogių rūšių. Elzaso vynai ypatingi savo vaisiniu aromatu. Užsukom į vieną vyndarių fabrikėlį, kur stebėjome kaip supilstomas vynas pardavimui. Naujai atrasta vyno rūšis sunkiai ištariamu pavadinimu - Gewurztraminer. Nusprendėme, kad visai gera mintis būtų lankyti vyndarius dviračiais, nes atstumai tarp miestelių tikrai labai nedideli, o mėgautis gražiu oru vėjeliui šlamant - pats tas. Miesteliukai tikrai romantiškai gražūs ir jaukūs, bet tik žingsnis į šoną ir jau žiūrėk visai kitas vaizdas, tos romantikos smarkiai mažiau. Todėl rekomenduoju nemesti takelio dėl greitkelio. Taip pat vertėtų užsukti į Colmar miestą - Elzaso vynų sostinę, kuriame rasite XIII a. Dominikonų bažnyčią, „Mažąją Veneciją“, Pfisterio namą, akmeninį „Galvų namą“ ir t.t.


Colmar - La Petite Venice - Mažoji Venecija




































Dar verta paminėti, kad nakvynės šiame vyno kelyje pasirodė gana nepigios... Mes mokėjom apie 100-120 eur už naktį. Vienam viešbuty kurį užsibukinom - paskutinės minutės pasiūlymu sužavėti - trūko (kaip vaikai pastebėjo) tik tarnų, o visa kita labai karališka ir komfortabilu. Tačiau keturių asmenų šeimoms buvo žymiai palankesnių pasiūlymų, t.y. bent jau apie 80 eur. Taigi, ši kelionė nuostabi ir gana nepigi. Tikriausiai keliaujant vasaros metu būtų galima dairytis į kempingus, tačiau spalio pabaiga jau ne tas sezonas stovyklauti. Buvo žadėti +17C, tik apsiribojo gamta ties + 8C, na bet netgi trečią dieną užėjęs rūkas įnešė kelionei paslaptingumo ir intrigos.

































Šios kelionės metu fiksuoju tris didžiausią įspūdį palikusius dalykus:

1. Maisons des Rochers de Graufthal: Šiame namelyje, kuris randasi mažame Prancūzijos miestelyje Eschbourg, gyveno trys šeimos. Namas yra įrengtas kalno šlaituose esančiose ertmėse. Tik viena tų šeimų turėjo elektrą. Šildymas malkomis. Vandens name nebuvo, reikėdavo atsinešti iš šaltinio.

Galiausiai šiame name liko gyventi dvi babytės Madeleine ir Catherine, kurios čia pabaigė savo ilgus ir gražius gyvenimus. Vėliau buvo įkurtas muziejus. Muziejus nedidukas, bet gana įspūdingas. Plius visai čia pat, tame pačiame kalne, buvo ir degtukų fabrikas.



2. Beždžionių kalnas. Kas galėtų įsivaizduoti, kad vidury Europos yra didžiulis kalnas pilnas beždžionių? Gyvų, laisvai lakstančių, netgi leidžiama prie jų prieiti ir pamaitinti popkornais, paliesti jų pirštukus! O vaikams koks smagumas pabendrauti su gyvūnėliais. Nerealu...



3. Elzaso buities muziejus "Ecomusée d'Alsace" buvo mūsų kelionės piečiausias taškas, o paskui jau pradėjome grįžinėti namų link. Kai atvykome į muziejų jau buvo rudens pavakarys. Paaiškėjo, kad ekskursijai normaliai reikia 4 val., o už valandos bus tamsu... Bilietus mums pardavė už pusę kainos. Iš vienos pusės pasisekė - įėjom beveik už dyką, o iš kitos pusės - neilgai džiaugėmės vaizdiniais, nes pradėjo nenumaldomai artintis tamsa. Ir didžiausią jaudulį patyrėm kai nesugebėjom kurį laiką rasti išėjimo iš muziejaus link mūsų mašinos :)



Muziejus paliko labai gerą įspūdį. Dienos metu daugelyje iš ten esamų namelių ir dirbtuvių vyksta įvairūs žaidimai ir vaidinimai. Pvz. viename gyvena šeima, ateini pas juos į svečius, sėdi už stalo. Kitur užsuki pasižiūrėti kaip kalviai darbuojasi ar kaip puodžius puodus lipdo, o paskui stebime kaip kirpėjas peiliu skuta barzdą kažkuriam neatsargiam turistui. Jau net norėjau sakyti Belgijos keliautojų klubui, kad verta čia planuotis ekskursiją visai dienai, tačiau visai nemažai kilometrų gaunasi nuo Briuselio (540 km)... bet vis tiek verta!

Daugiau akimirkų iš kelionės: "Kelionė po Alsace regioną"



antradienis, rugsėjo 29, 2015

Rudeninis slogutis


toks keistas slogutis, tartum rūkas,
dengia ankstyvą rudenio rytą















Yra toks posakis, jog vaikai turi sveikatos, turi laiko, bet neturi pinigų. Suaugę žmonės turi sveikatos, turi pinigų, bet neturi laiko. Senatvėje visi turi laiko, turi pinigų, bet nebeturi sveikatos. Mano rudeninis slogutis dėl mano močiutės, dėl senatvės žmonių, kurie kažkada sukosi vilkeliu, bėgo, skraidė...



Ji žiūri į tave meiliomis akimis su šypsena, nes tu panašu esi vertas pasitikėjimo. Ji žino, kad Savas, bet Kas Tiksliai? Sūnus laiko savo senutės motinos rankas ir klausia: kaip sveikata? A, jinai pažįsta tas rankas, ant jų matyta tatuiruotė - sako: Savas. Stoviu šalia, bet negaliu kalbėt, šypsausi, o širdį kaip spaudžia... Aš matau kaip senatvė suima į savo gniaužtus gražius močiutės prisiminimus. Aš matau kaip senatvė baigia paslėpti nuo jos viską kuo jinai džiaugėsi ar liūdėjo. Ji pamiršta kas ją mylėjo ir ką ji labai mylėjo. Ji nebežino, kad šalia stovi jos Mylimiausias anūkas! Žino, kad Savas, bet Kas Tiksliai? Ji negali pasakyti savo svajonių ar išsakyti kas jai skauda, ar kas neramina... Tyliai nueina į savo kambarį pailsėti, ramybės pasisemti...

Alzheimerio liga - viena dažniausių senatvinės demencijos priežasčių. Rašoma, kad kažkiek galima sulėtintis ligos progresavimą, laikantis ypatingai sveiko gyvenimo būdo, bet kaip susitaikyti su jau pažengusia liga... Kaip nuimti tą besisukantį voratinklį nuo šviesios žilos galvelės...

Kviečiu pažiūrėti trumpą lietuvišką filmuką iš LRT archyvo apie senolius "Šimtamečių Godas". Aprašas kaip gimė šis filmas ir pažintis su personažais. Ištrauka apie filmo kūrimą: "Juk tie senukai būdavo suvežami iš viso rajono į vakarones, šimtamečių pagerbimus, rengtus specialiai filmavimams. Visi senukai – iš vargingų šeimų, visi nematę arbatos, kavos, torto. „Biednų tėvų vaka“, kaip filme sako viena šimtametė."

Ir šiltam vakarui - amerikietiškas filmas apie jaunystės sparnus ir prisirišimą: The Notebook (2004)

penktadienis, liepos 31, 2015

Normandija ir Bretanija per 3 dienas


Prieš skrendant į Lietuvą nusprendėme pasivažinėti Normandijos ir Bretanijos keliais ir takeliais. Maži jaukūs prancūziški miesteliai, jaukios užeigėlės, nuostabūs vaizdai, fantastiška architektūra, žodžiu - langas į Europą. Kadangi vaikams dar nėra tekę miegoti palapinėse, tai ir buvo didžiausias mūsų kelionės tikslas - nakvynė kempinguose - smagus nuotykis.

Nuo Briuselio iki Havre pirmi 400 kilometrų (3 valandos kelio). Išvykom iš saulėto ir šilto Briuselio, o kelionės metu ėmė kauptis debesys. 400 km spinduliu orai neprognozuojami.

Priartėjome prie Lamanšo sąsiaurio - pirmojo mūsų sustojimo Havre mieste. Ilgoji kelionės dalis baigėsi, vakaras artėjo. Pradėjome ieškoti nakvynės Honfleur miestelio kempinguose (25 km), bet kadangi miestas arti jūros, tai ir kainos didelės. Mūsų šeimai viena nakvynė kainuotų apie 80 eur. Nusprendžiame važiuoti ieškoti priimtinesnio varianto. Išsirenkame Ouistreham miestelį (74 km). Žmonių miestelyje nėra, visi kažkur susislapstę. Visgi kažkur skamba karaoke! Einame ieškoti vakarienės, tuo pačiu apžiūrime ir centrą. Už puikią kainą paragaujame vietinių patiekalų. Įsikuriame palapinėse labai ramioje vietoje. Šalia vyšnia raudonuoja. Kai kam gali pasirodyti tai netinkama vieta stovyklauti, o mums tai kas, išlendi iš palapinės ir skini kiek pasieki. Teritorija mūsų - vaisiai mūsų. Pasikraunam telefonus, šviesos palapinėje turim. Lietus nelyja, vadinasi laikas tinkamas poilsiavimui. Nuo ankstyvo ryto pradeda čiulbėti lakštingala, burkuoti balandžiai, paskui apsiramina, o mes vėl užmiegam. Vaikai susižavėję gyvenimu palapinėse. Šis kempingas mums kainavo tik 36 eurai.

Honfleur pasitiko
apniukusiu dangumi
Neriam į Normandiją

Kempingai

Kempingas Ouistreham mieste

Žaidimų aikštelė



















Ouistreham centras

Ouistreham senamiestis















trečiadienis, balandžio 22, 2015

Midijos prieš krabus

Pirkome ir gaminome midijas namuose. Ne pirmas kartas, labai lengvas ir skanus rezultatas. Vienas populiariausių patiekalų Belgijoje.

Vaikai klausia kas čia taip traška valgant!? Sakau: gal smėlis (!?), bet toks garsas kaip dantį būtų išsilaužę... Dantis patikrinau, visi sveiki ir vietoj. Tuomet mažoji klausia: o kas čia tas toks rožinis?

Žiūriu, kad į midijas tvarkingai sulindę ir pasislėpę krabai, aišku virti jau - niekad nebuvau mačius, nei tikėjausi to... Keletą tikrai suvalgė, pati girdėjau...

Mantvydas prisidavė, kad daugiau gyvenime nebevalgys midijų... ir krabų tikriausiai...


antradienis, balandžio 07, 2015

Kova su dulkėmis

Neturėjom siurblio ir nebuvo problemos. Nusipirkom siurblį. Vietos nėr, nėr kur pastatyt didesnio, tai pirkom mažytį, tokį mažutį pakraunamą elektra. Laidas visad pajungtas. Ir čia jei prireikia staiga ką pasiurbti, tai čiumpi tik greit ir baigta - išsikrauna. Nepervargsti. Neįmanoma pervargti - darbas pusantros minutės... Ir vėl statai savaitei krautis. Neįsivaizduojat kaip veda iš proto toks daiktas: svečiai ant nosies, čia jau staigiai prasisiurbt, ir še tai tau - pusė kilimo, baigta! Nu nepervargsi...

Nusipirkau neištvėrus didesnį. Šiaip gana ilgai tvėriau - kokius du metus. Bet visų pirma išliko ta pati problema - kur pastatyti? Imsiu siurbti kambarius, jau į pabaigą, išsijungė... Sugedo! Nu galvoju vešiu pasikeist, o gi tas pasirodo saugiklį sugalvojęs buvo įsijungt, kad neperkaistų bedirbdamas - vėl veikia. Tinginys!

Nežinau kurio labiau nekenčiu: to - su kuriuo nepervargsi, ar to - kuris pervargsta...

sekmadienis, kovo 08, 2015

Muziejų nakties karštinė 2015

Diena, kaip ir dera savaitgaliui, prasidėjo labai intensyviai. Nuo ryto lakstėm su vaikais tai į užsiėmimus, tai dovanų ieškot, paskui bėgom į gimtadienius, o dar apsitarti planus dėl vakaro išėjimo į miestą, ir štai jau vakaras, ir mes jau centre. Museum night fever pats įkarštis. Diena baigiasi.

Šiais metais aplankėme penkis muziejus:

Bozar'e apžiūrėjome "FACES NOW" parodą, kurioje buvo keletas tikrai gerų darbų. Veikė keletas kūrybinių dirbtuvėlių. Iš jų vienoje sudalyvavome.

Bozar'o fojė



Cinematek - daugelis eksponatų apie filmo montažus: kaip išgaunamas judesys, šviesa, kaip vystosi veiksmas, kokia aparatūra buvo naudojama anksčiau. Susukau trumpą fragmentą ta proga.



Belvue - net sunkiai įsivaizduojama kaip taip leidžiama išsidirbinėti iš muziejaus eksponatų, bet muziejaus naktų proga - to reikalaujama. Muziejus apie Belgijos istoriją, karališkąją šeimyną, viskas pateikiama gana žaismingai, priimtinai jaunimui. Prie įėjimo programos dalyviai prašė pasirinkti vieną geltonai dažytą daiktą ir įkurdinti jį bet kurioje muziejaus ekspozicijų vietoje. Mes pasirinkome geltoną kvadratinį veidrodėlį ir vėliau džiaugėmės išrinkę jam tobulą vietą. Pora kadrų iš Belvue.



















antradienis, kovo 03, 2015

Tasty frogs - nuo vieno metuko iki šimto metų!!!


Šiandien - diena, kai pasaulį išvydo mano ir Nerijaus pirmasis žaidimas Androidui "Tasty frogs". Mintis paprasta ir aiški - lavinti reakciją ir sugebėjimą išskirti daiktus erdvėje. Padarėm apšilimą, nepamiršom tempimo pratimų, truputis jogos, vėliau meditacijos ir štai kūnas atsigavo - viskas kuo puikiausiai veikia! Susipažinom su žaidimų kūrimo technologijomis, t.y. teko pastudijuoti daugelį dalykų kaip viena ar kita įgyvendinti, bet viskas gana nesunkiai yra padaroma. Reikia laiko, noro, idėjų, žinių, šiek tiek sugebėjimų ir dar daug daug dalykų, kurie arba ateina, arba ne - keep going!

Žaidimas "Tasty frogs" - nuo 1 metuko iki 100 metų!!!

Iki pasimatymo!

sekmadienis, kovo 01, 2015

Indų restoranas mano kieme - INDUS-PRIDE

Noriu pareklamuoti restoraną, esantį praktiškai mano kieme. Restoranas neseniai įsikūręs. Publika - pagrinde indai, pasiilgę savo indiškos skonių jūros. Tiesa, valgytojai šiek tiek mus stebino: vieni vakarieniavo tvarkingai išsipuošę savo geriausiais puošniausiais kostiumais, kiti gi su paltais. Žodžiu, koks įvairus maistas, tokie įvairūs ir žmonės.

Bet maistas čia tikrai labai skanus. Autentiškas. Gana nebrangus (vakarienė vienam (su gėrimais ir maistu) apie 30 eur). Personalas paslaugus, aplinka šiuolaikiška, turinti keletą ir indiškų stiliaus detalių. Rekomenduoju pasiilgusiems egzotiško maisto, ir ypač gyvenantiems netoliese, kaip lankytiną objektą :)

Įvairūs, padavėjo rekomenduoti patiekalai
Šašlykas

59 AVENUE MARCEL THIRY,
1200 WOLUWE ST. LAMBERT, BELGIUM

OPEN MONDAY TO SATURDAY
LUNCH 11:30 - 14:30
DINNER 17:30 - 22:30
SUNDAY ONLY ON RESERVATION
E -MAIL: INDUS@SIBYS.NET
Tel:028.809.791

trečiadienis, sausio 21, 2015

Brangioji mama, su Gimtadieniu!

Mama, močiute, linkime išlikti tokiai mielai, linksmai, dosniai, išradingai, protingai ir iš viso - fantastiškai moteriai!

Tu esi visų labai mylima! Tris kartus: Valio! Valio! Valio!


Džiaugiuosi, kad dar šiandien (Tavo gimtadienio dieną) suspėjau su šiuo projektu - padaryti fotosesiją viso grožio, kurį tu mums esi padovanojusi. Mergaitės mielai įsijungė į veiklą ir džiaugsmingai keitė kepurę po kepurės, šaliką po šaliko... dirbome iš peties :) Tad siunčiame ir nuo anūkų šilčiausius linkėjimus!

Katalogas papildytas nuostabiais Tavo rankdarbiais!

antradienis, sausio 06, 2015

Nes aš esu prieš smurtą

15min.lt paskleidė šią gražią žinią apie italų naujienų agentūros Fanpage.it sukurtą socialinį filmuką. Be galo malonu stebėti vaikų reakciją į svajones, meilę, grožį, gėrį ir smurtą. Tokius filmukus noriu užsisaugoti, kad galėčiau dar ir kartą pasižiūrėti, ir kitam parodyti.



Tekstą (nesuprantantiems angliškai) pasiskolinu iš 15min.lt

Kas nutinka, kai pastatai berniuką priešais mergaitę ir paprašai jo trenkti jai? Naujas italų sukurtas socialinis filmukas atskleidžia, kaip vaikai reaguoja į smurtą prieš moteris.

Socialinio eksperimento dalyviais tapo keli 7–11 metų berniukai, kuriems buvo pristatyta iki tol nematyta mergaitė. Berniukų buvo paprašyta pasakyti, kuo jiems patinka toji mergaitė: vieni kukliai gyrė jos akis ar plaukus, kiti – batus, vienas pasakė, kad jam patinka ji visa, o kitas net išdrįso pasakyti, jog norėtų, kad ji būtų jo mergina.

Tada berniukų buvo paprašyta paglostyti mergaitę – vieni nedrąsiai palietė jos ranką, o kiti išdrįso ir švelniai perbraukti per jos skruostą. Galiausiai berniukai išgirdo prašymą trenkti prieš juos stovinčiai mergaitei – visų veido išraiškos kaipmat pasikeitė ir jie suglumo. Sutrikę berniukai atsisakė padaryti tai, ko jų prašo, o paklausti, kodėl netrenkia mergaitei, jie sakė: „Nes ji mergaitė, taip negalima“; „Nes aš nenoriu jos skriausti“; „Nes aš esu prieš smurtą“; „Nes aš esu vyras“.