Aš nežinau ar gali žmogus klausytis valso ramiu pulsu. Aš negaliu. Kai šoku valsą, tai atrodo – skraidau. Ne kiekviena valso melodija iki širdies gelmių jaudina, bet yra tokių, kurie priveda iki ašarų. Taip gražu. Toje melodijoje viskas – grožis, elegancija, meilė, aistra, kosmosas…
Keletas gražiausių mano gyvenime girdėtų valso dainų ♥
Pavyko gauti bilietus į įžymųjį lietuvių pastatytą ir laurus Venecijos bienalėje nusiskynusį operinį pasirodymą “Saulė ir jūra”. Nors labai abejojome ar vestis vaikus, bet surizikavome ir likome labai patenkinti. Vaikams irgi patiko. Tik iš Gintarės (11m.) buvo priekaištas, kad nesakėm jog galima buvo eiti vaidinti 🙂
Nauja, originalu – tikrai nuostabi idėja. Kolektyvinis ir emocinis veiksmas: visą laiką yra į ką žiūrėti, ieškoti kas šiuo metu atlieka dainą, kintantis veiksmas ‘arenoje’ tiesiog kausto dėmesį. Eidamas ratu galėti stebėti įvairovę, t.y. pamatai žmones kitu kampu, paėjus į šalį atsiveria prieš tai buvę sunkiau matomi momentai, lengviau apžiūrėti aktorius ir solistus. Pats veiksmas yra apie gyvenimą. Prie jūros kiekvienas ateina su savo jausmais: su savo nuovargiu, skausmu, pasipiktinimu ant viso pasaulio, kitas atsineša džiaugsmą visame kame, pasitenkinimą gyvenimo spalvomis.
Publikos numylėtiniu, manau, neabejotinai tapo vyrukas pilnu glėbiu semiantis saulės vonias.
Važiuoju dviračiu namo. Dviračių taku prieš mane, toliau, matau rieda dviratis su karietaite. Nu tokia plati ta karietaitė. Matau, kad sunku bus aplenkti, nes mano greitis žymiai didesnis. Pykčiukas toks biški kyla…
Lenkiant jie pasitraukia, o man pykčiukas bemat dingsta – sėdi sau senuliukas toj karietaitėj, veža jį vaikinukas laukais, miškais, tylėdami sau šnarant vėjeliui darda toliais…
Mane, kaip mamą, labai sukrėtė žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė vienas moksleivis.
Jaučiu tokią širdgėlą, lyg tai būtų man labai artimas žmogus... Vaiko, kuriam tik 16 metų, pečius slėgė jau per sunki našta. Našta, keliama patyčių ir nesupratimo. Visa tai buvo susiję su LGBT. Aš jo nepažinojau, bet tikriausiai nėra sunku įsivaizduoti kiek reikia jėgų atsilaikyti prieš visa tai. Prasivardžiavimai, nepalaikymas, galbūt netgi nuteikimas, kad jis pats kaltas dėl to. O kuo jis kaltas? Kad tiesiog toks gimė?
Kažkaip atsirado noras prisidėti prie įvairių akcijų, kad žmonės, kurie savęs ieško, kad jiems būtų drąsiau į kažką atsiremti. Mokyklose visi vaikai turi jaustis reikalingi. Čia neturi būti vietos homofobams!
Kviečiu pažiūrėti socialinę kampaniją, kuri vyko 2014–2015 m. Škotijoje, bet manau puikiai tinka ir šiai dienai. Kokia jūsų reakcija kaip turėtume palaikyti seksualinio identiteto ieškančius vaikus? Pasirinktumėt tylėti ar kalbėti? Aš renkuosi kalbėti.
Pagal apklausas 2 iš 3 LGBT vaikų slepia savo LGBT identitetą mokykloje.
Vienas iš 3 jaunuolių slepia savo LGBT identitetą nuo šeimos.
Naudoju skaidres iš vieno seminaro.
Patarimai kaip elgtis su norinčiu išsikalbėti:
Prisiskaičiau daug visokių komentarų ta tema.
Daugelis sako: aš nieko prieš, tegul sau gyvena, tik aš su jų vėliavom nestovėsiu, ir nenorėčiau, kad jie vaikus įsivaikintų, o ir dar kam ten jie į tuos paradus eina? Bet šiaip kol manęs neliečia - viskas ok.
Bet tu niekad nežinai ar tavęs tai dar neliečia! Galbūt neliečia, nes tavo draugas bijo Tau pasakyti žinodamas išankstinę Tavo nuomonę? Galbūt tavo vaikui taip bus, o gal tavo anūkas toks bus? Ką tada darysi?
O paradai... Geriau savęs klauskime: "o kodėl gi ne!?"
Garsiai nuskambėjęs „Didysis Šeimos Gynimo Maršas 2021". Jei tai būtų "Didysis Šeimos maršas" klausčiau savęs: "o kodėl gi ne!?", bet dabar - pardon my french...
O kiek tamsuolių interviu davė, baisu klausyti... Toks jausmas, kad kai kuriems dar reikia įrodyti, kad ir juodaodis yra žmogus, o transseksualus žmogus nėra tas pats kas pedofilas!
Pabaigai noriu pasidalinti Puikiu ir LABAI puikiu įrašu, ir dar TAIKLIU iš @Mamalogas:
#StopHomophobiaKadangi nuoširdžiai nebesuprantu pastaruoju metu aplink mane vykstančių procesų, tai turiu jums klausimą (grynai iš statistinio-sociologinio smalsumo). Nes nu Gitanas daro apklausas, tai kodėl aš negaliu padaryti?
Jeigu jūsų mylimas vaikiukas, sūnelis ar dukrytė sulaukęs pilnametystės ateis ir pasakys "Mama, aš gėjus" - ką jūs į tai?:
A. Iškart paduosit virvutę pasikarimui, dėžutę migdomųjų ar kitą priemonę, kad susitvarkytų pats/pati ir baigtų savo netikusią egzistenciją ir nedarytų šeimai gėdos.
B. Liepsit eiti gydytis savo iškrypimo ir nesirodyti namuose, kol nepasveiks (kas su didele tikimybe pasibaigs scenarijum A, tik virvutę nusipirks pats).
C. Apkabinsit ir pasakysit, kad viskas gerai ir jį/ją mylite. Nes tai vis dar jūsų vaikas. Toks pats mylimas ir svarbus ir vienintelis. Ir viskas ko jūs norite - kad jis būtų laimingas.
Varianto, kad "man taip nenutiks", prašau, nerašykite. Greičiausiai tikrai nenutiks (nes statistiškai maža tikimybė), bet nuo jūsų ir nuo auklėjimo tai nepriklauso niekaip - mokslas tą įrodė. Vaikai tokie gimsta.
Ir jeigu renkatės variantą C, gal galit tuo pačiu paaiškinti man mistinį dalyką - kaip moterys, kurios pačios yra mamos ir turi savo vaikų, kituose vaikuose, jaunuoliuose, kurie yra netradicinės orientacijos - pirmiausia mato "iškrypėlius", "ligonius" ir pan. O ne jaunus žmonės, ne žmones su geru jumoro jausmu, ne žmonės kurie studijuoja, moka gražiai dainuoti ar dar kažką. Tiesiog - mato ne ŽMONES.
P.S. siunčiu tūkstantį apkabinimų vaikams, kurių mamos pasirinko A ir B. Ir tiems, kurie niekad neprisipažino mamoms, nes žinojo, kad jos pasirinks A ir B. Taip pat siunčiu ir maldą tiems, kurių jau nebėra, nes jų mamos pasirinko A ir B, ir jiems buvo per sunku su tuo susitaikyti.
Jei pasirinkote A arba B - grįžkite skaityti iš naujo mano rašinėlio
Atėjo laikas palikti įspaudą savo bloge apie blogerius. Na, gal tiksliau apie "influencerius", kurie šiais laikais labai stipriai veikia mūsų jaunimą (jaunimas, turiu omenyje, tai žmogus, kuris dar nesijaučia senas).
Aš linkusi stebėti lietuviškus influencerius, nes man paprasčiau suprasti, paprasčiau 'pagauti' apie ką jie ir t.t., bet mūsų vaikai nebežiūri lietuviškų *žvaigždučių*, jie stebi anglų kalba paleistus įrašus, kur vienoks ar kitoks turinys tėvams gali patikti ar nepatikti. Nebūtinai visi blogeriai ir vlogeriai turi gerą turinį. Mano blogas - aišku - kad geras, nes jis skirtas siauram ratui žmonių, kurie mane pažįsta ir kam įdomu ką aš veikiu, ar kuo mes gyvename. Bet ne visi tokie geri kaip mano. Tai tie, kurie ne tokie geri, jų taktika yra visokios keistos mimikos, garsiai išreikštos emocijos, reklamos ir pan. Kiti vlogeriai/blogeriai savo viliojimo taktika pasireiškia tyčiodamiesi iš kitų tokių pačių kaip jie, kas dažnai pavyksta jiems gana neblogai, nes toks dalykas neturi pabaigos, vis atsiranda tai keistų foto, tai keistų video, kur kas nors apsikvailina patys to nenorėdami, o tai yra duona tokius perliukus renkantiems influenceriams. Tokius aš iš tolo praleidžiu ar apeinu dideliu ratu.
Kai kurie vaikai dabar jau nebenori stoti į universitetus, nes į galvas yra prikišta tiek info apie galimybes jaunam užsidirbti pirmą melejoną kuriant nebūtinai kokybišką turinį, kad dažniausiai pasiklysta vaikai savo svajonėse, o tėvai neturi tiek galių juos perkalbėti.
Bet, noriu parekomenduoti žiūrėti gana neblogą turinį turintį influencerį @Mark Rober, kurį yra pamėgę mūsų vaikai. Man vis siūlė Mantvydas pažiūrėti, bet aš ilgai spardžiausi, kad nenoriu! Bet jis mane tikino, kad man turėtų patikti! ;) Ok, galvoju, nu rodykit... Ir man labai patiko!
Aš sutinku, kad tokie influenceriai būtų sekami ♥ Man tikrai negaila laiko stebint jų sukurtus filmukus, nes tai nenuobodūs, netgi įdomūs, o dažnai ir naudingi bei prasmingi pamokymai, susieti su mokslu, ekologija, paremti bandymais bei paįvairinimui šiaip linksmais jo kuriamais žaidimais ir išradimais.
Taigi, ačiū vaikams, kad užrodė šį vaikiną, o nusprendžiau parekomenduoti jį pažiūrėti po tokių jo video kaip šiukšlinas vanduo išvalomas iki geriamo vandens, ar kaip jis Bilą Geitsą vaišina bemėsiu burgeriu ;)
Aš tikiu, kad mokslo prasme yra ir geresnių šaltinių pažiūrėti apie visa tai, bet čia aš randu labai smagiai pateiktą rimtą medžiagą nelabai rimtai. Užsiprenumeravau jo kanalą :) Voila!
antradienis, kovo 16, 2021
Su šventėmis, Lietuva!
sekmadienis, sausio 10, 2021
Today is The Day!
Suvalgytas paskutinis šokoladinis saldainis.
Juodas šokoladas - baltas šokoladas. Juoda - balta. Yin - Yang. Basta!
Mėgavausi per šventes, negalėjau sustoti po švenčių. Kova su savimi nustatoma
bent metams! Kas mane pamato su tortu rankoje - skolinga šokoladą lieku!
Nuo rytojaus atsisakau saldumynų. Nevalgysiu cukraus!
Su išskirtine teise kokiam vienam tortuko gabaliukui vasaros metu!
Šventės baigėsi. Sulaukėme Trijų Karalių apsilankymo ir burto kas taps šių metų
karalius, kas užsidės šių metų karūną. Šią tradiciją sužinojome atvykę į Belgiją, ir supratome, kad ji įprasmina trijų
karalių dieną mums priimtinu būdu. Pirkome marcipaninį pyragą, dalinome į
tiek dalių kiek burtuose dalyvių ir žiūrėjome kas ištrauks skulptūrėlę iš
savo išsirinkto pyrago gabaliuko. Šiais metais Mantvydui teko laimė užsidėti karūną ir mums pavadovauti. Karūna, beje, su Elzomis ir Anomis iš Frozen! Nu blyn... Nu kodėl! Čia tik mergaitės nori būti princesėmis, suprasti!? Nors pyragas buvo šįkart labai skanus, nors paprastai nemėgstu marcipanų.
Padidintas buvimas namuose leido suprasti, jog esame labiau intravertai nei
manėme esantys. Aš pati nors mėgstu būti ten kur daug žmonių, bet visiškai nemėgstu
būti dėmesio centre. Labiau mėgstu kitus stebėti, nei būti stebima. Visos
dienos buvo apkamšytos įvairiais reikalais reikaliukais, o dabar štai - atsirado
laiko ir blogui, ir sportui, ir knygoms, ir filmams, ir pokalbiams prie stalo
su šeima, ir tiesiog pagulėjimui vonioje.
Geriausias atradimas - audioknygos. Mėgstu skaityti kelias knygas iš karto.
Kokia nuotaika - tos knygos ir imiesi. Geriausia 2020 knyga Walter Isaacson
"Steve Jobs. Oficiali biografija". Labai geras įgarsinimas, labai įtraukianti istorija,
o ir pati asmenybė Stevo Jobso tiek įdomi, kad negali nustoti klausytis. Ta
proga, kad jau lengvai klausosi knygos kelyje, pradėjau po truputį bėgioti.
Vaikščioti visad mėgau, o vat bėgiojimą pradėsiu pratintis iš naujo. 3 km. 5
km. Nedaug, bet juk pratintis pamažu yra geriau nei visai to nedaryti.
Tarpe įprasto gyvenimo atėjus šventiniam laikotarpiui grįžo ir nykštukai, ir
siurprizai, laiškų rašymai ir siuntimai artimiesiemss mylimiesiems, dekoracijų
paieškos, apsisprendimai važiuoti, skristi ar likti savo namuose. Viskas
pamažu aiškėjo, kad geriausia ir saugiausia niekur nevykti. Ramu. Lėtu
žingsniu ėmėm pušų šakeles merkti į vazas, kojines nykštukų dovanėlėms ruošti,
lemputėm šiltinti kalėdinės nuotaikos laukimo atmosferą.
Kai tavo vaikui sukanka 16-a, negali nesuvokti kaip greitai bėga laikas. Tu dar pats jautiesi jaunas, o sūnus jau tavo šešiolikmetis!
Mes savo vaikus auklėjame rodos taip, kad jie būtų Žmonėmis. Mano vaikystėje apie patyčias nekalbėdavom labai daug, o dabar atrodo pastoviai apie tai kalbame: ar jie nesijaučia blogai, o gal kas jų aplinkoje blogai jaučiasi? Ar jie patys nesielgia kažkaip taip, netesingai? Svarbiausia mums, kad jie jaustų vertybes (pagarba suaugusiam, pagarba šeimai, kad neitų į kraštutinumus). Pasišnekam, padiskutuojam, pasimokom, pasijuokiam.
Mantvydas - teisingas, nuoširdus, protingas, fantastiškas paauglys, kuriam linkime teisingų pasirinkimų ir kuo mažiau klaidų gyvenime.
Su 16-u gimtadieniu, sūnau ♥
ketvirtadienis, spalio 29, 2020
Ne, nu tai aišku: iš ryto sportukas, tik tada pusryčiai; tuomet visą dieną
laikaisi, mažesnėm porcijom valgai, aišku kad be cukraus ir daržovės, vsio
takoje.
Nes aš galiu!
Ir štai ateina vakaras.
Suvalgai dvi porcijas pyrago, kurį kepė vaikai (nes laikaisi gi, pats tai
net nekepi skanumynų-saldumynų, kad tik pagundų mažiau), su kava, žinoma,
kad jau taip nutiko. Plius dar laukia vynas su sūriu, taišku.
Nusprendėme pasižymėti vieną gyvenimo įvykį - nakvynė Palangoje!
Saulėlydis
Palangos tiltas
Draugai sakė, kad mes išskirtiniai, nes visi vaikystes čia leisdavo. Vaikystėje net nevažiuodavom į Palangą, nes kryptis laukiamesnė būdavo - Klaipėda, ten kur Smiltynė, ten kur jūros šventės su Neptūnu brendančiu iš jūros randasi, ten kur keltas per marias iriasi mėtant žuvėdroms bulką, Jūrų muziejus, Žvejų kaimas pakeliui, pusbrolis su mama, o šalia kepyklėlė skaniausių bulkučių, nice 🙂
Praėjusią vasarą prasibėgom Palanga valandą. Neturėjom daugiau laiko. Bet nors ir kaip skambėtų banaliai, bet iš Palangos mes ir tikimės daug ir įvairios publikos, daug renginių ir naktinio gyvenimo! 🙂
Šiais metais turėjom daugiau laiko pašlifuoti lankytinus takus. Nu tai, žodžiu, patiko! Viskas pagal programą: ieškojom draugų - sutikom, ieškojom vakarėlių - radom, ieškojom kultūros - aplankėm įžymybes ir must see vietas, tiltu prasiėjom, saulę palydėjom ❤
Noriu su jumis pasidalinti gatvės fotografijos keliais laimėtojų kadrais iš Sardinijoje vykusios parodos. Man ši paroda labai patiko ir paliko didžiulį įspūdį, išėjau apsiverkusi...
Į parodą užėjom netikėtai, bet paroda ir baigėsi netikėtai :) Sekančią dieną norėjau grįžti, susižiūrėti autorius, bet durys buvo užrakintos - la mostra è finita. Teko paieškoti visagaliame internete daugiau informacijos, todėl nuorodoje rasite daugiau apie autorius, vietoves, istorijas ir, žinoma, daugiau gerų nuotraukų ir laimėjimų.
Indonesia supplies half the world’s palm oil, used in hundreds of foods and cosmetics products produced as well as biofuel. Palm oil plantations are replacing four-fifths of the rain forest in Indonesia and they are still expanding. I documented the disappearing Sumatran rain forest and life affected by this rapid deforestation in Indonesia. Orangutans are one of many victims of massive deforestation. They live in the wild in only two places, Sumatra and Borneo. Both species are now endangered, the Sumatran orangutan with only 6,600 left in the wild, fewer than 54,000 left in Borneo. Especially the unchecked burning of rain forests to clear land for palm oil plantations is driving orangutans to the brink of extinction in Indonesia.
Klausausi savo vyro pokalbių su vaikais priklausomybių temomis.
Čia įdomiausios mūsų namų temos :)))
Aš jį myliu ♥
Geriausiais pavyzdžiais savo palėdžiukams esame mes patys.
(Foto iliustraciją skaityti kaip "priklausomybės mūsų galiose".)
pirmadienis, rugsėjo 10, 2018
Gražiausias paskutiniu metu matytas lietuviškas video darbas. Meniškas, įdomus, pasakiškas.
"Antikvariniai Kašpirovskio dantys" - kūrybiškiausia ir linksmiausia dešimtmečio muzikinė grupė :)
ketvirtadienis, liepos 12, 2018
Šį ankstyvą rytą, kol visa šeima suka galvas kaip pradžiuginti ir nustebinti mūsų mažąją Gintarę sulaukus 8 metų, ji staiga pati prisimena, kad "štai TA diena!" ir namuose prasideda drama, kad visi pamiršo jos gimtadienį...
O kaip gi galima pamiršti tiek lauktą, apkalbėtą, išmylėtą dieną, kai toks pozityvu trykštantis vaikas gimė mūsų šeimoje ♥
Ašaros išnyko, atsirado keksiukai, kanelės vis dar kepa, važiuosime mėgstamiausių vaflių - diena tik prasideda!
Tai mano tėvynė, šalis kurioje aš gimiau, užaugau. Tai mano žemė, kuri matė pirmuosius mano žingsnius, vaikiškas ašaras ir šelmišką juoką.
Stebinantis lietuviškas bruožas yra vieningumas. Tik susivieniję lietuviai gali pasiekti savo tikslą ir didžiausių aukštumų. Per vienybę mes atgavom Nepriklausomybę, ir tikuosi daugiau neteks jos prarasti niekados.
Norėtųsi, kad duonos kepalas kainuotu tris litus ar tris eurus, bet tik ne kokius tris rublius (jei suprantat apie ką aš čia).
Pamenu mokyklos laikais žiūrejom kažkurį dokumentinį filmą apie Lietuvos Nepriklausomybę, Baltijos kelią, sausio 13-osios įvykius ir atrodo, jeigu būčiau užsienietis, pamatęs šią medžiagą - sakyčiau „VAU!“, ir imčiau pavydėti lietuviui šitokios nuostabios tautos. (aut. mano pusbrolis Dovydas Gricius, Tautinė lietuvių studentų korporacija Neo-Lithuania)
Vasario 16-a prie Briuselio sisiojančio berniuko
puošto lietuvišku tautiniu kostiumu
Šios dienos laukiau labiau nei savo gimtadienio. Nes man tik keturiasdešimt, o Lietuvai jau visas 100-as. Kito šimtmečio sulauks tik mūsų vaikai, kai jie patys bus septyniasdešimtmečiai ir daugiau. Todėl sakiau vaikams - įsidėmėkite šią didžią mums dieną, nes kito šimtmečio dar reiks ilgai palaukti. Didis jausmas krūtinėje giedant Lietuvos himną vidury Briuselio, drauge su plačia lietuviška bendruomene. Vos tvardau ašaras...
Laisvė yra kalbėti lietuviškai ką nori, kur nori ir kada nori. Laisvė yra kurti. Laisvė lygu žodžiui Meilė. Laisvė yra keliauti. Džiaugiamės būdami lietuviais!
Sveikiname Lietuvą su 100-mečiu♥
Video skirtas užsieniečiams apie tai kas vaikams yra Lietuva (anglų kalba).
Mano kaime - gražiausias žvaigždėtas dangus. Net galva svaigsta nuo ryškumo ir platybių. Ir Didieji Grįžulo ratai ir Mažieji dangumi ritinėjasi, o dar Šiaurinė žvaigždė kelią nušviečia. Gražu iki negaliu! O ryškumas dangaus esant giedram orui širdį kutena tiek vasarą, tiek šaltukui paspaudus ir verčia ieškoti judančių žiburėlių ar krentančių žvaigždžių.
Per Velykas jau seniai svečiavomės Lietuvoje. Jau ir pamiršę buvome kokia dargana tuo metu tūno lauke. Nors gyvybės pilni medžių pumpurai jau rodos tuoj tuoj pradės sproginėti, tačiau saulutės dar mažoka, o žvarbus oras lendantis po rūbais ir besivyniojantis apie kaklą verčia šilčiau apsirengti arba eiti pasišildyti į pirtelę.
Užsikuri ugnelę. Pavalgai pusryčius pirtelėje ir eini į lauką. Pavalgai pietus - į lauką, o po vakarienės - miegot. Visas veiksmas vyksta pirtelėje ir lauke, nes namas užkariautas statybininkų - čia vyksta didysis perversmas. Iš seno namo darome naują! Seneliai gyvenę čia amžinybę. Dabar močiutė jau senutė, o tėveliai dar jauni pakankamai, nors abejoja ar verta pradėti... bet perversmas būtinas! Dėkojame meistrų vadui Povilui ir jo komandai už nepriekaištingai atliktus darbus! Šiam žingsniui reikėjo daug daug daug ryžto... Tiek pragyventa, o imtis viską ardyti ir statyti iš naujo yra labai sunku. Negi to reikėjo? Reikėjo. Labai reikėjo!
Projektą namo rekonstrukcijai padėjo pasibraižyti mano draugė architektė Roberta Žvirblytė, su kuria ilgai diskutavome kodėl reikalinga viena siena ar kita, kuriuos kambarius geriau sujungti, o kuriuos palikti, kuriam kampe patogiau įrengti virtuvę, svetainę ar WC kambarį. Ar galite įsivaizduoti, kad name, kuriame yra kanalizacija nėra tualeto!? Buvo lauko tualetas su galimybe dažniau stebėti žvaigždėtą dangų :D Kaip sakant kartais kažko ir netenki.
Toks paprastas dalykas kaip elektrinė kaitlentė išsprendė dujų baliono klausimą. Gal net ne visi žino kaip sudėtinga yra turėti namuose tokią bombą. Ir dar jei neapsižiūri, o ateina savaitgalis kai baigiasi dujos... o jei dar kokios Kūčios, kai reiks pagaminti dvyliką patiekalų... eini per kaimynus gal turi paskolinti pilną dujų balioną ir t.t. Tai vienas lengviausių ir didžiausių laimėjimų juo atsikračius.
Name buvo tiek daug nenaudojamos erdvės, taip viskas užgyventa, kai nebežinai ko reikia, ko nebereikia, kai nekyla rankos tvarkytis, nes geriau jau viską imti iš eilės ir mesti lauk... Bet žinoma išsaugojom močiučių kraičių skrynias, austus rankšluosčius, seną prosenelių siuvimo mašiną, o kam jau buvo lemta palikti namus - tas pasiekė žmones, kurie prikels daiktus naujam gyvenimui.
Ačiū prisidėjusiems prie šio projekto! Turime naujus labai mielus namus! ♥
Pranešimai
