Mes jauni

Mašinoj skambant šiai dainai atsisuku garsą taip, kad girdėtų visi, ir minu į priekį įsivaizduodama, kad laikas sustoja, o aš lengvu žingsniu einu prie baro, įsipilu taurę vyno ir stebiu aplinką. Spurda širdelė, viduje skraido drugeliai, o aš einu pakėlus galvą ir gyventi miela, nes esu jauna! O jei jauti, kad krisi žemyn, tikiesi, kad visada šalia bus žmogus kuris tave stipriai laikys.


Ir mano mylimas Mike Tompkins, nes jis moka geriausiai ;)

Kūrybinės dirbtuvės gamtoje

Tokia diena kai rodos nevyksta nieko ypatingo, bet mes patys padarome visa tai ypatingai. Jau kaip džiaugiuosi, kad pavyko man sudalyvauti šiokioje piešimo pamokoje, kad iki šiol dar jaučiuosi tartum būtume nuvertę kalnus ir perbridę per jūras. Net nežinau kodėl, gal kad vaikams buvo iš tikro GERA ir tokia gerų emocijų bomba verčia strikinėti iš pasitenkinimo. Aplinkui čirškėjo paukščiai, mus supo žaluma, šalia - vandens telkinys apaugęs smilgom ir ajerais. Tarp medžių vyšnia įsikūrusi, o visi vaikai ramiai susikaupę ties savo meno kūriniais įšsijuosę dirbo, taškėsi, rankom mojavo, pliauškėjo ir kūrė savo vaizduotės vaisius. Pavyko šiek tiek pakalbinti pačius menininkus.

Šios technikos panaudojimo mintis kilo Mantvydo mokytojai Egidijai užmačius interneto platybėse 4-etę Aelita Andre. Galite pažiūrėti mergaitės meno kūrinius, o ir mes kai turėsime tokias sąlygas kūrybai, irgi rankoves raitysim didesniems darbams:

Keletas foto iš vaikų kūrybinių dirbtuvių gamtoje, o kai kuriuose kadruose dar pavyko užfiksuoti vieną kitą buvusį piešinį, kurie paskui buvo perkomponuojami, perpiešiami ir pradinis variantas liko tik prisiminimuose... ;) Kažkaip pavydžiu vaikams to nebijojimo eksperimentuoti. Jiems nesvarbu, kad jau buvo labai gražu, bet jie žino kad padarys dar geriau! Ir dažniausiai pavyksta!

Darbo įrankiai

Tarp meldų ir smilgų

Gintarė piešia

Platūs užmojai

Gausybė dažų

Kai baigė vaikai piešti savo menus, mes juos sunešėm į mokyklą. Tik dabar supratau dėl ko nugarą skauda, nes reikėjo pernešti maždaug 15 rimtų piešinių su tona dažų...

Vadimo filmukas: http://vimeo.com/44766686

Mokytojos fotoreportažas: http://egidijosklase.multiply.com/photos/album/118/118#photo=39

Lašiša nugalėta su prieskoniais

Kol kas dar nevalgau žalios mėsos, o žuvį - pradėjau.

Mano teta, prieš kokį gerą 15 metų, šaldydavo suprieskoniuotą žalią skumbrę. Būdavo žiauriai skanu. Eidavau šniūrais apie šaldytuvą. Tokiai žuvytei paruošti užtenka praktiškai tik druskos, lauro lapo ir pipiro, bet čia jau nuo jūsų fantazijos priklauso kaip jūs ją pasiruošite. Dažniausiai žiūrime ką turime. Buvau skaičiusi, kad tokiam žuvies ruošimo būdui labai tinka imbiero šaknis, galbūt kitą kartą surizikuosiu... Ir štai sau valgau sumuštinukus su savo šaldyta lašiša ir galvoju 'liuks'! Juk žalia! Bet skanu!!! Negali būti nuodinga jei taip skanu, ar ne?!

Šaldyta lašiša su prieskoniais

Pirmiausia nusipirkau visą žalią lašišą. Nešaldytą. Nedidelę. Svėrė apie 2 kg., ir ėmiausi visokių karatė su kardais. Iš baimės greit atsiskyrė kaulai nuo mėsos. Galima odą nudirti arba palikti (man net labiau su oda patinka, nes labai gražiai atrodo supjaustyta griežinėliais). Čiupau prieskonius: citrinos sultis, medaus, lauro lapą sutrupinau, česnakiuko pripjausčiau, sojos padažo ir aliejaus šiek tiek, ir viską susimaišiau dubenėlyje, taip kad skonis būtų malonus.

Lašišos filė nusausinau, tuomet ištryniau su druska ir pipiriukais, o tada jau užpyliau tuo pasigamintu padažiuku ir jį gražiai paskirsčiau. Atsargiai suvyniojau į ritinėlius. Medaus ir česnakiuko sekantį kartą nedėsiu, kažkaip pasirodė per daug intensyvus jų skonis. Medaus šaukštą pakeisčiau šiek tiek cukraus, tik siūlau nepersistengti (maždaug 3 šaukštai druskos ir 1 cukraus). Citrinos galima ir neįtrinti, o ja tiesiog pašlakstyti valgant.

Lašišos filė paruošta

Prieskoniai paruošti

Vyniojam ritinėlius

kad kuo sklandžiau susisuktų

Lašišos ritinėlius dedame ant maistinės plėvelės ir tampriai įvyniojame. Palaikome kokią valandą (bent jau), kad prieskoniai ir druska įsigertų, o tuomet į šaldiklį. Jau kitą dieną galima plonai pasipjaustyti ir valgyti. Pjaustyti, ir netgi valgyti, skaniausia man kol dar žuvytė sušalus į ragą, bet ir atšilus - puikus dalykėlis. O labiausiai tokias lašišas naikiname įvyniodami į sušius - nespėju sūdyt! Perfect!

Bet galiausiai dar keletą lašišų sudorojusi apsisprendžiau, kad pabandyti galima visaip, bet aš lieku prie tradicinio varianto: druska, pipiriukas, lauro lapas smulkintas gali būti (bet nebūtinas) - the best! Lašišos mėsą šiuo metu nupjaunu nuo skūros (kažkaip dažniausiai gaunasi sušius gaminti, tai kažkaip natūraliai ir nusidiria oda). Papuošimui skūra gerai, bet valgyti daugelis valgiusiųjų pasirodė esą jautrūs :)

Jei lašišos šaldyti neplanuojate, tai rekomenduočiau paslėgti su krapais. T.y. įtrinti druskos ir cukraus mišiniu (santykiu 3:1) + pipiriukas + truputis aliejaus. Lašišos filė suvožiame skūra į išorę (arba susukame į ritinėlius) ir iš visų pusių apkaišome krapais. Paslegiame kokiu sunkesniu akmenuku ir dedame į šaldytuvą pastovėti parai.

Beje, lašišos kaulų ir galvos/uodegos rekomenduoju neišmesti - tai 100% skanios žuvienės garantas ;)

Sklandžiai suritinta lašiša, visiškai nugalėta ir suvystyta

Pjaustom ir valgom :)

Семён Слепаков - komediantas, prodiuseris, tekstų autorius ir dar bala žino kas.

Семён Слепаков išgarsėjo kaip КВН komandos "Сборная Пятигорска" kapitonas. Jei neteko matyti šių laidų, būtinai, esant progai, pažiūrėkite. 2004 metais jų komanda tapo "Высшая лига КВН 2004" čempionais. Dabar Семён'as prodiuseris, scenaristas, aktorius, bardas, ir dar bala žino kas - žmogus talentingas, jo siekiai nežinomi. O labiausiai Семён'as savo jumoro jausmu ir balso tembru primena mano brangiausiąjį, todėl taip ir girdžiu mūsų pokalbius, чисто гипотетически...

Dainos įrašas apie tai, ko 'šiaip' nepasakytum vienas kitam ;) Labai smagus, tiems kas supranta rusiškai.

P.S. Ir ta moteris man labai graži, mylėčiau.

Turi storą jumoro jausmą vaikinas. Talentas, negaliu atsigėrėti. Romantiškai.

   

Ši dainelė tokia apie teisybę Rusijoj, o gal net ir daugelyje labai savim pasitikinčių šalių :)

Ir dar daug daug dainų, tekstų nuotaikai skaidrinti. Pasidalinau paskutiniais žiūrėtais, o jūs jau pasirinkite pagal savo skonį. Progai pasitaikius mielai nueičiau į jo koncertą. Smagaus žiūrėjimo.

WC

Šiuo metu didžiumą savo laiko praleidžiu WC. Viskas gerai. Tiesiog mūsų mažoji Gintarė mokosi eiti į tualetą. Nėra baisiai nuobodu, nepagalvokit. Bėgam bėgom, gi žiauriai smagus užsiėmimas, o aš jau iš paskos lekiu su susižavėjimo pilnu veidu. Šiaip tai puikiai jai sekasi, tarytum viską jau senai mokėtų, bet taip paprastai, kad atsisėstų ir atsikeltų - nebūna. Gerai dar laikraščių neskaito...

- Mama, če (reiškia atsisėsk šalia ant vonios krašto);
- Če mmm (reiškiasi man reikia padėt savo delnus jai ant kelių);
Aš tik padedu ir:
- Ne. (nuimti rankas nuo jos kelių);
- Če (padėti man ranką jai ant galvos);
- Gerai gerai, taip gerai? - klausiu.
- Ne.
- Če (reikia dabar jau už rankos palaikyti);
- Ne...

Pradeda man atsibosti.

Sakau:
- nu jau?
- ne.
- na, gal jau???
- ne.
- kai bus 'jau' pašauksi!
- ne.

Sėdim laukiam... kol ateis noras nulipti nuo klozeto. Ir taip kasdien :)

Ai, pala, nebegaliu rašyti, vėl 'einam į tualetą'...